Vardinės profesorių emeritų klubo stipendijos skirtos:
2019 m. – Architektūros fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Simonui Čaikauskui
2020 m. – Transporto inžinerijos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Gabrieliui Mejerui
2021 m. – Verslo vadybos fakulteto magistrantūros studijų absolventei Rasai Misiūnaitei
2022 m. – Statybos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Karoliui Sakalauskui
2023 m. – Antano Gustaičio aviacijos instituto vientisųjų studijų 5-o kurso studentei Godai Šalkevičiūtei
2020 m. – Transporto inžinerijos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Gabrieliui Mejerui
2021 m. – Verslo vadybos fakulteto magistrantūros studijų absolventei Rasai Misiūnaitei
2022 m. – Statybos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Karoliui Sakalauskui
2023 m. – Antano Gustaičio aviacijos instituto vientisųjų studijų 5-o kurso studentei Godai Šalkevičiūtei
Paskaitos, susitikimai ir ekskursijos
2023 m. gegužės mėn. 25 d. VILNIUS TECH Disertacijų gynimo salėje vyko susitikimas su technikos mokslų daktaru, docentu, ambasadoriumi Zenonu Kumetaičiu
2023 m. gegužės mėn. 25 d. VILNIUS TECH Disertacijų gynimo salėje vyko susitikimas su technikos mokslų daktaru, docentu, ambasadoriumi Zenonu Kumetaičiu. Zenonas Kumetaitis daug metų dirbo Vilniaus inžineriniame statybos institute, dėstė geodezijos ir kartografijos krypties disciplinas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis buvo pakviestas dirbti į Valstybės sienos delimitavimo komisiją prie LR vyriausybės. Jis dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais eidamas valstybės sienų ir jų sankirtų delimitavimo ir demarkavimo komisijų pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas. Dabar jis yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (The Organization for Security and Co-operation in Europe) ekspertu. Zenonas Kumetaitis aktyviai dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990-2015 metais. Paskaitos ir pokalbio metu jis atskleidė įdomias ir nepublikuotas permainingų derybų detales, kurias neabejotinai galime pavadinti mūsų šalies sėkmės istorija. Po 1990 metų kovo 11-osios valstybės sienas pavyko nustatyti taikiomis diplomatinėmis priemonėmis, nors kitų valstybių istorijos rodo, kad taip būna nedažnai. Jis papasakojo kaip buvo delimituojama valstybės siena su Baltarusija, kurios niekada neturėjome, kaip buvo išsiderėta nemaža dalis Vištyčio ežero, kurio nuo Melno sutarties laikų turėjome tik įlankos ties Vištyčio gyvenviete dalį; ko dar nepavyko suderinti su kaimynine Latvija. Iššūkis derybininkams buvo derybas dėl jūrinės akvatorijos delimitavimo, nes situaciją komplikavo nepalanki Lietuvos kranto konfigūracija. Visgi, derybininkams pavyko sutarti dėl jūrinės sienos su Švedija. Nors ši siena yra tik 14 km ilgio, tai jau davė naudos tiesiant povandeninę elektros jungtį su Švedija. Jo nuomone šios sienos atkarpos nustatymas buvo bene vienu didžiausių Lietuvos derybininkų pasiekimų. Pokalbį savo prisiminimais papildė Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas doc. dr. Regimantas Čiupaila, kuris 1996-2000 m. buvo LR Seimo nariu, o 2007-2008 m. buvo XIV LR Vyriausybės Vidaus reikalų ministru.
Zenonas Kumetaitis VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubui padovanojo vykusių sienos delimitavimo istorijų aprašymo knygą (Zenonas Kumetaitis „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija “, 2020, 204 psl. ISBN 9786090703885), su kuria klubo nariai gali susipažinti detaliai.
2023 m. rugsėjo 29 d. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubo pažintinę išvyka į Marijampolę
2023 m. rugsėjo 29 d. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas surengė pažintinę išvyką į Marijampolę. Pirmuoju aplankytu objektu buvo Rygiškių Jono gimnazija ir gimnazijos muziejus. Muziejaus direktorė papasakojo apie žymiausius gimnazijos auklėtinius, stovėjusius prie Lietuvos valstybingumo, kultūros, lietuvybės ištakų (J. Basanavičių, V. Kudirką, P. Kriaučiūną, J. Jablonskį, A. J. Greimą, V. Mykolaitį-Putiną, palaim. Jurgį Matulaitį, čia besimokiusius 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarus, daugybę mokslininkų ir menininkų), priminė sudėtingą, skaudžią Sūduvos krašto ir visos Lietuvos istoriją. Tame pačiame pastate veikia ir Vinco Mykolaičio Putino muziejus su kurio ekspozicija ir eksponatais supažindino muziejaus kuratorė, išsamiai atskleidusi rašytojo gyvenimo ir kūrybos raidą, iliustruodama tai rašytojo fotografijomis, parašytomis knygomis, jų vertimais į užsienio kalbas. Muziejus įkurtas 1968 metais. Šiose, dabar jau muziejaus, patalpose rašytojas mokėsi ketverius metus. Kitu lankymosi objektu buvo Marijonių vienuolynas ir jame esantis Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus. Ekskursijos vedėjas Arūnas Kapsevičius labai įdomiai pristatė Marijonų ordino, įkurto dar 1673 m. istoriją ir jo ryšius su Marijampole. Nuo jų pavadinimą gavo Marijampolės miestas. Tarpukario laikotarpiu marijonai darbavosi taip pat Ukmergėje, Kaune, Žemaičių Kalvarijoje, Panevėžyje ir kt. Marijampolės vienuolyne būdavo net daugiau kaip 100 vienuolių – dvasininkų, brolių, kandidatų. Čia gana aktyviai veikė leidykla, spaustuvė, dirbtuvės ir profesinė mokykla, kurioje jauni vaikinai galėjo įgyti profesiją. 1987 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju marijonų ordino atnaujintoją Marijampolėje Vilniaus arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kuriam muziejuje skirta didelė ekspozicijos dalis. Iš šio muziejaus ekskursijos dalyviai pasuko į LR prezidento Kazio Griniaus muziejų. Muziejus įsikūręs kultūros paveldo objekte – XIX a. statytame mediniame name, kuriame 1904–1914 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius su šeima. K. Griniaus gyvenamuoju laikotarpiu namai buvo tapę Užnemunės kultūrinės – politinės veiklos centru: per jį plito nacionalinė tautos atgimimo savimonė, draudžiama spauda, demokratinės nuostatos, kalba, kultūra. K. Grinius – Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.). Paskutiniu aplankytu muziejumi tapo Bulotų namai. Masonas advokatas Andrius Bulota su žmona Aleksandra dar Vilniuje savo bute buvo apgyvendinę Juliją Žemaitę. Rašytoja gyveno pas Bulotas iki savo mirties. Bulotų namai – tarpukario miestietiškos kultūros atspindys. Čia buvo puiki galimybė susipažinti su Bulotų šeima, jos gyvenimo būdu, sužinoti apie spalvingą pasiturinčių miestiečių namų aplinką. Eidami į Bulotų namus pasižvalgėme po puikiai sutvarkytą Vytauto Didžiojo parką, kuris yra vienas seniausių kraštovaizdžių miesto centre, prieškariu buvęs mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio susibūrimo vieta. Klasicizmo stiliaus, geometriškai išplanuotas parkas sukurtas 1875–1890 m. 2010 m. jame atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Aplinkui parką ir mieste daug tarpukariu pastatytų modernizmo architektūros stiliaus pastatų, visur puikiai sutvarkytos gatvės ir šaligatviai. Vakare dar laukė vargonų muzikos koncertas, vykęs Šv. Archangelo Mykolo mažojoje Bazilikoje. Joje puikų vargonų muzikos koncertą surengė čekų vargonininkė Petra Kujalova. Skambėjo Johano Bacho, Maurice Duruflė, Bohuslavo Martino, Peterio Ebeno kūriniai. Pavargę, bet pilni įspūdžių tik 22 valandą pasiekėme namus. Dėkojame VILNIUS TECH kancleriui doc. dr. V. Trinkūnui už kelionei skirtą transportą.
2023 m. spalio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko profesoriaus emerito Algirdo Vaclovo Valiulio knygos „Technologijų spindesys ir grimasos“ sutiktuvės
2023 m. spalio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko profesoriaus emerito Algirdo Vaclovo Valiulio knygos „Technologijų spindesys ir grimasos“ sutiktuves. Kaip rašoma knygos santrumpoje „Žmonės nuo pat seniausiųjų laikų, kai atsirado Homo sapiens, sukūrė begalę įrankių, medžiagų ir technologijų. Daugelyje visuomenių technologijos padėjo ar padeda gerinti ekonomikos būklę, tačiau nemažai technologinių procesų didina aplinkos taršą, eikvoja gamtinius išteklius, daro didelę žalą gamtai ir dažnai kenkia pačiam kūrėjui. Gilinantis į technologijų raidą galima įžvelgti daug dvilypumų, nes kylančios technologijos spindesys dažnai juos užgožia ar jų nesureikšmina„. Knyga išleista ir pristatoma Lietuvos mokslų akademijai įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“. Knygos recenzentas akademikas Gintautas Tamulaitis pabrėžė, kad pristatomoje knygoje autorius į technologijų raidą žiūri nuosaikiai ir racionaliai per jų „spindesį“, o „grimasas“, kurioms irgi skiria gana daug dėmesio, pateikia kaip problemas, kurias reikia spręsti. Knygoje suprantamai pateikiami technologijų aprašymai, kartu pabrėžiant ir galimybes, perspektyvas, ir kylančias problemas. Akad. Arvydas Virgilijus Matulionis prisipažino, jog jam, kaip sociologui, labai svarbu, kad knygoje paliečiamos įvairiose srityse naudojamos technologijos ir jų sukeliamos socialinės pasekmės. Aprašomi sudėtingi dalykai suteikia galimybę ir nespecialistams susipažinti su įvairių mokslo sričių pasiekimais. Anot knygos autoriaus, ši knyga, anaiptol, neskirta kokioms nors studijoms, o aprašomų technologijų pasirinktis daugiausia susijusi su jų globaliu poveikiu visuomenei ir aplinkai. Knyga gali būti naudinga įvairių socialinių grupių žmonėms, besidomintiems technologijų kūrimu ir norintiems matyti ne tik technologijų spindesį, bet ir jų keliamas grėsmes. Renginį maloniai pagyvino Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos saksofonininkų Kristupo Černeckio ir Talio Gintalo atliekami muzikos kūriniai.
-
- Puslapio administratoriai:
- Kristina Lazickienė
- Neda Černiauskaitė