Stojantiesiems

VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas

Gegužės 8, 2026

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir informacijos mokslų konferencija „eStream 2026“. Šis renginys tapo svarbiu traukos centru mokslininkams, doktorantams bei pramonės lyderiams iš viso pasaulio, suteikdamas erdvę pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje.

Konferenciją oficialiai atidarė konferencijos pirmininkas, VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, o įkvepiantį sveikinimo žodį tarė Elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. Artūras Medeišis.

Kasmet konferencija suburia ryškiausius savo sričių ekspertus, ir šie metai nebuvo išimtis – abi renginio dienas pradėjo aukšto lygio kviestiniai pranešėjai, pristatę aktualias įžvalgas, tiesiogiai reaguojančias į šiandienos visuomenės ir technologijų iššūkius.

  • Prof. Dr. Vijitashwa Pandey iš Oaklando universiteto (JAV), katedros vedėjas ir Pawley „Lean Studies“ profesorius, buvo pirmasis konferencijos pranešėjas. Jo pristatymas „Naujos sprendimų priėmimo neapibrėžtumo sąlygomis perspektyvos išmaniųjų autonominių sistemų kontekste“ efektyviai suformavo renginio toną ir kryptį, įkvėpdamas dinamišką tarpdisciplininį dialogą.
  • Prof. Dr. Vilius Benetis, NRD Cyber Security (Lietuva) generalinis direktorius, tęsė sesiją pristatydamas pranešimą „Skaitmeninis suverenitetas fragmentuotame pasaulyje: kodėl vietinės ekosistemos tampa naujuoju globaliu skydu“. Jo įžvalgos apie kintančią kibernetinio saugumo aplinką pristatė reikšmingą perspektyvą, kaip regioninis atsparumas tampa esmine apsauga vis labiau susiskaldžiusiame technologiniame amžiuje.
  • Dr. Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lustų kompetencijos centro ChipsC²-LT koordinatorius iš FTMC (Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro) (Lietuva), užbaigė atidarymo sesiją. Savo pranešime „Nuo idėjos iki lusto: kaip ChipsC²-LT gali tai palengvinti“ jis išsamiai pristatė puslaidininkių inovacijų kelią, pabrėždamas Lustų kompetencijos centro esminį vaidmenį jungiant koncepcinį projektavimą su apčiuopiama realybe.

Antrosios dienos atidarymo žodį tarė prof. dr. Zigmas Balevičius iš FTMC (Lietuva). Po jo sekė žymių pranešėjų sesija, kuri gilinosi į techninius ir edukacinius pramonės iššūkius.

  • Doc. dr. Inna Saiapina iš Ukrainos nacionalinio technikos universiteto „Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute“ (Ukraina) pristatė pranešimą „Inžinerinis švietimas pokyčių laikotarpiu: tarpdisciplininės ir duomenimis grįstos perspektyvos iš Ukrainos“. Jos prezentacija suteikė įžvalgų apie tai, kaip akademinės sistemos kinta veikiamos kritinių išorinių veiksnių.
  • Hans Klos, „Sintecs“ (Nyderlandai) generalinis direktorius, skaitė baigiamąjį sesijos pranešimą „Kodėl elektroniniai projektai nepasiekia savo tikslų ir kaip modeliavimas bei analizė pagerina prognozuojamumą“. Remdamasis didele „Sintecs“ patirtimi aukštos kokybės PCB projektavime, jis pabrėžė modeliavimu grįsto kūrimo kritinę svarbą užtikrinant veiksmingumą skirtinguose sektoriuose.

Dalyvių pasiekimų apdovanojimai

Konferencijos metu taip pat buvo pagerbti geriausių mokslinių darbų autoriai. Apdovanojimus pelnė Robertas Ūselis bei Olga Ovtšarenko ir Wan-Ru Yao. Pastarojo sulaukė darbas sulaukė ypatingo vertinimo: jis taip pat pelnė ir specialųjį įmonės „Elinija“ apdovanojimą.

Konferencijos mokslinis komitetas – prof. dr. Darius Plonis, doc. dr. Artūras Medeišis, dr. Justina Anulytė – ir visi organizatoriai džiaugiasi augančia renginio kokybe ir bendruomene. Doc. dr. Darius Eidukynas, doc. dr. Andrius Šibilskis bei dr. Mindaugas Žilys pastebi, kad konferencija tapo svarbiu tarptautiniu centru.

„Kasmet stebime ne tik didėjantį dalyvių skaičių, bet ir kokybinį šuolį. Džiugu matyti, kad konferencija tampa vieta, kurioje akademinė bendruomenė ir pramonės ekspertai randa bendrą kalbą kurdami realų poveikį turinčias technologijas“, – teigė doc. dr. Artūras Medeišis.

Jaunųjų mokslininkų įsitraukimas

Be žodinių pranešimų, vyko ir mokslinių plakatų sesija, kurioje jaunieji mokslininkai vizualiai pristatė savo pasiekimus ir tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę su autoriais diskutuoti jų pristatomas temas ir vėliau pateikti anoniminį balsavimą. Geriausių mokslinių plakatų vietas užėmė:

Dimitrij Kamyšanskis ir Ūla Šveiterytė – pelnė pirmąją vietą už plakatą „Image Caption Datasets: A Review and Lithuanian Translation-Based Corpus.“

Radoslav Titko – pelnė antrąją vietą už plakatą „Defect Detection Strategies for Glass Bottle Inspection.“

Kristina Miliauskaitė – pelnė trečiąją vietą už plakatą „Wilkinson Power divider 2.4GHz Frequency with Distributed Selective Elements“.

„eStream 2026“ yra techniškai remiama „IEEE“ (Institute of Electrical and Electronics Engineers), o prie sėkmingo renginio įgyvendinimo šiemet prisidėjo ir Lietuvos lustų kompetencijos centras „ChipsC²-LT“.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau