Vardinės profesorių emeritų klubo stipendijos skirtos:
2019 m. – Architektūros fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Simonui Čaikauskui
2020 m. – Transporto inžinerijos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Gabrieliui Mejerui
2021 m. – Verslo vadybos fakulteto magistrantūros studijų absolventei Rasai Misiūnaitei
2022 m. – Statybos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Karoliui Sakalauskui
2023 m. – Antano Gustaičio aviacijos instituto vientisųjų studijų 5-o kurso studentei Godai Šalkevičiūtei
2024 m. – Fundamentinių mokslų fakulteto antro kurso magistrantei Aistei Galinskaitei
2020 m. – Transporto inžinerijos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Gabrieliui Mejerui
2021 m. – Verslo vadybos fakulteto magistrantūros studijų absolventei Rasai Misiūnaitei
2022 m. – Statybos fakulteto magistrantūros antro kurso studentui Karoliui Sakalauskui
2023 m. – Antano Gustaičio aviacijos instituto vientisųjų studijų 5-o kurso studentei Godai Šalkevičiūtei
2024 m. – Fundamentinių mokslų fakulteto antro kurso magistrantei Aistei Galinskaitei
Paskaitos, susitikimai ir ekskursijos
2024 gruodžio 4 d. VU ir VGTU profesorių emeritų klubų susitikimas
Naudingas susitikimas
VU Profesorių emerių klubo (VUPEK) ir VILNIUS TECH PEK veiklų planuose buvo numatyta išklausyti informaciją apie darbus, susijusius su dirbtinio intelekto (DI) plėtojimu Lietuvoje bei užsienio moksliniuose centruose. 2024 m. gruodžio mėn. 4 d. Vilniaus Universiteto Senato posėdžių salėje vyko jungtinis VU ir VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubų renginys.
Susirinkimo pradžioje savo palinkėjimus ir matymus išsakė VU PEK prezidentas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas ir VILNIUS TECH PEK Pirmininkas prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis. Išsamiau apie dirbtinio intelekto raidos tendencijas, fundamentinius bei taikomuosius aspektus kalbėjo UNESCO dirbtinio intelekto grupės vadovas Lietuvoje, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Paulius Pakutinskas. Jo pranešimo tema buvo „DI teisinio reguliavimo specifika, tendencijos bei galimybės“.
Savo matymą ir pastebėjimus pateikė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos Prezidentas, Europos dirbtinio intelekto forumo narys, VU programų sistemų katedros vedėjas docentas dr. Linas Petkevičius. Jo pranešimas buvo skirtas „Dirbtinio intelekto naujienoms ir proveržiui konstruojant matematinius modelius“.
VGTU mokslininkų matymą pristatė Fundamentinių mokslų fakulteto, Informacinių sistemų katedros, doc. dr. Pavel Stefanovič. Jo pranešimas buvo skirtas „Dirbtinio intelekto taikymo atskirose žmogaus veiklos sferose aspektams“.
Renginyje dalyvavo daugiau nei trisdešimt VU ir VGTU Profesorių emeritų klubų narių. Kiekvienam prelegentui teko atsakyti į klausytojų klausimus arba komentuoti kylančias diskusijas.
Susirinkusiems buvo pasiūlyta pasivaišinti kava, arbata bei užkandėlėmis, o prisiminimui padaryta bendra visų dalyvių nuotrauka.
VU Profesorių emerių klubo (VUPEK) ir VILNIUS TECH PEK veiklų planuose buvo numatyta išklausyti informaciją apie darbus, susijusius su dirbtinio intelekto (DI) plėtojimu Lietuvoje bei užsienio moksliniuose centruose. 2024 m. gruodžio mėn. 4 d. Vilniaus Universiteto Senato posėdžių salėje vyko jungtinis VU ir VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubų renginys.
Susirinkimo pradžioje savo palinkėjimus ir matymus išsakė VU PEK prezidentas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas ir VILNIUS TECH PEK Pirmininkas prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis. Išsamiau apie dirbtinio intelekto raidos tendencijas, fundamentinius bei taikomuosius aspektus kalbėjo UNESCO dirbtinio intelekto grupės vadovas Lietuvoje, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Paulius Pakutinskas. Jo pranešimo tema buvo „DI teisinio reguliavimo specifika, tendencijos bei galimybės“.
Savo matymą ir pastebėjimus pateikė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos Prezidentas, Europos dirbtinio intelekto forumo narys, VU programų sistemų katedros vedėjas docentas dr. Linas Petkevičius. Jo pranešimas buvo skirtas „Dirbtinio intelekto naujienoms ir proveržiui konstruojant matematinius modelius“.
VGTU mokslininkų matymą pristatė Fundamentinių mokslų fakulteto, Informacinių sistemų katedros, doc. dr. Pavel Stefanovič. Jo pranešimas buvo skirtas „Dirbtinio intelekto taikymo atskirose žmogaus veiklos sferose aspektams“.
Renginyje dalyvavo daugiau nei trisdešimt VU ir VGTU Profesorių emeritų klubų narių. Kiekvienam prelegentui teko atsakyti į klausytojų klausimus arba komentuoti kylančias diskusijas.
Susirinkusiems buvo pasiūlyta pasivaišinti kava, arbata bei užkandėlėmis, o prisiminimui padaryta bendra visų dalyvių nuotrauka.
2024 m. birželio 19 d. VU Senato salėje pasirašytas VGTU ir VU Profesorių emeritų klubų bendradarbiavimo susitarimas
2024 m. birželio 19 d. VGTU Profesorių emeritų klubas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su VU Profesorių emeritų klubu. Dalyvaujant abiejų klubų valdyboms, VU Senato salėje susitarimą VU klubo vardu pasirašė jo prezidentas Vaidutis Kučinskas, VGTU klubo vardu – klubo pirmininkas Algirdas Vaclovas Valiulis.
Susitarimo tekstą galima rasti čia.
Iš kairės: akademikai A. V. Valiulis ir V. Kučinskas
VU ir VGTU Profesorių emeritų klubų valdybos. Iš kairės: V.Martinaitis, A. F. Orliukas, A. V. Valiulis,
V. Kučinskas,E. Manstavičius, V. S. Laurinavičius, R. Belevičius
Susitarimo tekstą galima rasti čia.
Iš kairės: akademikai A. V. Valiulis ir V. Kučinskas
VU ir VGTU Profesorių emeritų klubų valdybos. Iš kairės: V.Martinaitis, A. F. Orliukas, A. V. Valiulis,
V. Kučinskas,E. Manstavičius, V. S. Laurinavičius, R. Belevičius
2023 m. gegužės mėn. 25 d. VILNIUS TECH Disertacijų gynimo salėje vyko susitikimas su technikos mokslų daktaru, docentu, ambasadoriumi Zenonu Kumetaičiu
2023 m. gegužės mėn. 25 d. VILNIUS TECH Disertacijų gynimo salėje vyko susitikimas su technikos mokslų daktaru, docentu, ambasadoriumi Zenonu Kumetaičiu. Zenonas Kumetaitis daug metų dirbo Vilniaus inžineriniame statybos institute, dėstė geodezijos ir kartografijos krypties disciplinas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis buvo pakviestas dirbti į Valstybės sienos delimitavimo komisiją prie LR vyriausybės. Jis dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais eidamas valstybės sienų ir jų sankirtų delimitavimo ir demarkavimo komisijų pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas. Dabar jis yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (The Organization for Security and Co-operation in Europe) ekspertu. Zenonas Kumetaitis aktyviai dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990-2015 metais. Paskaitos ir pokalbio metu jis atskleidė įdomias ir nepublikuotas permainingų derybų detales, kurias neabejotinai galime pavadinti mūsų šalies sėkmės istorija. Po 1990 metų kovo 11-osios valstybės sienas pavyko nustatyti taikiomis diplomatinėmis priemonėmis, nors kitų valstybių istorijos rodo, kad taip būna nedažnai. Jis papasakojo kaip buvo delimituojama valstybės siena su Baltarusija, kurios niekada neturėjome, kaip buvo išsiderėta nemaža dalis Vištyčio ežero, kurio nuo Melno sutarties laikų turėjome tik įlankos ties Vištyčio gyvenviete dalį; ko dar nepavyko suderinti su kaimynine Latvija. Iššūkis derybininkams buvo derybas dėl jūrinės akvatorijos delimitavimo, nes situaciją komplikavo nepalanki Lietuvos kranto konfigūracija. Visgi, derybininkams pavyko sutarti dėl jūrinės sienos su Švedija. Nors ši siena yra tik 14 km ilgio, tai jau davė naudos tiesiant povandeninę elektros jungtį su Švedija. Jo nuomone šios sienos atkarpos nustatymas buvo bene vienu didžiausių Lietuvos derybininkų pasiekimų. Pokalbį savo prisiminimais papildė Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas doc. dr. Regimantas Čiupaila, kuris 1996-2000 m. buvo LR Seimo nariu, o 2007-2008 m. buvo XIV LR Vyriausybės Vidaus reikalų ministru.
Zenonas Kumetaitis VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubui padovanojo vykusių sienos delimitavimo istorijų aprašymo knygą (Zenonas Kumetaitis „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija “, 2020, 204 psl. ISBN 9786090703885), su kuria klubo nariai gali susipažinti detaliai.
2024 m. gegužės 22 d. prof. habil. dr. A. V. Valiulio knygos „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ pristatymas LMA
Tęsiant profesorių emeritų išleistų knygų pristatymą, kurį šiais (2024) metais pradėjo prof. V. Martinaitis ir prof. R. Martavičius, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko profesoriaus emerito A.V. Valiulio knygos „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ sutiktuvės.
Kalbėdamas apie pristatomą knygą jos recenzentas akademikas Arūnas Bukantis pabrėžė šio leidinio aktualumą ir savalaikiškumą. Klimatologas pasidžiaugė, kad knygoje analizuojama labai daug specifinių klausimų: nuo esminių klimato susidarymo dėsnių, svarbiausių klimato kaitos veiksnių iki šiuolaikinių, įtakojančių klimato kaitą, technologinių procesų. Visiems susirinkusiesiems buvo palinkėta pagal išgales prisidėti prie stipresnio atsako į klimato kaitą, kad ją kiek įmanoma pristabdytume.
Muzikine programa susirinkusiuosius pasveikino Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių saksofonininkų kvartetas.
Kalbėdamas apie pristatomą knygą jos recenzentas akademikas Arūnas Bukantis pabrėžė šio leidinio aktualumą ir savalaikiškumą. Klimatologas pasidžiaugė, kad knygoje analizuojama labai daug specifinių klausimų: nuo esminių klimato susidarymo dėsnių, svarbiausių klimato kaitos veiksnių iki šiuolaikinių, įtakojančių klimato kaitą, technologinių procesų. Visiems susirinkusiesiems buvo palinkėta pagal išgales prisidėti prie stipresnio atsako į klimato kaitą, kad ją kiek įmanoma pristabdytume.
Muzikine programa susirinkusiuosius pasveikino Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių saksofonininkų kvartetas.
Iš kairės: akademikai Algirdas Vaclovas Valiulis ir Gintautas Žintelis
Daugiau renginio akimirkų rasite čia.
2024 m. balandžio 5 d. VILNIUS TECH ir VU emeritų klubų nariai lankėsi šiemet 25-metį šventusiame Palėpės teatre.
VILNIUS TECH teatras studija „Palėpė“ šį pavasarį atšventė kolektyvo 25-tį. Teatras studija „Palėpė“ susibūrė 1999 metų rudenį. Nuo jo egzistavimo pradžios jam vadovauja dramos teatro režisierius Olegas Kesminas. Pirmoji kolektyvo premjera, kurią išvydo žiūrovas 2000 metų kovo 9 dieną, buvo britų dramaturgo Piterio Šaferio „Equus“. VILNIUS TECH (tuo metu vadinosi) VGTU neturėjo teatrui tinkamos salės, todėl pradžioje studija įsikūrė dviejose mažose auditorijose. Laikui bėgant ten buvo įrengta pakyla žiūrovams, scenos apšvietimas, įsigyta garso aparatūra. Virš teatro studijos patalpų buvo erdvi palėpė, kurioje planuota rodyti spektaklius, todėl teatras pasivadino „Palėpė“. Kolektyvas vis dar nepraranda vilties, kad vykstant Architektūros rūmų rekonstrukcijai, ten bus įrengta teatro salė, nes dabar teatras glaudžiasi rūsio patalpose, kuriose telpa 30-40 žiūrovų. Nežiūrint patalpų kuklumo, jos įrengtos labai skoningai, funkcionaliai, prisitaikant prie esamų architektūrinių ribojimų. Studentai čia ne tik vaidina, bet ir režisuoja, rašo inscenizacijas, kuria kostiumus, muziką, daro dekoracijas, tampa apšvietėjais ar garso operatoriais. Įdomu, kad teatro patalpa ribojasi su Pylimo gatvėje buvusios miesto gynybinės sienos liekanomis. Kiekvieną rudenį teatras priima naujokus, kurie įsiliedami į jo gretas, padeda teatrui visą laiką išlikti jaunam. 2024 m. balandžio 5 d. teatro režisierius Olegas Kesminas pakvietė VILNIUS TECH profesorius emeritus į spektaklį „Nematoma“, pastatytą pagal Carlo Goldoni komediją „Dviejų ponų tarnas“. Gavę kvietimą, mes savo ruožtu, į spektaklį pasikvietėme Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritus. Mums buvo netikėtina ir malonu, kad pažiūrėti spektaklį panoro net 14 VU atstovų, o juos organizavo VU Profesorių emeritų klubo prezidentas akademikas prof. Vaidutis Kučinskas ir viceprezidentas prof. Antanas Feliksas Orliukas. Mūsų klubą atstovavo šeši emeritai, o su šeimos nariais buvome net 11 žiūrovų. Pasibaigus spektakliui profesorių emeritų klubo vardu, gėlių puokšte pasveikinime kolektyvą su 25-čio jubiliejumi, pasidžiaugėme jo sėkme ir palinkėjome dar ilgai džiuginti žiūrovus savo pastatymais.
Spalvinga spektaklio „laimingos“ pabaigos akimirka
2024 m. kovo 28 d. profesorių emeritų klube R.Martavičius pristatė savo vadovėlį, VILNIUS TECH vadovėlių konkurse laimėjusį II vietą. Kartu diskutuota apie vadovėlių kūrimą.
2024 03 28 d. (paskutinį mėnesio ketvirtadienį), vyko klubo narių susitikimas, kurio metu prof. habil. dr. Romanas Martavičius populiaria forma pristatė jo ir prof. dr. Dariaus Plonio išleistą vadovėlį „Signalai ir jų apdorojimas: harmoniniai virpesiai įtaisuose“. Vadovėlis laimėjo II vietą 2024 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse, o toks apdovanojimas rodo, kad profesoriai emeritai turi dar daug užmanymų ir yra naudingi universitetui. Vadovėlio autorius kalbėjo ne apie turinį, bet apie vadovėlio pateikimo formą, nes vadovėlis, autoriaus tvirtinimu, skirtas visų 3 pakopų studijoms. Dalyvavę diskusijoje pasikeitė nuomonėmis kas rašant vadovėlį yra svarbu, o kas yra tik antrame plane, kaip turi keistis vadovėliai esant dabartinei informacinei erdvei ir kita.
2024 m. vasario 29 d. profesorius emeritas Vytautas Martinaitis emeritų klube pristatė kartu su bendraautoriais išleistą monografiją ir vadovėlį
2024 m. vasario 29 d. profesorių emeritų klubo susitikime klubo narys Vytautas Martinaitis pristatė 2023 metais išleistą savo kartu su Pastatų energetikos katedros kolegomis G. Streckiene ir J. Bielskumi parengtą vadovėlį „Termodinaminė analizė pastatų techninėms sistemoms“.
Leidinys skirtas technologijos mokslų srities energijos ir termoinžinerijos, mechanikos, statybos inžinerijos, aplinkos apsaugos krypčių studentams ir specialistams, kurie domisi tvaria techninių sistemų plėtra, gamtos išteklių tausojimu. Vadovėlį sudaro penki skyriai: nuo techninės (inžinerinės) pagrindų iki įvairių įrenginių veikimo analizės skaitinių rezultatų. Čia pristatomas termodinaminis ekserginės analizės metodas, specializuotai taikomas pastato techninių sistemų analizei.
Vadovėlį galima skaityti ir VILNIUS TECH bibliotekoje (popierinis ir elektroninis variantai). Knygą taip pat galite įsigyti paspaudę šią nuorodą.
Vadovėlyje atsispindi taip pat ir originalūs šių autorių eilės metų tyrimai, paskelbti 2022 metais Springer leidykloje išleistoje monografijoje „Exergy Analysis of the Air Handling Unit at Variable Reference Temperature – Metodology and Results“/„Vėdinimo įrenginio ekserginė analizė esant kintamai atskaitos temperatūrai – metodologija ir rezultatai“. Universiteto 2023 metų mokslinių monografijų konkurse šiai monografija buvo skirta pirma vieta, apie tai paskelbiant iškilmingame Senato posėdyje kovo 18 d.
Monografija pabrėžia ekserginės analizės svarbą kaip gamtos mokslų pagrindą, kuris gali išplėsti tradicinės inžinerijos tyrimų ribas, ypač tvarumo kontekste. Ji suteikia naujų įžvalgų į pastatų ir techninių sistemų veikimą kintančioje aplinkoje, akcentuoja ekserginės analizės kaip efektyvaus įrankio vaidmenį įvairiose mokslo srityse. Knygos metodologinis ir mokslinis naujumas atveria naujas galimybes inžinerijos (energetikos, statybos, aplinkos ir kt.) mokslų tyrėjams, padedant jiems efektyviau analizuoti ir optimizuoti pastatų technines sistemas, o tai, savo ruožtu, prisideda prie darnios ir tvarios inžinerijos plėtros.
Leidinys skirtas technologijos mokslų srities energijos ir termoinžinerijos, mechanikos, statybos inžinerijos, aplinkos apsaugos krypčių studentams ir specialistams, kurie domisi tvaria techninių sistemų plėtra, gamtos išteklių tausojimu. Vadovėlį sudaro penki skyriai: nuo techninės (inžinerinės) pagrindų iki įvairių įrenginių veikimo analizės skaitinių rezultatų. Čia pristatomas termodinaminis ekserginės analizės metodas, specializuotai taikomas pastato techninių sistemų analizei.
Vadovėlį galima skaityti ir VILNIUS TECH bibliotekoje (popierinis ir elektroninis variantai). Knygą taip pat galite įsigyti paspaudę šią nuorodą.
Vadovėlyje atsispindi taip pat ir originalūs šių autorių eilės metų tyrimai, paskelbti 2022 metais Springer leidykloje išleistoje monografijoje „Exergy Analysis of the Air Handling Unit at Variable Reference Temperature – Metodology and Results“/„Vėdinimo įrenginio ekserginė analizė esant kintamai atskaitos temperatūrai – metodologija ir rezultatai“. Universiteto 2023 metų mokslinių monografijų konkurse šiai monografija buvo skirta pirma vieta, apie tai paskelbiant iškilmingame Senato posėdyje kovo 18 d.
Monografija pabrėžia ekserginės analizės svarbą kaip gamtos mokslų pagrindą, kuris gali išplėsti tradicinės inžinerijos tyrimų ribas, ypač tvarumo kontekste. Ji suteikia naujų įžvalgų į pastatų ir techninių sistemų veikimą kintančioje aplinkoje, akcentuoja ekserginės analizės kaip efektyvaus įrankio vaidmenį įvairiose mokslo srityse. Knygos metodologinis ir mokslinis naujumas atveria naujas galimybes inžinerijos (energetikos, statybos, aplinkos ir kt.) mokslų tyrėjams, padedant jiems efektyviau analizuoti ir optimizuoti pastatų technines sistemas, o tai, savo ruožtu, prisideda prie darnios ir tvarios inžinerijos plėtros.
2024 m. sausio 25 d. VILNIUS TECH Rektorato salėje įvyko susitikimas su buvusiu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministru, VGTU prof. Regimantu Čiupaila, pristačiusiu pranešimą „Lietuvos kelias į Šengeno erdvę“
2023 m. spalio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko profesoriaus emerito Algirdo Vaclovo Valiulio knygos „Technologijų spindesys ir grimasos“ sutiktuvės
2023 m. spalio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko profesoriaus emerito Algirdo Vaclovo Valiulio knygos „Technologijų spindesys ir grimasos“ sutiktuves. Kaip rašoma knygos santrumpoje „Žmonės nuo pat seniausiųjų laikų, kai atsirado Homo sapiens, sukūrė begalę įrankių, medžiagų ir technologijų. Daugelyje visuomenių technologijos padėjo ar padeda gerinti ekonomikos būklę, tačiau nemažai technologinių procesų didina aplinkos taršą, eikvoja gamtinius išteklius, daro didelę žalą gamtai ir dažnai kenkia pačiam kūrėjui. Gilinantis į technologijų raidą galima įžvelgti daug dvilypumų, nes kylančios technologijos spindesys dažnai juos užgožia ar jų nesureikšmina„. Knyga išleista ir pristatoma Lietuvos mokslų akademijai įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“. Knygos recenzentas akademikas Gintautas Tamulaitis pabrėžė, kad pristatomoje knygoje autorius į technologijų raidą žiūri nuosaikiai ir racionaliai per jų „spindesį“, o „grimasas“, kurioms irgi skiria gana daug dėmesio, pateikia kaip problemas, kurias reikia spręsti. Knygoje suprantamai pateikiami technologijų aprašymai, kartu pabrėžiant ir galimybes, perspektyvas, ir kylančias problemas. Akad. Arvydas Virgilijus Matulionis prisipažino, jog jam, kaip sociologui, labai svarbu, kad knygoje paliečiamos įvairiose srityse naudojamos technologijos ir jų sukeliamos socialinės pasekmės. Aprašomi sudėtingi dalykai suteikia galimybę ir nespecialistams susipažinti su įvairių mokslo sričių pasiekimais. Anot knygos autoriaus, ši knyga, anaiptol, neskirta kokioms nors studijoms, o aprašomų technologijų pasirinktis daugiausia susijusi su jų globaliu poveikiu visuomenei ir aplinkai. Knyga gali būti naudinga įvairių socialinių grupių žmonėms, besidomintiems technologijų kūrimu ir norintiems matyti ne tik technologijų spindesį, bet ir jų keliamas grėsmes. Renginį maloniai pagyvino Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos saksofonininkų Kristupo Černeckio ir Talio Gintalo atliekami muzikos kūriniai.
2023 m. rugsėjo 29 d. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubo pažintinę išvyka į Marijampolę
2023 m. rugsėjo 29 d. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas surengė pažintinę išvyką į Marijampolę. Pirmuoju aplankytu objektu buvo Rygiškių Jono gimnazija ir gimnazijos muziejus. Muziejaus direktorė papasakojo apie žymiausius gimnazijos auklėtinius, stovėjusius prie Lietuvos valstybingumo, kultūros, lietuvybės ištakų (J. Basanavičių, V. Kudirką, P. Kriaučiūną, J. Jablonskį, A. J. Greimą, V. Mykolaitį-Putiną, palaim. Jurgį Matulaitį, čia besimokiusius 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarus, daugybę mokslininkų ir menininkų), priminė sudėtingą, skaudžią Sūduvos krašto ir visos Lietuvos istoriją. Tame pačiame pastate veikia ir Vinco Mykolaičio Putino muziejus su kurio ekspozicija ir eksponatais supažindino muziejaus kuratorė, išsamiai atskleidusi rašytojo gyvenimo ir kūrybos raidą, iliustruodama tai rašytojo fotografijomis, parašytomis knygomis, jų vertimais į užsienio kalbas. Muziejus įkurtas 1968 metais. Šiose, dabar jau muziejaus, patalpose rašytojas mokėsi ketverius metus. Kitu lankymosi objektu buvo Marijonių vienuolynas ir jame esantis Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus. Ekskursijos vedėjas Arūnas Kapsevičius labai įdomiai pristatė Marijonų ordino, įkurto dar 1673 m. istoriją ir jo ryšius su Marijampole. Nuo jų pavadinimą gavo Marijampolės miestas. Tarpukario laikotarpiu marijonai darbavosi taip pat Ukmergėje, Kaune, Žemaičių Kalvarijoje, Panevėžyje ir kt. Marijampolės vienuolyne būdavo net daugiau kaip 100 vienuolių – dvasininkų, brolių, kandidatų. Čia gana aktyviai veikė leidykla, spaustuvė, dirbtuvės ir profesinė mokykla, kurioje jauni vaikinai galėjo įgyti profesiją. 1987 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju marijonų ordino atnaujintoją Marijampolėje Vilniaus arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kuriam muziejuje skirta didelė ekspozicijos dalis. Iš šio muziejaus ekskursijos dalyviai pasuko į LR prezidento Kazio Griniaus muziejų. Muziejus įsikūręs kultūros paveldo objekte – XIX a. statytame mediniame name, kuriame 1904–1914 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius su šeima. K. Griniaus gyvenamuoju laikotarpiu namai buvo tapę Užnemunės kultūrinės – politinės veiklos centru: per jį plito nacionalinė tautos atgimimo savimonė, draudžiama spauda, demokratinės nuostatos, kalba, kultūra. K. Grinius – Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.). Paskutiniu aplankytu muziejumi tapo Bulotų namai. Masonas advokatas Andrius Bulota su žmona Aleksandra dar Vilniuje savo bute buvo apgyvendinę Juliją Žemaitę. Rašytoja gyveno pas Bulotas iki savo mirties. Bulotų namai – tarpukario miestietiškos kultūros atspindys. Čia buvo puiki galimybė susipažinti su Bulotų šeima, jos gyvenimo būdu, sužinoti apie spalvingą pasiturinčių miestiečių namų aplinką. Eidami į Bulotų namus pasižvalgėme po puikiai sutvarkytą Vytauto Didžiojo parką, kuris yra vienas seniausių kraštovaizdžių miesto centre, prieškariu buvęs mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio susibūrimo vieta. Klasicizmo stiliaus, geometriškai išplanuotas parkas sukurtas 1875–1890 m. 2010 m. jame atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Aplinkui parką ir mieste daug tarpukariu pastatytų modernizmo architektūros stiliaus pastatų, visur puikiai sutvarkytos gatvės ir šaligatviai. Vakare dar laukė vargonų muzikos koncertas, vykęs Šv. Archangelo Mykolo mažojoje Bazilikoje. Joje puikų vargonų muzikos koncertą surengė čekų vargonininkė Petra Kujalova. Skambėjo Johano Bacho, Maurice Duruflė, Bohuslavo Martino, Peterio Ebeno kūriniai. Pavargę, bet pilni įspūdžių tik 22 valandą pasiekėme namus. Dėkojame VILNIUS TECH kancleriui doc. dr. V. Trinkūnui už kelionei skirtą transportą.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Neda Černiauskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė