Stojantiesiems

Vyresnioji orlaivių mechanikė: „Lėktuvą sutaisyti galiu, o automobilio – ne“

Balandžio 1, 2020
„Studijuoti šią specialybę nusprendžiau visai netikėtai. Visuomet žavėjo lėktuvai, šuoliai su parašiutu, norėjau šuolio su virve, norėjau pilotuoti lėktuvą. Ruošdamasi stoti pavėlavau pateikti prašymą į pilotavimą, tad padaviau kitur. Besimokydama supratau, kad tai man visai sekasi, o ir patinka“, – pasakoja Daiva Mockevičienė, kilusi iš Agarinių kaimo, baigusi Lazdijų M. Gustaičio gimnaziją. Taip Daiva baigė aviacijos mechanikos inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), darbuojasi lėktuvų kapitalinio remonto įmonėje Kaune. Ji – vyresnioji orlaivių mechanikė. Skamba neįtikėtinai?

Vyrai ją laiko lygiaverte partnere

„Gal ir nelabai moteriška“, – pritaria ir pati Daiva kalbėdama apie savo specialybę. Kai pradėjo dirbti, buvo vienintelė dailiosios lyties atstovė vyrų apsuptyje: „Dabar viskas kitaip. Esame penkios moterys mechanikės.“

Studijuoti nebuvo sudėtinga, nors vos įstojus klausimas, ką ji čia darys, merginai iškilo. „Kaip ir kiekviena inžinerinė specialybė – lygiai tiek pat sudėtinga“, – dabar tvirtina Daiva prisipažindama, jog ji – tiksliukė.

Specialybė jai pasirodė labai įdomi. Dar trečiame kurse atlikdama praktiką, taisydama, kaip pati sako, mažus lėktuvėlius, jau suprato, kad čia tikrai jos kelias: „Patiko sukioti varžtelius, tepaluotis rankas.“

Neįtikėtina? „Man automobilis sudėtingesnis nei lėktuvas. Lėktuvą suremontuoti galiu, automobilio – ne. Kita vertus, niekada to nesu dariusi, – pasakoja ji. – O iš kur ta trauka taisyti, sukioti varžtelius? Net nežinau. Tėtis visada taisė traktorius. Gal dėl to?“

Taiso lėktuvus – skamba neįprastai… Juolab kai tą daro smulkutė moteris. „Jei reikia pakeisti ratą ar stabdį, kurie sveria 200 kilogramų, tai to viena nepadarysiu nei aš, nei stiprus vyras. Turime specialią įrangą. Ir tuomet jokio skirtumo – vyras ar moteris“, – tikina ji.

Ar vyrai ją laiko lygiaverte partnere? „Manau, kad taip. Užsitarnavau autoritetą tarp jų. Be to, juk esu vyresnioji mechanikė. Niekada nesakau, kad aš moteris ir jūs padarykite už mane. Jei prireikia pagalbos, paprašau, bet niekada nereikalauju už mane padaryti. Mano profesijoje itin svarbu komandinis darbas“, – teigia pašnekovė prisipažindama, kad rutinos nejaučianti: kiekvieną dieną daro kažką naujo.

Daiva taiso keleivinius lėktuvus, kuriais mes įpratę skristi, kai jau susiruošiame tolimesnei kelionei.

Ar ji pati drąsiai sėda į lėktuvą, kai susiruošia atostogauti? „Drąsiai skrendu, nes žinau, kad viskas padaryta kaip reikiant. Matau, kaip tai daro mano kolegos, žinau, kaip dirbu aš pati, ir abejonių nekyla dėl skrydžio saugumo. Esu rami 100 procentų. Man patinka tiek skraidyti, tiek taisyti lėktuvus“, – sako pašnekovė.

Ir vis tik ši specialybė sunkiai suprantama paprastam žmogui? „Ir man iš pradžių atrodė, jog tai ir sudėtinga, ir protu neaprėpiama, bet pradėjusi mokytis pamažu daug sužinojau ir viskas pasidarė suprantama, – sako ji paaiškindama: – Turime techninės priežiūros dokumentaciją. Ten yra viskas aprašyta – visi darbai. Gauni užduotį, atsispausdini, pasiskaitai ir eini daryti – viskas paprasta.“

D. Mockevičienė norėtų ateityje dirbti inžiniere, bet, anot jos, tam dar reikia patirties ir šiek tiek mokslų: būtinas 5 metų stažas. Birželį bus jau ketveri, kaip darbuojasi šioje srityje.

„Čia svarbu suprasti, jog tai – labai atsakingas darbas. Svarbu žinoti, ką tu darai“, – patikina vyresnioji orlaivių mechanikė.

Tėtis didžiuojasi

Daiva sugrįžta gimtinėn, kai tik suranda laisvo laiko: „Darbo grafikas slenkantis, tai kai tik galiu – parvažiuoju.“

Iš kaimo kilusi jauna moteris laisvalaikiu mėgsta pabūti gamtoje. „Mano laisvalaikis labai ramus: žiūriu serialus, skaitau knygas, pasivaikščioju gamtoje“, – sako ji.
Ar patartų rinktis šią specialybę kitoms merginoms? „Specialybė – itin perspektyvi“, – tikina Daiva ragindama merginas nebijoti, drąsiai stoti studijuoti gal iš pirmo žvilgsnio ne visai moterišką specialybę, bet tikrai reikalingą ir įdomią.

O ką sako mama, tėtis dėl to, kad ji dirba orlaivių mechanike? „Jau kai įstojau, mama džiaugėsi, nors neįsivaizdavo, ką ten darysiu. O tėtis didžiuodamasis ir dabar dar visiems pasakoja, kad dukra taiso lėktuvus“, – prisipažįsta vyresnioji orlaivių mechanikė D. Mockevičienė iš Agarinių kaimo.

Tekstą parengė Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“
Tekstas publikuotas lzvaigzde.lt 
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau