Stojantiesiems

VILNIUS TECH vyko šventinė popietė

Kovo 14, 2022

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) kovo 10 d. vyko šventinė popietė, skirta paminėti kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. 

Renginio metu sveikinimo žodį bendruomenės nariams tarė VILNIUS TECH rektorius prof. Romualdas Kliukas, pranešimą apie tai, kaip vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas skaitė svečias prof. Vytautas Sinkevičius. 

Šventinės popietės metu buvo pagerbti ir apdovanoti bendruomenės nariai, kurie VILNIUS TECH savo kasdieniu darbu kuria laisvą, nepriklausomą žinių ir mokslo Lietuvą.

Pirmojo laipsnio garbės ženklu buvo apdovanoti VILNIUS TECH bendruomenės nariai, itin gerai atlikę savo tiesiogines pareigas, už aktyvią veiklą, pasižymėję sprendžiant mokslo, studijų ir kitus svarbius universiteto klausimus, išdirbę universitete ne mažiau kaip 10 metų arba kiti VILNIUS TECH bendruomenei ir valstybei nusipelnę asmenys, plėtojantys bendradarbiavimą su VILNIUS TECH. 

Jie įteikti Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros profesoriui Algirdui Baškiui bei Statybos fakulteto Konstrukcijų modelių laboratorijos technikui Arūnui Speičiui.

Už nepriekaištingą darbą ir aktyvią veiklą universiteto gyvenime, universitete išdirbę ne mažiau kaip 10 metų arba VILNIUSTECH bendruomenei ir valstybei nusipelnę asmenys buvo apdovanoti antrojo laipsnio garbės ženklu.

Juo apdovanotas Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Vytautas Urbanavičius, Antano Gustaičio aviacijos instituto Aeronautikos inžinerijos katedros docentas Eduardas Lasauskas, Architektūros fakulteto Architektūros katedros profesorius Kęstutis Lupeikis, Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Aušra Zigmontienė.

Už itin gerą darbą, aktyvią veiklą universiteto gyvenime, išdirbusiems ne mažiau kaip 5 metus arba VILNIUS TECH bendruomenei ir valstybei nusipelniusiems asmenims buvo įteikti trečiojo laipsnio garbės ženklai.

Jis įteiktas Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių technologijų katedros profesoriui Dmitrij Šešok, Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesoriui, prodekanui Vyčiui Valatkai, Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentei Algitai Miečinskienei, Finansų direkcijos Ekonomikos skyriaus vyresniajai specialistei Daliai Janulionienei, Sporto ir meno centro Sporto skyriaus vyresniajai trenerei Valdai Morkūnienei.

VILNIUS TECH bendruomenės nariams arba asmenims, nusipelniusiems VILNIUS TECH, už gerą darbą ir itin gerai įvykdytas specialiai pavestas užduotis buvo skiriama ir padėkos.

Jas gavo Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros administratorė/lektorė Karina Čiurlienė, Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros docentas Algirdas Laukaitis, Statybos fakulteto vyriausioji vadybininkė Ligita Elona Sliesoraitienė, Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto Automobilių kelių mokslo laboratorijos vedėjas Ovidijus Šernas, Mechanikos fakulteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros docentė Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė, Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros lektorius Remigijus Ruokis, Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentė Daiva Andriušaitienė, Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentė Izolda Jokšienė, Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Alfredas Rimkus, Transporto inžinerijos fakulteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros docentas Paulius Skačkauskas.

Už aukštą studijų pažangumą, aktyvią mokslinę veiklą ir sėkmingą dalyvavimą fakultete vykdomuose projektuose padėka buvo įteikta ir Statybos fakulteto magistrantūros studijų studentui Karoliui Sakalauskui, kuris yra VILNIUS TECH profesorių emeritų vienkartinės vardinės stipendijos 2022 m. pretendentų konkurso nugalėtojas. 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau