VVF įvyko 7-oji Erasmus+ tarptautinė darbuotojų mainų savaitė „Making Learning Closer to Reality“

Gegužės 19, 2025

Š. m. gegužės 13-16 dienomis Verslo vadybos fakultete vyko 7-oji Erasmus+ tarptautinė darbuotojų mainų savaitė „Making Learning Closer to Reality“ į kurią atvyko 18 dalyvių iš 10 šalių (Bulgarijos, Italijos, Kenijos, Latvijos, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos, Pietų Afrikos) universitetų.

Dalyviai dalinosi patirtimi, dalyvavo VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto socialinių partnerių (Citadele bankas, SEB, Western Union, Cyber City, Baltia Tour) seminaruose, ekskursijose, 15-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Business and Management 2025" bei panelinėje diskusijoje “The Importance of MNEs in Strengthening Economic Resilience“, kurią moderavo prof. dr. Tomaszas Dorożyńskis (Lodzės universiteto Ekonomikos instituto direktorius, Ekonomikos ir sociologijos fakultetas). Dalyviams didelį įspūdį paliko apsilankymas Ciber City.

Pirmoji diena buvo skirta dalyvių susipažinimui ir seminarams. Dalyviams susipažinti buvo skirta ledlaužio užduotis, vedama VVF Ekonomikos inžinerijos doc. dr. Bahman Peyravi. Kiekvienas programos dalyvis kūrybiškai pristatė savo šalį ir universitetą. Taip pat dalyvavo seminaruose „Leading with Impact: How to Unlock Potential in Every Team Member”, kurį vedė SEB atstovė Erika Nemanė (Core Accounting Unit Manager) bei išklausė Western Union atstovės, VILNIUS TECH partnerės-docentės Simonos Survilaitės pranešimą „Princes from dream countries – too good to be true (?)“.

Antroji diena buvo skirta tvarumo problematikai. Dalyviai turėjo galimybę apsilankyti VILNIUS TECH tvarumo centre, pasidaryti prisiminimo suvenyrą iš nebenaudojamo plastiko, išklausyti įkvepiančią Viešosios politikos analitikės, klimato sprendimų advikatės Ievos Budraitės paskaitą „How to recognize and overcome green brainwashing”. Taip pat antrąją renginio diena dalyviai lankėsi Vilniaus širdyje įsikūrusiame inovatyviame technologijų centre „Cyber City“. Ekskursijos metu „Nord Security“ produktų vadovas Paulius Krikštaponis supažindino svečius su šiame centre veikiančių įmonių veikla bei duomenimis grįstos organizacijos specifika. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su „Cyber City“ – erdve, skirta kibernetinio saugumo specialistams, IT profesionalams, startuoliams ir su šia sritimi dirbančioms įmonėms. Centre įrengtos modernios mokymų, seminarų ir renginių salės, o taip pat laboratorijos, leidžiančios realiomis sąlygomis testuoti naujas kibernetinio saugumo technologijas bei ugdyti praktinius įgūdžius. Šis centras veikia kaip tiltis tarp verslo, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir kurti saugesnę skaitmeninę ateitį Lietuvoje. Dalyvius lydėjo VVF Teisės katedros vedėja doc. dr. Raimonda Bublienė ir Verslo technologijų ir verslininkystės katedros docentė dr. Jurga Vestertė.

Trečioji renginio diena buvo skirta vienam svarbiausių VVF metinių akademinių įvykių – 15-ajai tarptautinei mokslinei konferencijai „Business and Management 2025“, kurioje dalyvavo daugiau nei 200 mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių. Staff Week dalyviai turėjo galimybę dalyvauti plenarininiame posėdyje, net 8 teminėse sesijose bei susipažinti su naujausiais tyrimais verslo, vadybos, technologijų ir inovacijų srityse.
Paskutinę savaitės dieną svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po Vilniaus senamiestį, kurios metu aplankė istorinius ir kultūrinius objektus, susipažino su miesto dvasia bei Lietuvos kultūriniu paveldu. Ekskursiją organizavo Verslo technologijų ir verslininkystės katedros lektorius Giedrius Čyras. Taip pat tą dieną vyko panelinė diskusija „Tarptautinių organizacijų svarba stiprinant ekonominį atsparumą“, kurioje buvo aptarti tarptautinio bendradarbiavimo iššūkiai ir galimybės, dalijamasi gerosiomis patirtimis bei aptartos tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos. Panelinėje diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi keturi skirtingų sričių ekspertai. Prof. dr. Janusz Świerkocki iš Lodzės universiteto Tarptautinės ekonomikos katedros. Diskusijoje taip pat dalyvavo doc. dr. Juozas Merkevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo technologijų ir verslumo katedros atstovas. Prie pokalbio prisijungė ir „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė. Mokslo perspektyvą atstovavo Jonas Pupius, Ekonomikos ir kaimo plėtros instituto mokslo vadovas. Dalyvavimas tokiuose renginiuose įkvepia rengti bendrus projektus, atlikti mokslinius projektus, kurie kuria vertę tiek patiems dalyviams, tiek universitetams, tiek visai visuomenei.

Renginį organizavo VVF tarptautiškumo, alumnų ir partnerystės prodekanė doc. dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė su komanda: komunikacijos prodekane doc. dr. Jolanta Nalivaike, Teisės katedros vedėja doc. dr. Raimonda Bubliene, Ekonomikos inžinerijos katedros docentu dr. Bahman Peyravi, Verslo technologijų ir verslininkystės katedros lektoriumi Giedriumi Čyru, Tvarumo centro atstove Monika Linkevič, VVF vadybininke Marina Duobliene.
Renginys nebūtų įvykęs be VVF dekanės prof. dr. Vidos Davidavičienės paramos, mokslo prodekanės prof. dr. Viktorijos Skvarciany, kuri organizavo konferenciją, ir fakulteto katedrų vedėjų bei dėstytojų, kurie aktyviai dalyvavo veiklose: prof. dr. Ievos Meidutės-Kavaliauskienės, doc. dr. Jurgos Vestertės, doc. dr. Algitos Miečinskienės, prof. dr. Renatos Korsakienės.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau