Pastaraisiais metais gamybos inžinieriai tampa vienais iš didžiausių pridėtinės vertės kūrėjų rinkoje. Šios specialybės atstovai turi gebėti ne tik naudotis išmaniais programuojamais įrenginiais, staklėmis, robotais, svėrimo, fasavimo ar transportavimo sistemomis. Jie privalo turėti ir inžinerinių gebėjimų tam, kad galėtų įrenginius suderinti, sudaryti valdymo programas bei projektuoti pažangias gamybinių procesų technologijas ir vadovauti gamybinio profilio įmonėms. 

Gamybos inžinieriai yra ir technologai, kurie brėžiniuose konstruktorių išdėstytas mintis paverčia realiais daiktais. Taip pat – ir kvalifikuoti vadybos specialistai, gebantys planuoti, apskaičiuoti reikalingas gamybos apimtis, įvertinant jų poreikį, t.y. tarsi nuspėti planuojamų gaminti produktų poreikį.

„Šios srities specialistai visada buvo itin paklausūs. Tačiau pastaraisiais metaus jų poreikis darbo rinkoje dar labiau išaugo ne tik dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos, bet ir dėl spartaus ekonomikos augimo, kurio metu beveik visi gamybos sektoriai didino gamybos apimtis, plėtėsi bei perėjo prie skaitmenizacijos procesų“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto prodekanas doc. dr. Gintas Viselga.

Skaitmeninimo pasekmė – gamybos ir IT susijungimas 

„Mars Lietuva“ Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų, informacinių technologijų (IT) vadovo Tado Žilinsko teigimu, mus supanti aplinka greitai keičiasi ir gamybinis procesas nebėra valdomas vien primityvia logika, ne viską galima sutaisyti su atsuktuvu rankose. Fabrikuose vis dažniau pasitelkiamos ir informacinės technologijos – sistemų virtualizacija, kibernetinio saugumo užtikrinimas, komunikacijų tinklo infrastruktūra ir t.t. Visa tai atvėrė galimybes kitam skaitmenizacijos žingsniui, nes tapo lengviau sujungti gamybą su IT sistemomis.

Viena iš šios industrinės revoliucijos sričių – gamybinio proceso duomenų srauto sujungimas su mašininio mokymosi algoritmais. Galutinis tikslas – algoritmui apdorojus didelius kiekius istorinių duomenų apie gamybos procesą, sudaryti jo modelį, kuriuo pagal realiu laiku gaunamus duomenis būtų galima nuspėti ir rekomenduoti pakeitimus naujiems gamybos procesams.

„Paprasčiau tariant, pagal praeities įvykius nuspėjama ateitis. Turint patirties, sekundžių tikslumu galima pasakyti, kada saulė teka Rytuose, leidžiasi Vakaruose, nes apie tai turime pakankamai duomenų. Pavyzdžiui, kepant konditerijos gaminius galima pakeisti temperatūrą tam tikram receptui ir taip sumažinti nuostolius bei padidinti efektyvumą“, – teigia T. Žilinskas.

Pagrindinė gamybos inžinieriaus savybė – įvairialypumas 

Pasak „Mars Lietuva“ atstovo, susieti bei tobulinti procesus galima ir be algoritmų pagalbos, tą daro gamintojai. Tačiau juos riboja žmonių gebėjimas analizuoti didesnius kiekius duomenų, tam skiriamas laikas. Tuo tarpu mašininio mokymosi sistema gali susieti kelerių metų trukmės duomenis ir pateikti rezultatus bet kuriuo metu. Būtent todėl daugelis gamintojų siekia suspėti į ketvirtosios industrinės revoliucijos traukinį. Tuomet procesai taps efektyvesni, tai atsispindės ir gaunamame pelne.

„IT ir gamybos sistemų sinergijos pagrindas – duomenys. Kalbant plačiąja prasme, didėja ir kompleksija –svarbi tampa duomenų struktūra, tolimesnis IT infrastruktūros vystymas gamybinėje aplinkoje, sistemų prijungimas prie „debesų“ platformų, saugumo užtikrinimo sprendimai. Prireikia duomenų analizės specialistų ir išteklių, norint palaikyti bei išsaugoti šias sukurtas sistemas“, – pasakoja Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų ir IT vadovas.

Kadangi įvairių šalių gaminamos technologinės ir programinės įrangos pasiūla itin plati, gamybos inžinieriui pirmiausia reikia suprasti įvairios paskirties gamybinės įrangos techninius parametrus ir mokėti išsiaiškinti, ar ji yra tinkama įmonei, ar ją bus galima priderinti prie kitų turimų įrenginių. 

VILNIUS TECH docento G. Viselgos teigimu, jau įsigijus įrangą, reikia mokėti greitai perprasti jos valdymą ir priežiūrai keliamus reikalavimus, kadangi po to reikės apmokyti su šia technika dirbti kitus įmonės darbuotojus. Reikia gebėti viską įtikinamai paaiškinti, atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, perteikti turimas žinias, kad būtų išvengta įrangos gedimo, gaminamos produkcijos broko atvejų. 

Anot „Mars Lietuva“ atstovo, tam būtini bendravimo įgūdžiai ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. 

„Aš esu atsakingas už Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų bei IT strategiją ir tolimesnį plėtojimą. Esu tarsi vertėjas, organizacijoje padedantis susikalbėti skirtingų pasaulių atstovams – techniniam ir vadybiniam personalui“, – apie savo darbą pasakoja T. Žilinskas.

Kaip tinkamai suvaldyti inovacijų procesus?

Pagrindinė užduotis gamybinėms organizacijoms – ne techniniai įrankiai tikslui pasiekti, bet gebėjimas tikslingai suvaldyti ir palaikyti inovacijų procesą. Svarbu turėti aiškią viziją, išsikelti skaitmenizacijos proceso tikslus ir, žinoma, būti lanksčiam keičiant metodus ir kryptį. 

Nėra vieno būdo, kaip gamybinei įmonei įgyvendinti sprendimus su mažiausiais kaštais, kompleksija ir per trumpiausią laiką. Dabar gamybos inžinieriai labiau nei bet kada anksčiau turi būti tarsi įmonės inovacijų vedliai, nes jie turi įgūdžių ir žinių tam, jog pamatytų, kas yra svarbu, nauja ir naudinga gamybos srityje pasaulio mastu.

Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų ir IT vadovas pabrėžia, kad gamybos inžinerijos specialistams tenka nuolat modernizuoti naudojamas gamybos technologijas bei kurti naujas, greitai prie besikeičiančios gamybos pritaikomas, sistemas. Tai, kas sukuriama naujai, turi būti greitai ir kokybiškai pagaminta, nes konkurentai taip pat nesnaudžia. 

„Užmigti ant laurų – neįmanoma, nes reikia nuolat galvoti apie ateitį. Šioje srityje monotonijos nėra, o darbas tikrai įdomus, reikalaujantis kūrybiškumo ir pilnas iššūkių“, – sako T. Žilinskas.

Specialybės pasirinkimas – dar mokyklos suole

Pasak VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto prodekano doc. dr. G. Viselgos, kuruojančio Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programą, norint studijuoti šią studijų kryptį, reikia itin gerai išmanyti tiksliuosius mokslus: matematiką bei fiziką. Dėl to apie studijas derėtų pradėti galvoti dar mokykloje, prieš prasidedant profiliavimui. Jei moksleiviai Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programa susidomi aukštesnėse klasėse, jie gali susidurti su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, jie gali neturėti stiprių tiksliųjų mokslų pagrindų, tuomet studijų krypties pasirinkimo galimybės ženkliai sumažėtų.

„Įmonėms reikalingi plataus profilio gamybos specialistai, turintys ne tik gamybos, bet ir mechanikos, vadybos bei informacinių technologijų sričių žinių. Būtent tokie specialistai ruošiami VILNIUS TECH Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programoje. Dabar – puikus laikas šios srities profesionalams pasireikšti, nes geresnį rytojų sukurti galima jau šiandien“, – teigia docentas.

Jo teigimu, kaip fantastinėmis atrodančias idėjas galima paversti realybe, žino tik gamybos srities žinių turintys ir jos subtilybes išmanantys specialistai. Jų galvose nėra minčių, kad ko nors neįmanoma įgyvendinti. Jie visada suranda būdų bei priemonių tam, kad galėtų pasiekti užsibrėžtą tikslą. 

„Studentai, baigę gamybos inžinerijos studijas, įgyja inžinerinį, loginį mąstymą, leidžiantį jiems nepasimesti nuolat besikeičiančiame inžinerijos pasaulyje ir rasti išeitį visose situacijose, kurios iš pirmo žvilgsnio, kitos srities specialistui, atrodytų neišsprendžiamos ar net beviltiškos“, – pabrėžia G. Viselga.

Jau kurį laiką darbo rinkoje jaučiamas inžinierių stygius. Apie tai vis garsiau kalba ir gamybinių įmonių atstovai. Norėdamos pritraukti kuo daugiau studentų, įmonės juos kviečia atlikti praktiką, sudaro kuo geresnes sąlygas. Taip reikšmingai prisideda prie būsimų specialistų praktinių įgūdžių didinimo.