Stojantiesiems

„Webometrics“: VGTU antras Lietuvoje

Rugpjūčio 6, 2015
Liepos pabaigoje paskelbti naujausi pasaulio aukštųjų mokyklų reitingai „Webometrics“ parodė, kad trečią pusmetį iš eilės Lietuvos universitetų lyderių trejetukas neužleido savo pozicijų. Pirmoje vietoje yra Vilniaus universitetas (VU), antroje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), trečioje – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Reitingai sudaromi atsižvelgiant į universitetų svetainių atvirumą, matomumą ir įtaką.
 
Vidurio ir Rytų Europos universitetų kategorijoje į pirmąjį septyniasdešimtuką pateko tik 2 Lietuvos universitetai: 25 vietoje yra VU, 64 – VGTU. Toliau šioje eilėje rikiuojasi 116 pozicijoje esantis VDU, 151 – Mykolo Riomerio universitetas (MRU), nuo jo nedaug atsilieka Klaipėdos universitetas (KU), atsidūręs 158 vietoje.
 
VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas teigia, kad geri reitingų rezultatai atspindi siekį būti aktyviems ir matomiems pasaulyje: „Kiekvienas universitetas turėtų rūpintis tuo, kad jo veikla ir mokslininkų kuriamos žinios bei inovacijos būtų prieinamos kuo platesnei auditorijai. Tai, kad jau trečia kartą lyderių pozicijose išlieka tie patys universitetai, parodo nuolatines pastangas, o ne vienkartinę sėkmę.“
 
Reitinge įvertinta 12 tūkst. aukštųjų mokyklų iš viso pasaulio. Pasaulinėje kategorijoje universitetų lyderių trejetukas kurį laiką taip pat išlieka nepakitęs, aukščiausiose pozicijose yra įsitvirtinę 3 Jungtinių Amerikos Valstijų universitetai: pirmoje – Harvardo universitetas, antroje – Masačiusetso technologijų institutas, trečioje – Stanfordo universitetas. Tarp visų reitinguojamų universitetų VU užima 670, VGTU – 1 313, VDU – 1 938, MRU – 2 365, o KU – 2 460 vietą.
 
„Webometrics“ reitingai sudaromi kas pusę metų atsižvelgiant į universitetų veiklos ir matomumo rodiklius. Šie rodikliai nustatomi įvertinus trečiųjų šalių nuorodas į universitetų svetaines, interneto svetainių matomumą paieškos sistemose, universiteto mokslininkų darbų, publikuotų atviros prieigos mokslinėse duomenų bazėse bei įtakinguose moksliniuose žurnaluose, skaičių ir kaip dažnai šie darbai buvo cituojami.
 
Reitingą sudaro Ispanijos Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Spanish National Research Council) įkurta Kibermetrikos laboratorija (Cybermetrics Lab). „Webometrics“ reitingų tikslas – paskatinti institucijas ir mokslininkus internete pateikti informaciją apie savo veiklą ir skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau