Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Pradžia Universitetas VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas Klubo nariai

Algirdas Eduardas Čižas Profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybininkas mechanikas

1926 09 16 – 2016 10 21

Gimė 1926 m. Anykščių rajone Užupiečių kaime.
1947 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (vėliau KPI) statybos fakultetą. Baigęs studijas įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
1953-1958 m. dirbo Techninės literatūros leidykloje, 1959-1964 m. – Enciklopedijų redakcijoje. Nuo 1963 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, VISI, VGTU.
1957 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1973 m. – habilituoto daktaro disertaciją, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1976–1994 m. dirbo Medžiagų atsparumo katedros vedėju, 1980-1987m. – Statybos fakulteto dekanu. Buvo išrinktas VISI tarybos pirmininku, Sąjūdžio Seimo Švietimo komisijos pirmininku.
1995-2002 m. buvo pirmasis Studijų kokybės vertinimo centro direktorius.
Jam suteiktas nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Ipolitas Zenonas Kamaitis Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybos inžinierius

Gimė 1933 m. Vilkaviškyje.
1958 m. su pagyrimu baigė studijas KPI Statybos fakultete, įgydamas inžinieriaus statybininko kvalifikaciją.
1965 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1992 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė KPI, KPI Vilniaus filiale, VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. Dirbo VISI Statybos katedros ir Alžyro universiteto Techninės mechanikos katedros vedėju, VISI Kvalifikacijos kėlimo fakulteto dekanu, VGTU studijų prorektoriumi, VGTU tarptautinių studijų centro direktoriumi. Publikavo 2 monografijas ir per 30 mokslo straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, Lietuvos mokslo tarybos nariu, buvo šios tarybos Mokslininkų kvalifikacinės komisijos pirmininku.

Jonas Gediminas Marčiukaitis Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, statybininkas

1929 03 06 – 2021 11 12

Gimė Marijampolės rajone.
1952 m. baigė Marijampolės Rygiškių gimnaziją.
1957 m. baigė studijas KPI, įgydamas inžinieriaus statybininko specialybę.
1963 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1969 m. stažavo JAV Ilinojaus universitete.1980 m. Maskvoje apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė KPI, VISI, VGTU. Nuo 1969 iki 1991 metų ėjo VISI mokslo prorektoriaus pareigas. Po to dirbo Gelžbetoninių konstrukcijų katedros profesoriumi ir šios katedros vedėju. Publikavo monografiją, septynis vadovėlius ir per 100 mokslo straipsnių.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas.

Jurgis Vanagas Urbanistikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, architektas

Gimė 1933 m. Kaune, 1952 m.baigė Kauno VI vidurinę mokyklą.
1958 m. baigė studijas KPI Architektūros fakultete, įgydamas inžinieriaus architekto specialybę.Iki 1961 m. dirbo Kuršėnų rajono vyriausiuoju architektu, iki 1968 m. – grupės vadovu Miestų statybos ir projektavimo institute, parengė 4 miestų generalinius planus.
1968 m. apgynė architektūros mokslų kandidato (dabar daktaro)disertaciją, 1981 m. – habilituoto architektūros daktaro disertaciją.
Nuo 1968 m. dėstė KPI, VISI ir VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. Dirbo VISI Architektūros fakulteto dekanu, VGTU Urbanistikos katedros vedėju.
Stažavo ir skaitė paskaitas JAV, Anglijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos Ir kitų šalių universitetuose. Paskelbė 5 monografijas ir per 300 mokslinių straipsnių, parašė 3 vadovėlius.
Lietuvos nusipelnęs architektas, Baltarusijos Architektūros akademijos akademikas, apdovanotas Lietuvos mokslo premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio kryžiumi, Kauno miesto „Santakos“ garbės ženklu, Vilniaus m. Šv. Kristoforo statulėle.

Jonas Skeivalas Geodezijos ir kadastro katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, geodezininkas

1934 10 01 – 2022 09 01

Gimė 1934m. Rokiškio rajone.
1959 m. baigė studijas KPI, įgydamas inžinieriaus geodezininko kvalifikaciją.Iki 1965 m. dirbo KPI geodezijos katedroje, nuo 1965 m. – VISI ir VGTU dėstytojas.
1963 m. Maskvos Valstybiniame geodezijos ir kadastro universitete apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1969 m. ten pat – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Stažavo Suomijos Geodezijos institute.
1969 m. VISI jam suteikė docento, 1989 m. – profesoriaus pedagoginius vardus. 1995-1998 m. buvo VGTU Geodezijos ir kadastro katedros vedėjas, 1992-2011 m. – žurnalo „Geodezija ir kartografija“ vyriausias redaktorius.
Paskelbė tris monografijas, 4 mokymo knygas.
2007 m. už darbus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Mečislovas Mariūnas Biomechanikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas

Gimė 1940 m. Molėtų rajone.
1967 m. su pagyrimu baigė studijas KPI Vilniaus filiale.
1969 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1984 m. Maskvoje – technikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją.
1959 – 1972 m. dirbo įvairiose pareigose mokslo tyrimo institutuose, nuo 1972 m. – VISI. 1984 -1990 m. buvo Mašinų gamybos, 2001 – 2007 m. – Biomechanikos katedrų vedėjas,
1987 – 2006 m. kartu ėjo Mechanikos fakulteto dekano pareigas.
Stažavosi Šefildo ir Šiaurės Londono universitetuose Didžiojoje Britanijoje, Bolonijos universitete Italijoje, Lundo, Stokholmo ir Linčiopingo universitetuose Švedijoje.
1989 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1999 m. išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos tikruoju nariu. Nuo 2002 m. yra Lietuvos biomechanikų sąjungos prezidentas.

Konstantinas Jakovlevas Mateckis Kelių katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, architektas

1929 03 06 - 2021 11 12

Gimė 1929 m. Kaune.
1948 m. baigė Kuršėnų gimnaziją.
1954 m. baigė studijas KPI Architektūros fakultete, įgydamas inžinieriaus architekto specialybę. Dirbo Lietuvos Statybos ministerijoje, dėstė Vilniaus Statybos Technikume ir ten ėjo direktorius pareigas.
1969 m. apgynė architektūros kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Nuo 1976 metų dėstė VISI ir VGTU, dirbo Miestų statybos, Architektūros ir urbanistikos katedrose. 1983 m. apgynė habilituoto architektūros daktaro disertaciją, 1987 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
1986 -1992 metais buvo Architektūros fakulteto dekanas. Buvo profesorius Romos La Sapienza universitete, Baltstogės Politechnikos universitete, Vilniaus Dailės akademijoje, KTU ir VDU.
Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi.

Raimundas Kirvaitis Elektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas

Gimė 1942 m. Vilkaviškio rajone, Rumokuose.
1959 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą.
1964 m. baigė studijas KPI Radioelektronikos fakultete, įgydamas radiotechnikos inžinieriaus specialybę.
1971 m. Charkove apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1995 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1962 iki 2012 metų – 100 semestrų – dėstė KPI, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1975 m. jam suteiktas docento, 1996 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. Dirbo Elektronikos fakulteto prodekanu ir dekanu, 2002-2011 m. – VGTU mokslo prorektorius.
Publikavo dvi monografijas ir penkis vadovėlius, per 50 straipsnių mokslo žurnaluose. Vienas iš vadovėlių pelnė Lietuvos vadovėlių konkurso pirmąją premiją.
Du kartus – 1978 ir 1998 metais – apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Algimantas Kazragis Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, chemikas

1931 04 16 – 2019 12 14

Gimė 1931 m. Plungėje.
1950 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą ir įstojo į KPI Cheminės technologijos fakultetą.
1955 m. baigė studijas KPI, įgydamas chemijos inžinieriaus specialybę. Dirbo Akmenės Statybinių medžiagų kombinate, Lietuvos Plano komisijoje.
Nuo 1963 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, VISI, VGTU. 1963 m. apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1968 m. jam suteiktas docento pedagoginis vardas.
1990 m. apgynė habilituoto chemijos mokslų daktaro disertaciją, 1993 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Dirbo Statybinių medžiagų katedros vedėju, Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėju.
Publikavo 2 monografijas ir 5 mokymo knygas, per 100 mokslo straipsnių žurnaluose, gavo 6 išradimų patentus.
Apdovanotas M. V. Lomonosovo medaliu.

Stanislovas Štaras Elektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas

Gimė 1942 m. Joniškio rajone.
1959 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė studijas KPI Radioelektronikos fakultete, įgydamas radiotechnikos inžinieriaus specialybę.
1971 m. Minske apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1986 m. Kauno politechnikos institute – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1965 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1974 m. jam suteiktas docento, 1989 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 1991-2000 metais buvo VGTU Elektronikos fakulteto Radioelektronikos katedros vedėjas. Publikavo penkias monografijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, penkis vadovėlius, per 40 mokomųjų knygų, per 200 mokslo straipsnių, yra 26 išradimų bendraautorius. Vadovėlis „Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai“ apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso pirmąja premija.
Du kartus – 1978 ir 1998 metais – apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Pranas Baltrėnas Aplinkosaugininkas Profesorius, habilituotas daktaras

1940 08 02 – 2021 01 14

Gimė 1940m. Panevėžio rajone, Saviliškyje.
Tėvų šeimą ištrėmus į Sibirą, Krasnojarsko krašte baigė mokyklą ir Laivų mechanikos technikumą.
1969 m. baigė studijas KPI Mašinų gamybos fakultete, įgydamas mechanikos inžinieriaus specialybę.
1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1989 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. Dirbo Aplinkos apsaugos katedros vedėju, Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi. Publikavo 21 monografiją ir 3 vadovėlius, per 100 mokslo straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose, gavo per 100 užsienio ir Lietuvos išradimų patentų.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, DLK Gedimino 6-to laipsnio ordinu, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Aukso medaliu, Vilniaus miesto Švento Kristoforo statulėle.

Algirdas Vaclovas Valiulis Mechanikos ir medžiagų Inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas

Gimė 1943 m. Utenos rajone, Kuktiškėse.
1956 m. baigęs Molėtų 7-metę mokyklą įstojo į Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą.
1961-1967 m. studijavo KPI Vilniaus filiale, kurį baigęs įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
1975 m. Ukrainoje apgynė technikos mokslų kandidato (dabar –daktaro) disertaciją. Stažavo Čekijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Belgijos universitetuose. 1997 m. apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus.
Nuo 1990 iki 2006 metų ėjo VGTU prorektoriaus pareigas. Dirbo Medžiagotyros ir suvirinimo katedros profesoriumi ir vedėju, Mechanikos fakulteto dekanu.
Publikavo 2 monografijas, 13 vadovėlių ir per 500 straipsnių mokslo žurnaluose. Skaitė mokslinius pranešimus ir paskaitas Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Azijos ir Afrikos šalių universitetuose.
Išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos tikruoju nariu.

Edmundas Kazimieras Zavadskas Statybos valdymo ir nekilnojamo turto katedros profesorius, habilituotas daktaras, statybininkas, informatikas, vadybininkas.

Gimė 1944 m. Vilniuje.
Tėvą ištrėmus į Vorkutos lagerį, 1959 m. baigė Vorkutos septynmetę mokyklą, 1962 m. – Dūkšto vidurinę mokyklą. 1967 m. baigęs studijas KPI Vilniaus filiale įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
1973 m. VISI apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1987 m. Maskvoje – habilituoto daktaro disertaciją. Nuo 1969 m. dėstė KPI Vilniaus filiale ir VISI, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1990 m. išrinktas VISI rektoriumi, jo pastangomis VISI reorganizuotas į Vilniaus technikos universitetą, nuo 1996 m. – VGTU.
Dviejų mokslo žurnalų vyriausias redaktorius, kelių dešimčių užsienio žurnalų redkolegijų narys. Lietuvos ir kelių kitų valstybių mokslų akademijų narys, keturių Europos ir Azijos universitetų garbės daktaras arba garbės profesorius. Publikavo 19 monografijų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis, per 600 mokslo straipsnių.
Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Algirdas Smilgevičius Elektros inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektrikas

Gimė 1936 m. Raseinių rajone.
1954 m. baigė Viduklės vidurinę mokyklą.
1959 m. baigė studijas KPI Elektrotechnikos fakultete, įgydamas elektromechanikos inžinieriaus specialybę. Iki 1967 m. dirbo „Elfos“ gamykloje ir SKB.
Lakūnas, sporto meistras, lėktuvais ir sklandytuvais skraidė apie 1000 valandų.
1966 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro), 1993 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1967 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1968 m. jam suteiktas docento, 1993 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. Buvo VGTU Elektronikos fakulteto Elektros pavarų ir Automatikos katedrų vedėjas. Publikavo dvi monografijas ir du vadovėlius, du žodynus, 30 mokslo straipsnių.
1990-2007 m. buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nuo 2007 m. – Terminologijos pakomisės narys.

Vladas Vekteris Mechanikos ir medžiagų Inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas

1941 09 22 – 2020 05 17

Gimė 1941 m. Lazdijuose.
1966 m. baigė KPI Mechanikos fakultetą, įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.
1966-1969 m. dirbo KPI Vilniaus filiale. 1969-1973 m. – Maskvos Baumano aukštosios technikos mokyklos aspirantas, ten ir apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.
1989 m. ten pat apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
1973-1976 m. dirbo Lietuvos aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijoje, Metalo pjovimo staklių institute. Nuo 1973 m. dėstė VISI, VGTU, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1990-2007 m. dirbo Mašinų gamybos katedros vedėju, vėliau šios katedros profesoriumi.
Publikavo šešias monografijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, vadovėlį ir šešias mokymo knygas, per 250 mokslo straipsnių, yra 20 išradimų ir 5 patentų bendraautorius.
Gavo aukščiausio laipsnio valstybinę stipendiją, apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Adolfas Baublys Transportininkas Profesorius emeritas, habilituotas daktaras

1941 09 05 – 2016 11 25

Gimė 1941 m. Varėnos rajone Laukininkų kaime.
1955 m. baigęs Meškučių septynmetę įstojo į Kauno politechnikumą, kuriame įgijo metalo apdirbimo pjovimu techniko kvalifikaciją. Dirbo Grąžtų gamykloje, Mašinų gamybos PKB. 1962-1967 m. studijavo KPI Vilniaus filiale ir tapo mechanikos inžinieriumi.
1969 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1978 m. Maskvos mašinų gamybos institute – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1979 m. dirbo ir dėstė VISI, VGTU, 1981 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1982–1998 m. dirbo Automobilių transporto katedros vedėju, 1998-2013 m. – VGTU Transporto mokslo instituto direktorius.
Publikavo septynias monografijas ir 16 vadovėlių, 230 mokslo straipsnių. Vadovavo 22 doktorantams. Išrinktas Lietuvos mokslo akademijos nariu ekspertu.
2000 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Leonas Saulis Matematikas Matematinės statistikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras

Gimė 1941 m. Ignalinos rajone.
1958 m. baigė Ignalinos vidurinę mokyklą. 1963 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Matematikos fakultete.
1970 m. apgynė matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1986 m. – habilituoto matematikos mokslų daktaro disertaciją.
1964-2007 m. dirbo Matematikos ir informatikos institute. Nuo 1993 m. dirbo VGTU, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai. Nuo 1995 m. iki išėjimo į emeritūrą dirbo Matematinės statistikos katedros vedėju.
1996-2001 m. buvo VGTU Tarybos pirmininkas, 2002-2012 m. – VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Tarybos pirmininkas.
Publikavo monografiją, 3 mokymo knygas, per 30 straipsnių mokslo žurnaluose.
Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Algimantas Zakarevičius Geodezijos ir kadastro katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, geodezininkas

Gimė 1939 m. Kaišiadorių rajone, Bernadinkos kaime.
1959 m. baigė Žaslių vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė studijas KPI, įgydamas inžinieriaus geodezininko specialybę.
Dirbo KPI matematikos ir geodezijos katedrose, nuo 1969 m. – VISI, VGTU Geodezijos, Geodezijos ir kadastro katedrose.
1973 m. apgynė geografijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 2000 m. – habilituoto matavimo inžinerijos mokslų daktaro disertaciją.
1978 m. jam suteiktas docento, 2000 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 1990-2005 m. buvo Geodezijos, Geodezijos ir kadastro katedrų vedėjas, 1989-1993 – Lietuvos Geodezininkų sąjungos pirmininkas, 2003-2014 m. – Matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantūros komisijos pirmininkas.
Publikavo 4 monografijas ir per 300 mokslo straipsnių.
2007 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Leonas Povilas Lingaitis Profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, transportininkas

1938 08 11 – 2013 07 19

Gimė 1938 m. Lazdijuose.
1964 m. baigė studijas KPI Mechanikos fakultete, įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę.
1964-1968 metais dirbo Kauno Radijo gamykloje.
1968-1971 m. mokėsi aspirantūroje Leningrado Politechnikos institute, kur apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.
Nuo 1971 iki 2013 m. dėstė VISI ir VGTU. 1988 m. Maskvoje apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją, 1990 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
Nuo 1994 m. buvo Geležinkelių transporto katedros vedėjas, 1998-2007 m. – Transporto inžinerijos fakulteto dekanas.
Stažavo Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Lenkijos technikos institutuose ir universitetuose.
Vienas ir su bendraautoriais publikavo 3 monografijas, per 250 mokslo straipsnių, 7 vadovėlius, yra 7 išradimų bendraautorius.
Apdovanotas Lietuvos nusipelniusio geležinkeliečio garbės ženklu.

Jonas Stankūnas Aviatorius Aeronautikos inžinerijos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas

1949 04 11 – 2021 09 01

Gimė 1949 m. Rokiškio rajone, Pakenės kaime.
1967 m. sidabro medaliu baigė Kriaunų vidurinę mokyklą.
1970 m. baigė Krivoj Rogo civilinės aviacijos mokyklą.
1976 m. baigė studijas VISI Automatizacijos fakultete, įgydamas inžinieriaus radijo aparatūros konstruktoriaus specialybę.
1981 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1995 m. – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją, jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
Inicijavo aviacijos specialistų universitetines studijas Lietuvoje ir 1993 m. tapo pirmuoju VGTU Aviacijos instituto direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki išėjimo į emeritūrą. Atstovavo Lietuvą įvairiose tarptautinėse aeronautikos ir kosmoso tyrimo organizacijose, žurnalų „Aviation“ ir „Aviation Technologies“ vyriausias redaktorius.
Publikavo per 150 straipsnių mokslo žurnaluose, 14 išradimų bendraautorius. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, Dariaus ir Girėno medaliu, Šv. Stanislovo ordino komandoro kryžiumi, garbės ženklu „Plieno sparnai“, LPK jam suteikė „Profesijos riterio vardą“.

Romanas Martavičius Elektroninių sistemų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, elektronikas

Gimė 1945 m. Kaune.
1963 m. baigė Vilniaus 15-tąją vidurinę mokyklą.
1968 m. baigė studijas KPI Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakulte-te, įgydamas radijo inžinieriaus specialybę. 1977 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1997 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1970 m. iki šiol dirbo ir dėstė VISI, KPI Vilniaus fakultete, VGTU. 1985 m. jam suteiktas docento, 1998 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 2000 –2016 metais dirbo Elektroninių sistemų katedros vedėju.
Publikavo keturias monografijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, vadovėlį, per 100 straipsnių mokslo žurnaluose. Yra devynių išradimų ir vieno patento bendraautorius. Vadovėlis pelnė Lietuvos vadovėlių universitetams konkurso pirmąją premiją.
1998 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Romualdas Ginevičius Dinamiškosios vadybos instituto profesorius, Rektorius emeritas, habilituotas daktaras, ekonomistas

Gimė 1946 m. Valkininkuose Varėnos rajone.
1964 m. baigė Valkininkų vidurinę mokyklą. 1969 m. baigė studijas KPI Vilniaus filiale, įgydamas inžinieriaus ekonomisto specialybę.
1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1997 m. – socialinių mokslų habilituoto daktaro disertaciją.
Nuo 1971 m. dirba VISI (VGTU), praėjo kelią nuo asistento iki profesoriaus (1999). 1991-1992 buvo Statybos ekonomikos katedros vedėjas, 1993-2001 – Verslo vadybos fakulteto dekanas, 2001-2002 – Senato pirmininkas, 2002-2011 _ VGTU rektorius, 2006-2012 – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
Publikavo keliolika knygų, monografijų, vadovėlių, per 400 mokslo straipsnių. Mokslo žurnalų vyr. redaktorius, žurnalų redkolegijų narys. 4 akademijų tikrasis narys, daugelio universitetų garbės profesorius.
Pagerbtas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi ir kitais apdovanojimais.

Rimantas Kačianauskas Taikomosios mechanikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas

Gimė 1951 m. Širvintų rajone, Žaigaičių kaime.
1970 m. baigęs Gelvonų vidurinę mokyklą įstojo į VISI Miestų statybos fakultetą, kurį baigęs įgijo statybos inžinieriaus specialybę.
1982 m. VISI apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Stažavo Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos universitetuose. 1996 m. apgynė habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją. Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus.
Nuo 1998 m. iki 2002 m. ėjo VGTU mokslo prorektoriaus pareigas. Dirbo Medžiagų atsparumo katedros profesoriumi ir vedėju.
Publikavo 1 monografiją, 1 vadovėlį ir per 100 straipsnių mokslo žurnaluose. Skaitė mokslinius pranešimus apie 100 tarptautinių konferencijų.
2012 m. išrinktas tikruoju Lietuvos Mokslų akademijos nariu.
2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. 2017 m. Europos cheminės inžinerijos federacija apdovanojo už žymų indėlį į dalelių terpių mechaniką.

Vytautas Martinaitis Pastatų energetikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, energetikas šilumininkas

Gimė 1949 m. Marijampolės rajone.
1967 m. baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, 1972 m. – KPI šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės studijas.
Nuo 1972 m. iki 1986 m. dirbo KPI Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1982 m. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją. 2000 m. Lietuvos energetikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1986–1989 m. dirbo Alžyre, docentu Konstantinos universitete. Nuo 1989 m. dirbo VGTU Šildymo ir vėdinimo katedroje, nuo 1990 m. buvo jos vedėju, 1992–1996 m. – VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanu. 1993-1994 m. stažavo Šveicarijoje, Lozanos Politechnikos mokykloje. 2002 metais VGTU Senatas jam suteikė technologijos mokslų profesoriaus pedagoginį vardą. 2002-2015 m. buvo VGTU Pastatų energetikos katedros vedėju.
Publikavo tris monografijas, du vadovėlius, 5 mokomąsias knygas, per 200 mokslo straipsnių, yra 4 išradimų ir 2 patentų bendraautorius.

Marija Burinskienė Kelių katedros profesorė emeritė, habilituota daktarė, inžinierė statybininkė

Gimė 1954 m.Oliokminske, Jakutijos ATSR.
1972 m. baigė Kapsuko (dabar Marijampolės) II vidurinę mokyklą aukso medaliu.
1977 m. su pagyrimu baigė VISI miestų statybos specialybės studijas, įgydama statybos inžinierės kvalifikaciją.
1983 m. Maskvos Kuibyševo v. inžineriniame statybos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Dviračių eismo charakteristikų tyrimas ir jo panaudojimo sritis miestuose“. 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete atliko habilitacinę procedūrą (Technologijos mokslų srityje, statybos inžinerijos kryptyje 02T),
1992-1997 m. buvo Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekane mokslui.
1997-2017 m. dirbo Miestų statybos katedros vedėja.
1997-2019 m. vadovavo Teritorijų planavimo institutui.
2005 m. VGTU Senatas jai suteikė technologijos mokslų profesorės pedagoginį vardą. Jai vadovaujant apginta 15 mokslo daktarų disertacijų.

Rimantas Belevičius Informacinių technologijų katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras, mechanikas, informatikas

Gimė 1953 m. Ukmergėje.
1971 m. baigęs Ukmergės II vidurinę mokyklą įstojo į VISI Statybos fakultetą, kurį su pagyrimu baigęs įgijo statybos inžinieriaus specialybę.
1986 m. VISI apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, o 1994 m. ten pat apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
Dėstė VISI, VGTU, įgijo docento ir profesoriaus pedagoginius vardus. 1994 – 2011 m. dirbo Teorinės mechanikos katedros vedėju, 2011-2020 m. – Fundamentinių mokslų fakulteto dekanu.
Dirbo mokslinį darbą Danijos technikos universitete, stažavo JAV ir Didžiosios Britanijos universitetuose.
Publikavo vieną monografiją, 4 vadovėlius, virš 50 mokslo straipsnių, yra kelių išradimų bendraautorius.
2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Alfonsas Daniūnas Rektorius emeritas, profesorius, daktaras, statybos inžinierius

Gimė 1955 m. Tomsko srityje, Rusija.
1973 m. baigė Panevėžio 7 vidurinę mokyklą (dabar Juozo Miltinio gimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į VISI (dabar VGTU) statybos fakultetą. 1978 m. baigęs studijas įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
Nuo 1978 m. iki dabar dirba VGTU. 1985 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai.
1994 – 2011 m. dirbo Vilniaus technikos universiteto (VGTU) studijų prorektoriumi, 2011 ir 2016 m. buvo išrinktas dvi kadencijas VGTU rektoriumi ir juo dirbo iki 2021 m. Nuo 2021
m. yra Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros vedėjas ir profesorius. Nuo 2022 m. išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato pirmininku.
Vedęs, žmona Lina, dukra Ieva psichologijos mokslų daktarė.

Alfonsas Kazys Skrinska Pastatų energetikos katedros garbės profesorius, habilituotas daktaras, energetikas

Gimė 1934 m. Marijampolės apskrityje, Klevinėje.
1953 m. baigė Kauno IX vidurinę mokyklą. 1958 m. baigė studijas KPI Mechanikos fakultete, įgydamas pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus specialybę.
1965 m. Maskvos Kržyžanovskio energetikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1994 m. – Lietuvos energetikos institute – habilituoto technikos mokslų daktaro disertaciją.
1958-1966 m. buvo Lietuvos Mokslų Akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto mokslo darbuotojas, 1966-1997 m. – Termoizoliacijos instituto laboratorijos vedėjas. 1991-2012 m. dėstė VGTU, 1998-2002 m. buvo Šildymo ir vėdinimo katedros vedėjas, 2004-2008 m. – Aplinkos inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas.
Publikavo dvi monografijas rusų ir anglų kalbomis, pastaroji išleista JAV, su 29 šalių autoriais išleido žinyną, parašė per 100 mokslo straipsnių, mokymo knygą, yra 19 išradimų bendraautorius.

- Puslapio administratoriai:
- Kristina Lazickienė
- Neda Černiauskaitė