Studijų nuostatai

1.    Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja pirmosios, antrosios pakopų bei vientisųjų studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – Universitetas) sistemą, rūšis ir tvarką, studijų kokybės užtikrinimą, studijų finansavimo principus, studentų ir klausytojų pasiekimų vertinimą, teises bei pareigas, jų santykius su Universitetu. 
2.    Nuostatai parengti vadovaujantis Universiteto statutu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir kitais su aukštojo mokslo reglamentavimu susijusiais teisės aktais.
3.    Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų organizavimo, vykdymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti Mokslo ir doktorantūros nuostatai bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo doktorantūros reglamentas. 
4.    Šie nuostatai nereglamentuoja kitokio pobūdžio Universiteto teikiamų mokymų ar kursų. 

5.    Akademinė (studijų) pažyma – aukštosios mokyklos išduodamas dokumentas, rodantis studento ar klausytojo studijų apimtį ir jo rezultatus aukštojoje mokykloje.
6.    Akademinė skola – tai nepasiektas slenkstinis studijų dalyko (modulio) pasiekimų lygmuo pasibaigus galutinio atsiskaitymo Universiteto komisijose laikotarpiui.
7.    Akademinis judumas – su fiziniu ir (ar) virtualiu studentų ir (ar) dėstytojų judumu susijęs procesas, kurio metu sudaromos sąlygos kitoje akademinėje aplinkoje studentams įgyti žinių, gebėjimų ir patirties, o dėstytojams – stažuotis, dalintis profesine patirtimi, tobulinti kompetencijas ir praktinius dėstymo ir (ar) mokslinius gebėjimus.
8.    Antrosios pakopos (magistrantūros) studijos – tai universitetinės studijos, skirtos studijuojančio asmens mokslinei (meninei) ir profesinei kvalifikacijai kelti.
9.    Dalinės studijos – tai studento arba klausytojo mokymasis pagal jo pasirinktą studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažyma.
10.    Individualusis studijų planas – studentui pagal studijų programą (programas) sudarytas studijuojamų dalykų (modulių) įsisavinimo ir jų atsiskaitymo išdėstymas per semestrą (-us). 
11.    Išlyginamosios universitetinės studijos – pirmosios pakopos studijos, skirtos kolegijų absolventams, baigusiems atitinkamo profilio studijų programas, turintiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, įgijusiems profesinio bakalauro laipsnį ir norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą.
12.    Jungtinė studijų programa – ne mažiau kaip dviejų aukštųjų mokyklų, paprastai skirtingų šalių, bendrai vykdoma studijų programa.
13.    Klausytojas – asmuo, sudaręs sutartį su Universitetu ir studijuojantis atskirus studijų programų dalykus (modulius) arba besimokantis pagal profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas.
14.    Nuotolinės studijos – studijos, organizuojamos taikant informacines komunikacines technologijas ir suteikiant galimybę studijuoti virtualioje aplinkoje.  
15.    Pakopinės studijos – Lietuvos Respublikos studijų sistemos sandarą sudarančios studijos, skirtos kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.
16.    Papildomosios studijos – studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių asmenys nėra studijavę, būtinus, kad jie turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų, reikalingų magistrantūros studijoms.
17.    Pirmosios pakopos universitetinės (bakalauro) studijos – tai studijos pagal studijų programas, skirtas bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties (krypčių) pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, būtiniems savarankiškam darbui, formuoti. 
18.    Praktika – studijų programos dalis, kurios metu studento žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje veikloje. 
19.    Privalomųjų dalykų sąrašas – tai pirmosios pakopos studijų dalykų (modulių) sąrašas, kuriuos privalo būti baigęs stojantysis į magistrantūrą.
20.    Profesinės kvalifikacijos tobulinimo studijos – tai studijos asmenims, norintiems įgyti aukštesnę profesinę kvalifikaciją arba patobulinti turimą.
21.    Sesija – studijų programoje numatytų studijuotų studijų dalykų (modulių) galutinių atsiskaitymų laikotarpis, į kurį neįeina pakartotinių galutinių atsiskaitymų ir galutinių atsiskaitymų komisijose laikotarpis.
22.    Studentas – asmuo, sudaręs studijų sutartį su Universitetu ir studijuojantis pagal Universiteto patvirtintą studijų programą (-as) arba doktorantūroje. 
23.    Studijų dalykas – iš kelių studijų turinio požiūriu giminingų ir integruotų studijų rezultatų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą kreditų skaičių, tikslą, grindžiamą studijų rezultatais, kurių pasiekimas yra vertinamas vienu galutiniu atsiskaitymu (egzaminu ar kita forma; gali būti taikoma kaupiamojo balo sistema). Mažiausias studijų dalyko kreditų skaičius 3.
24.    Studijų kreditas – studijų dalyko (modulio) apimties matavimo vienetas. Vienų studijų metų 1600 valandų atitinka 60 studijų kreditų. 
25.    Studijų metai – kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną prasidedantis studijų laikotarpis, kurį sudaro 2 semestrai.
26.    Studijų modulis – iš vieno ar kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta nustatyto standartinio dydžio studijų programos dalis, turinti bendrą tikslą ir numatomus pasiekti studijų rezultatus. Kiekvieno modulio apimtis gali būti Universiteto pasirinktas dydis arba to dydžio kartotinis.
27.    Studijų programa – krypties (krypčių) studijų turinio visuma, kurio apraše numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. 
28.    Vientisosios studijos – magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti skirtos studijos, kuriose tęstinumu susietos pirmosios ir antrosios pakopų studijos.

29.    Universitete vykdomos pakopinės ir vientisosios studijos. 
30.    Pakopinės studijos yra: 
30.1.    pirmosios pakopos (bakalauro studijos); 
30.2.    antrosios pakopos (magistro studijos); 
30.3.    trečiosios pakopos (doktorantūros studijos).
31.    Vientisosios studijos apima pirmąją ir antrąją pakopas. 
32.    Be vientisųjų ir pakopinių studijų Universitete taip pat vykdomos:
32.1.    išlyginamosios universitetinės studijos;
32.2.    papildomosios studijos;
32.3.    dalinės studijos.
33.    Studijos pagal studijų intensyvumą gali būti nuolatinės ir ištęstinės formos:
33.1.    nuolatinė studijų forma yra pagrindinė, jos vienų studijų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų;
33.2.    ištęstinė studijų forma – mažesnio intensyvumo studijų forma, kurios vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu 45 kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos. 
34.    Įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija, nepriklausomai nuo studijų formos, yra lygiavertė.
35.    Studijų programą sudaro studijų dalykų (modulių) visuma, turinti apibrėžtą tikslą ir numatomus pasiekti studijų rezultatus.
36.    Kiekvienos studijų programos studijų tikslai turi būti aiškiai suformuluoti ir susieti su numatomais studijų rezultatais. Studijuojamų dalykų (modulių) tikslai, studijų rezultatai, studijų metodai, reikalavimai stojantiesiems turi būti pagrįsti studijų programos tikslais. Studijų programos apimtis, pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studijų bazė turi būti pakankami studijų programos tikslams pasiekti.
37.    Studijų rezultatai turi atitikti studijų krypties (krypčių) aprašuose atitinkamai pakopai / vientisosioms studijoms nustatytus studijų rezultatus.
38.    Universiteto studijų programų sudarymo ir vykdymo reikalavimus nustato Senatas.  

Pirmosios pakopos studijų programos

39.    Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos skirtos įgyti žinių ir išsiugdyti gebėjimus, leidžiančius sėkmingai realizuoti save darbinėje veikloje, reikalaujančioje specialaus išsilavinimo ir kūrybinio mąstymo, naudoti aukštąsias technologijas, gebėti veikti globaliosios rinkos sąlygomis; išsiugdyti poreikį domėtis studijuojamos srities mokslo žiniomis, mokėti jas panaudoti įvairiomis aplinkybėmis, suvokti savo sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai; išplėsti pasaulėvaizdį, išsiugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, intelektinio pasitenkinimo jausmą studijuojant ir dirbant; sugebėti kelti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.
40.    Pirmosios pakopos universitetinių studijų programų apimtis – 240 studijų kreditų. Nuolatinių studijų trukmė  4 metai, ištęstinių – 5,5 arba 6 metai. Senato sprendimu nuolatinių universitetinių studijų programai gali būti nustatyta 3 arba 3,5 metų studijų trukmė, kai studijų apimtis – atitinkamai 180 arba 210 studijų kreditų. Programos sandaroje numatyta:
40.1.    krypties studijų dalykams, įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą, skiriama ne mažiau kaip 120 kreditų;
40.2.    bendra numatytų praktikų apimtis – ne mažiau kaip 15 kreditų;
40.3.    ne mažiau kaip 15 kreditų skiriama baigiamajam darbui rengti ir ginti.
41.    Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos (bakalauro) studijas ir pasiekusiems programos apraše numatytus studijų rezultatus, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Įgijus bakalauro kvalifikacinį laipsnį galima toliau tęsti studijas antrosios pakopos (magistrantūros) studijose.
42.    Skiriami šie bakalauro kvalifikacinių laipsnių tipai: 
42.1.    vienos krypties studijų kvalifikacinis laipsnis, kurio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama kryptis, pavadinimą;
42.2.    dviejų krypčių studijų programos kvalifikacinis laipsnis, jei studijų veiklos ir metodai grindžiami dalykų sąveika tarpdalykinėje aplinkoje siekiant naujų žinių ir gebėjimų ir kurio pavadinimas atitinka abiejų krypčių grupių, kurioms priskiriamos kryptys, pavadinimus, arba vienos – jeigu kryptys priskiriamos tai pačiai krypčių grupei. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše;
42.3.    arpkryptinių studijų programos kvalifikacinis laipsnis, jei programa apima ne daugiau kaip trijų krypčių studijas ir yra skirta šių krypčių susietoms žinioms ir gebėjimams įgyti. Tarpkryptinių studijų kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama pagrindinė (dominuojanti) kryptis, pavadinimą. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše.

Antrosios pakopos studijų programos

43.    Antrosios pakopos (magistrantūros) studijos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.   
44.    Antrosios pakopos studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 studijų kreditų. Studijų programų trukmė – 1,5–2 metai nuolatine studijų forma ir 2–2,5 metų ištęstine studijų forma. Programos sandaroje numatyta:
44.1.    krypties (krypčių) studijų dalykams skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų;
44.2.    ne daugiau kaip 30 kreditų gali sudaryti Universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai (moduliai);
44.3.    ne mažiau kaip 30 kreditų skiriama baigiamajam darbui rengti ir ginti.
45.    Verslo administravimo magistro (MBA) laipsniui įgyti gali būti rengiama ir 60 kreditų apimties magistrantūros studijų programa, kurios trukmė – 1 metai. Krypties studijų dalykams skiriama ne mažiau kaip 45 kreditai.
46.    Asmenims, baigusiems antrosios pakopos (magistro) studijas ir pasiekusiems programoje numatytus studijų rezultatus, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės magistro kvalifikacinis laipsnis. Įgijus magistro kvalifikacinį laipsnį, galima toliau tęsti studijas doktorantūroje.
47.    Skiriami šie magistro kvalifikacinių laipsnių tipai: 
47.1.    vienos krypties studijų kvalifikacinis laipsnis, kurio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama kryptis, pavadinimą;  
47.2.    tarpkryptinių studijų programos kvalifikacinis laipsnis, kai siekiama susietų žinių ir gebėjimų. Programa gali apimti ne daugiau kaip trijų krypčių studijas. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama pagrindinė (dominuojanti) kryptis, pavadinimą. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše; 
47.3.    verslo administravimo magistro laipsnis (MBA), įgyjamas baigus verslo krypties magistrantūros programą, kuri suteikia galimybę asmenims, įgijusiems bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį, įgyti platesnių verslo administravimo kompetencijų.
48.    Studijų programa turi užtikrinti, kad ją baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo turės aukštesnes nei pasiekiamos per pirmosios pakopos studijas kompetencijas.

Vientisosios studijos

49.    Vientisosios studijos apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Vientisosios studijos gali būti organizuojamos tik tais atvejais, kai pirmojoje studijų pakopoje specialisto parengti neįmanoma, o ilgesnes studijas skaidyti į dvi pakopas yra netikslinga arba tai nustatyta teisės aktuose.
50.    Vientisųjų studijų programų apimtis gali būti 300 arba 360 kreditų, įskaitant:
50.1.    praktikas, kurių bendra apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 kreditų;
50.2.    laikotarpį baigiamajam darbui rengti ir ginti – ne mažiau kaip 30 kreditų.
51.    Vientisųjų studijų programos dalis, apimanti ne daugiau kaip 240 kreditų, priskiriama universitetinėms pirmosios pakopos studijoms, o likusioji dalis – antrosios pakopos studijoms. Abiejų programos dalių sandara ir jų vykdymo reikalavimai yra tokie patys, kaip ir atitinkamų studijų pakopų studijų programų.
52.    Asmenims, baigusiems vientisąsias studijas ir pasiekusiems programoje numatytus studijų rezultatus, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės magistro kvalifikacinis laipsnis. Įgijus magistro kvalifikacinį laipsnį, galima toliau tęsti studijas doktorantūroje arba užsiimti profesine veikla.

Jungtinės studijų programos

53.    Jungtinės studijų programos paskirtis – sudaryti studentams galimybes įgyti daugiau žinių, gebėjimų, nei gali suteikti vienos aukštosios mokyklos vykdoma studijų programa. 
54.    Jungtines studijų programas bendrai vykdo ne mažiau kaip du universitetai.
55.    Jungtinė studijų programa turi būti rengiama ir vykdoma vadovaujantis visų aukštųjų mokyklų pasirašyta jungtinės studijų programos vykdymo sutartimi, kuri turi neprieštarauti tų aukštųjų mokyklų valstybių teisės aktams.
56.    Jungtinės studijų programos apimtis turi atitikti aukštųjų mokyklų partnerių šalių teisės aktų nustatytus studijų programos apimčiai keliamus reikalavimus.
57.    Jungtinės programos pradedamos vykdyti, kai yra įteisintos visose ją vykdančių aukštųjų mokyklų šalyse.
58.    Jungtinė programa įgyvendinama užtikrinant aukštųjų mokyklų-partnerių vykdomos programos dalių turinio ir studijų rezultatų vientisumą, akademinį studentų ir dėstytojų judumą bei partneryste grįstą administravimą. Reikšminga jungtinės programos dalis turi būti vykdoma akademinio fizinio judumo pagrindu, studentų fizinis judumas yra privalomas.
59.    Asmenims, baigusiems jungtinę studijų programą ir pasiekusiems programoje numatytus studijų rezultatus, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis Universiteto ir aukštųjų mokyklų pasirašytoje sutartyje numatyta tvarka.
Išlyginamosios universitetinės studijos

Išlyginamosios universitetinės studijos

60.    Išlyginamųjų universitetinių studijų paskirtis – suteikti trūkstamų žinių ir gebėjimų absolventams, baigusiems atitinkamo profilio studijų programas, įgijusiems profesinio bakalauro laipsnį ir norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą.
61.    Kolegijų ir atitinkamo profilio studijų programų, kurias baigę asmenys gali stoti į išlyginamąsias studijas, sąrašą koreguoja ir teikia Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrui fakultetų dekanai. Kolegijų absolventų galimybės skelbiamos VILNIUS TECH tinklalapyje.
62.   Į išlyginamąsias universitetines studijas, kurių apimtis ne daugiau kaip 120 kreditų, gali būti priimami ir kitų (nei leidžiama stoti pagal galimybių skaičiuoklę) kolegijų, aukštesniųjų mokyklų, technikumų, neįtrauktų į Universiteto nustatytą sąrašą, absolventai, prieš tai išnagrinėjus jų diplomo priedėlyje nurodytų studijuotų dalykų turinį ir nustačius, kuriuos studijų dalykus būtų galima įskaityti jų ketinamoje studijuoti programoje.
63.    Išlyginamųjų universitetinių studijų planas sudaromas pagal pirmosios pakopos studijų programos privalomųjų dalykų sąrašą, kurių nėra studijavę ankstesnėse studijose arba studijuotų dalykų apimtis yra nepakankama. 
64.    Privalomųjų dalykų sąrašas turi atitikti Universiteto pirmosios pakopos studijų programos, įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, studijų dalykų sąrašą.
65.    Asmenims, baigusiems išlyginamąsias universitetines studijas, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę toliau tęsti studijas antrosios pakopos (magistrantūros) studijose. 

Papildomosios studijos   

66.    Papildomosios studijos skirtos asmenims, siekiantiems tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programas ir neatitinkantiems Universiteto nustatytų priėmimo sąlygų stojant į magistrantūros studijas Universitete šiais atvejais: 
66.1.    turintiems universitetinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir norintiems stoti į kitos krypties negu baigtos bakalauro studijos magistrantūros studijų programas; 
66.2.    turintiems profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, aukštojo neuniversitetinio arba aukštesniojo išsilavinimo diplomą.
67.    Papildomosios studijos vykdomos pagal patvirtintas papildomųjų studijų programas ar individualius papildomųjų studijų planus, kurie sudaromi iš studijų programoje numatytų privalomųjų dalykų, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į antrosios pakopos studijų programas.
68.    Papildomosios studijos gali būti sujungtos su magistrantūros studijomis.
69.    Klausytojams, baigusiems papildomąsias studijas, išduodama studijų pažyma su studijuotų dalykų sąrašu, kreditais ir įvertinimais.
70.    Klausytojai, baigę papildomąsias studijas, įgyja teisę konkurso būdu stoti į atitinkamos krypties VILNIUS TECH magistrantūros studijų programas.
71.    Papildomosios studijos vykdomos Universiteto nustatyta tvarka. 

Dalinės studijos

72.    Dalinės studijos skirtos asmenims:
72.1.    atvykusiems į Universitetą pagal mainų programas;
72.2.    Universiteto studentams, norintiems įgyti papildomų žinių ar gebėjimų kitoje studijų programoje nei studijuojama;
72.3.    asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamų žinių ir gebėjimų studijuojant tam tikrą programos dalį.
73.    Atvykusių į Universitetą pagal mainų programas dalinių studijų organizavimą nustato rektorius. 
74.    Asmenims, baigusiems dalines studijas, išduodama studijų pažyma, kurioje nurodomi studijuotų dalykų (modulių) pavadinimai, šių dalykų kreditų skaičius ir gauti įvertinimai.
75.    Dalinių studijų organizavimo tvarką nustato rektorius. 

76.    Į Universitetą priimami asmenys konkurso būdu užima valstybės finansuojamas studijų vietas. Nepatekę į šias vietas gali studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose.
77.    Bendrą studijų vietų skaičių nustato Universitetas, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
78.    Priėmimo organizavimą koordinuoja Universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras.
79.    Priėmimo taisyklės į pirmosios pakopos, vientisąsias studijas, antrosios pakopos studijas peržiūrimos kiekvienais metais ir skelbiamos viešai.
80.    Stojantieji, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimami konkurso tvarka, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais teisės aktais ir Universiteto priėmimo taisyklėmis.
81.    Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, aukštojo neuniversitetinio arba aukštesniojo išsilavinimo diplomą, priimami į pirmosios pakopos išlyginamąsias arba papildomąsias studijas, kurios valstybės nefinansuojamos.
82.    Į antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys tos pačios arba artimos studijų krypties ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą. Taip pat asmenys, turintys profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir baigę Universitete papildomąsias studijas bei stojantys į magistrantūros studijų kryptį, atitinkančią papildomųjų studijų turinį, arba atitinka kitus Universiteto nustatytus reikalavimus ir yra gavę fakulteto prodekano išduotą leidimą stoti į konkrečią magistrantūros studijų programą. 
83.    Priėmimo į papildomąsias studijas vykdymo tvarką nustato rektorius.  
84.    Priėmimas į jungtines studijų programas vykdomas jungtinę studijų programą vykdančių universitetų sutarimu pagal tose valstybėse galiojančią priėmimo į studijas tvarką, aprašytą studijų programą vykdančių partnerių jungtinės veiklos sutartyje.
85.    Į Universiteto dalines studijas priimami Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai ir klausytojai.
86.    Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose, taip pat išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių priėmimas į Universitetą vykdomas ir studijų finansavimas nustatomas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus bei Universiteto vidaus teisės aktus.
87.    Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose, išsilavinimo pripažinimas vykdomas pagal rektoriaus nustatytą tvarką. 
88.    Į užsienio kalba organizuojamas mokamas studijas užsienio šalių piliečiai priimami vadovaujantis Universiteto vidaus teisės aktais.
89.    Priėmimas į aukštesnius semestrus vykdomas bent du kartus per metus, prieš rudens ir pavasario semestrų pradžią. Priėmimą vykdo fakultetai.
90.    Asmenims, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas ar tas mokyklas baigusiems ir norintiems tęsti studijas Universitete, pasiekti studijų rezultatai įskaitomi pagal studijų rezultatų įskaitymo Universitete tvarką. 
91.    Su priimtais į Universitetą studentais ir klausytojais sudaromos Universitete nustatytos formos sutartys. 
92.    Kartu su studijų sutartimi pasirašoma studento (klausytojo) sąžiningumo deklaracija.

105.    Pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių. 
106.    Dalis studijų programos studijų dalykų (modulių) arba jie visi gali būti dėstomi ir kita užsienio kalba.
107.    Studijos užsienio kalba organizuojamos Universiteto nustatyta tvarka.  

108.    Studijos Universitete organizuojamos pagal studijų programas akredituotose studijų kryptyse. 
109.    Studijos planuojamos, organizuojamos ir vykdomos fakultetuose, katedrose. Studijų direkcija koordinuoja studijų procesą.
110.    Universiteto studijų komitetas, Fakultetų studijų komitetai ir Studijų programų komitetai prižiūri studijų procesą ir atlieka vidinį studijų kokybės vertinimą.
111.    Studijų programos tikslai, studijų rezultatai, studijų metodai ir studentų pasiekimų vertinimo metodai bei lankomumo reikalavimai yra aprašyti studijų programos aprašuose ir studijų dalyko (modulio) kortelėse, kurie yra pateikiami vidinėje Universiteto informacinėje sistemoje ir VILNIUS TECH tinklalapyje (www.vilniustech.lt). 
112.    Reikalavimai studijų programai (studijų programos sandara, studijų turinys ir rezultatai, apimtis ir kt.) yra tokie patys, nepriklausomai nuo studijų formos.
113.    Studijų programoje numatytų pasirenkamųjų dalykų studijoms studentai privalo Universiteto nustatyta tvarka registruotis Universiteto informacinėje sistemoje.

114.    Studijų kalendorinis grafikas visų formų studijoms rengiamas akademiniams metams, tvirtinamas Universiteto rektoriaus ir skelbiamas viešai.
115.    Akademiniai metai Universitete paprastai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d., įskaitant atostogas, išskyrus baigiamuosius studijų metus, kai akademiniai metai baigiasi studijų grafike nurodytomis datomis. 
116.    Akademinius metus sudaro du semestrai: rudens semestras ir pavasario semestras. 
117.    Studijų kalendorinius grafikus, žyminčius semestrų pradžią ir pabaigą, ikisesijinių egzaminų laiką, sesijų pradžią ir pabaigą, pakartotinių laikymų bei laikymo komisijose pradžią ir pabaigą, baigiamųjų darbų rengimo, gynimo pradžią ir pabaigą kiekvieniems akademiniams metams sudaro Studijų direkcija.
118.    Viena studijų savaitė yra lygi 40 studento darbo valandų, įskaitant savarankiško darbo valandas. Vykdant studijų paskaitų, pratybų ir laboratorinių darbų valandų apskaitą, darbo valandos prilyginamos akademinėms valandoms. Viena akademinė valanda lygi 45 minutėms.
119.     Nuolatinių studijų studentams paprastai numatoma:
119.1.    vienos savaitės trukmės žiemos atostogos po rudens semestro;
119.2.    ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos vasarą.

120.    Į studijų tvarkaraščius įtraukiami visi studijų programoje numatyti studijų dalykai (moduliai). Tvarkaraščius, suderinęs su Studijų direkcija, tvirtina fakulteto dekanas. 
121.    Studijų tvarkaraščiai skelbiami intranete.
122.    Visi Universitete dirbantys dėstytojai privalo numatyti studentų konsultavimo Universitete valandas – ne mažiau nei 2 valandas per savaitę. Dėstytojų konsultacijų tvarkaraščius per pirmąją semestro savaitę sudaro ir tvirtina katedrų vedėjai. Tvarkaraštį katedra turi įkelti į Universiteto informacinę sistemą ir jis turi būti matomas manoVILNIUSTECH IS. 
123.    Jei dėstytojas tvarkaraštyje numatytų užsiėmimų negali vesti:
123.1.    dėl išvykos. Jis privalo iš anksto su dekanu suderinti užsiėmimų perkėlimo į kitą laiką ar pavadavimo grafiką, apie kurį informuoja katedros vedėją ir Studijų direkciją. Dėstytojas turi užtikrinti, kad studentai būtų iš anksto informuoti apie tvarkaraščio pasikeitimus;
123.2.    dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių. Jis privalo kuo skubiau informuoti studentus bei pranešti katedros vedėjui ir (arba) fakulteto administracijai. 

124.    Studentai ir klausytojai gali studijuoti pagal individualiuosius studijų planus, kurie sudaromi studijų programų dalykus (modulius) išdėstant tam tikram laikotarpiui pagal studentų (klausytojų) poreikius.
125.    Individualusis studijų planas sudaromas studijų dalykus (modulius) pasirenkant iš studijų programos ar programų. Metinė individualiojo studijų plano apimtis per akademinius metus paprastai būna ne didesnė kaip 45 kreditai. 
126.    Individualusis studijų planas dalinių studijų klausytojams sudaromas per pirmąsias dvi semestro savaites, laipsnio siekiantiems studentams, priimtiems į aukštesnį kursą – per dvi savaites nuo priėmimo (neskaitant vasaros atostogų). Individualųjį studijų planą tvirtina dekanas.
127.    Visi studento individualiojo studijų plano įvykdymo dokumentai yra juridinis pagrindas išduoti atitinkamo kvalifikacinio laipsnio diplomą, o nebaigus studijų – akademinę pažymą.

128.    Nuolatinių studijų studentai studijas gali derinti su ištęstinėmis studijomis. 
129.    Dvi nuolatinių studijų programos derinamos vieną jų studijuojant pagal individualųjį studijų planą.
130.    Studentai, studijuojantys pagal pakopines studijų programas, gali jas derinti su papildomosiomis ar dalinėmis studijomis. 

131.    Studijų programos ar atskiri studijų dalykai (moduliai) gali būti studijuojami nuotoliniu būdu. Nuotolinių studijų organizavimo tvarką nustato rektorius. 
132.    Įgyvendinant studijas nuotoliniu būdu turi būti numatytas laikas užsiėmimams, vykdomiems sinchroniniu ir asinchroniniu būdu. Sinchroniniu būdu vykstantys užsiėmimai turi sudaryti ne mažiau nei 50 % viso užsiėmimų laiko.
133.    Nuotolines studijas organizuoja fakultetai. Nuotolinių studijų studentams ir klausytojams, jas vykdantiems dėstytojams ir administracijos darbuotojams metodinę bei techninę pagalbą teikia Universiteto Akademinės paramos centro darbuotojai. 
134.    Nuotolinių studijų mokomąja medžiaga, kuri saugoma Universiteto serveriuose, pagal savo studijuojamą studijų programą gali naudotis visi Universiteto studentai ir klausytojai.
135.     Atskiros paskaitos gali būti vedamos mišriuoju būdu, kai dalis turinio yra pateikiama taikant elektronines studijų priemones. Apie tai studentus informuoja dalyko dėstytojas, suderinęs su katedros vedėju. Konsultacijas ir mokymus dėl mišriuoju būdu vedamų paskaitų parengimo, vedimo, studijų medžiagos aprobavimo ir kitais susijusiais klausimais vykdo Universiteto Elektroninių studijų grupė.
136.    Gali būti skaitmenizuota atskirų dalykų studijų medžiaga – parengtas elektroninis konspektas, savikontrolės klausimai, pateikiami trumpi paskaitų vaizdo įrašai ir pan. Apie skaitmenizuoto turinio prieinamumą studentus informuoja dalyko dėstytojas. 

137.    Universitetas sudaro sąlygas studentams dalyvauti tarptautiniuose studentų mainuose pagal Erasmus+ ir kitas programas bei Universiteto sutartis. Apie mainų galimybes studijoms bei praktikai, atrankos kriterijus informuoja ir studentų atranką tarptautinių mainų programoms vykdo Užsienio ryšių direkcija. 
138.    Tarptautiniai studentų mainai ir tarptautinės praktikos organizuojamos pagal Universitete nustatytą tvarką. 
139.    Universiteto studentams, kurie buvo išvykę į užsienį studijuoti arba atlikti praktikos pagal mainų programas ar Universiteto sutartis, studijų rezultatai įskaitomi Universitete nustatyta tvarka. 

140.    Universiteto studentų pasiekimams vertinti taikomi pasiekimų lygmenys – puikus, tipinis, slenkstinis. 
141.    Dešimtbalė studijų rezultatų vertinimo skalė su studijų dalykų (modulių) pasiekimų lygmenimis susiejama taip: puikus studijų pasiekimų lygmuo – 10 ir 9; tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 8 ir 7; slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 6 ir 5. Vertinimo skalė taikoma visiems pažymiu vertinamiems atsiskaitymams: galutiniams atsiskaitymams, kursiniams projektams, kursiniams darbams, namų darbams, kontroliniams darbams ir kitoms užduotims vertinti.
142.    Vertinami tik tie studentų pasiekimai, kurie numatyti studijų dalyko (modulio) kortelėje. Studijų dalyko (modulio) studijų rezultatų vertinimas atliekamas viso semestro ir sesijos metu. Kaupiamojo balo sandara nurodyta kiekvieno studijų dalyko (modulio) kortelėje.
143.    Kiekvieno studijų dalyko (modulio) studijos baigiamos galutiniu atsiskaitymu. Galutinis atsiskaitymas vertinamas pažymiu arba įskaityta (neįskaityta). Dėstytojas gali galutinio atsiskaitymo įvertinimą padidinti iki 10 proc. už aktyvų studento darbą ir (ar) kokybiškai atliktas užduotis.
144.    Studijų dalyko tarpiniai atsiskaitymai turi būti atlikti ir už juos atsiskaityta iki sesijos pradžios. Studentui neleidžiama laikyti galutinio atsiskaitymo, jei jis nėra pasiekęs slenkstinio pasiekimų lygmens kiekvienam iš tarpinių atsiskaitymų.
145.    Visų atsiskaitymų rezultatai studentams skelbiami ir aptariami laikantis akademinės etikos normų.
146.    Visi studijų rezultatai apskaitomi Universiteto informacinės sistemos pažangumo duomenų bazėje.
147.    Universiteto dėstytojai, studentai ir klausytojai studijų procese vadovaujasi akademinio sąžiningumo principais, apibrėžtais Universiteto akademinės etikos kodekse. Universitete netoleruojamas nesąžiningumas. Nesąžiningu elgesiu laikomas bet kuris studento bandymas neleistinais būdais pasinaudoti informacijos šaltiniais. Už nesąžiningą elgesį atsiskaitymo metu dėstytojas į galutinio atsiskaitymo žiniaraštį įrašo atitinkamą žymą. Nuobaudą skiria dekanas. Mažiausia nuobauda už nesąžiningumą yra papeikimas, o aukščiausia nuobauda – šalinimas iš Universiteto.
148.    Universitetas turi teisę atsitiktine tvarka atlikti studento rašto darbų patikrinimą specializuotomis teksto sutapties patikrinimo sistemomis.
149.    Studentas, nesutinkantis su įvertinimu, arba dėl pasiekimų vertinimo procedūrų pažeidimų gali raštu pateikti apeliaciją katedros, kurios studijų dalyką (modulį) studentas studijavo, vedėjui. Apeliacija pateikiama ir nagrinėjama Universitete nustatyta tvarka. 
150.    Kol apeliacinė komisija nepateikia sprendimo, fakulteto administracija negali studento atžvilgiu priimti jokių sprendimų, susijusių su svarstomais rezultatais.
151.    Studentų pasiekimų vertinimas, atsiskaitymų formos ir metodai, taip pat atsiskaitymų organizavimo tvarka yra nustatyti Senato. 

152.    Universitete gali būti įvertintos ir pripažintos to pageidaujančio asmens (toliau – kandidato) neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos. 
153.    Neformaliuoju būdu įgyti mokymosi pasiekimai vertinami ir kompetencijos pripažįstamos vadovaujantis Universitete nustatyta tvarka. 
154.    Neformaliuoju būdu įgyti mokymosi pasiekimai Universitete gali būti vertinami ir kompetencijos pripažįstamos:
154.1.    siekiant nustatyti įgytus mokymosi pasiekimus kaip kompetencijos pagrindą;
154.2.    siekiant juos priskirti tam tikrai studijų krypčiai ir sudaryti pagrindą suteikti atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją / kvalifikacinį laipsnį.
155.    Universitete pripažįstami tik tie neformaliuoju būdu įgyti mokymosi pasiekimai, kuriuos kandidatas gali pagrįsti ir įrodyti kaip atitinkamoje studijų programoje numatytus studijų rezultatus.
156.    Sprendimas dėl kandidato neformaliuoju būdu įgytų mokymosi pasiekimų įvertinimo gali būti teigiamas, iš dalies teigiamas ir neigiamas.
157.    Jei kandidatas nesutinka su sprendimu dėl neformaliuoju būdu įgytų mokymosi pasiekimų įvertinimo, jis turi teisę teikti apeliaciją, kuri nagrinėjama laikantis Universitete nustatytos apeliacijų nagrinėjimo tarkos. 

158.    Keisti studijų programą toje pačioje studijų krypčių grupėje Universitete ar pereiti į kitą aukštąją mokyklą nekeičiant universitetinių studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų) galima ne anksčiau kaip baigus pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą. 
159.    Studijų programa keičiama gavus priimančiosios institucijos sutikimą. Studijų programą gali keisti tik tas studentas, kuris yra baigęs semestrą ir neturi akademinių skolų.
160.    Studijų programos ir formos keičiamos vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. 
161.    Programą keičiančio studento dalinių studijų rezultatai įskaitomi, įvertinus jų atitiktį pageidaujamos studijų programos formaliesiems ir dalykiniams (dalykų studijų tikslai, turinys, apimtis ir kt.) reikalavimams. Įskaityti galima ne daugiau kaip 75 proc. pageidaujamos pirmosios, antrosios pakopų ar vientisųjų studijų programos apimties.
162.    Studijų programos keitimas, keičiant aukštąją mokyklą, įforminamas nutraukus esamą studijų sutartį Universitete ir pasirašius naują studijų sutartį, o nekeičiant aukštosios mokyklos – pakeitus esamą sutartį Universitete pagal tuo metu Universitete galiojantį studijų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą.
163.    Akademinius programos skirtumus studentai, pakeitę studijų programą, Universitete privalo likviduoti ne ilgiau kaip per du semestrus nuo studijų programos pakeitimo.
164.    Studijų formos keitimas turi būti įformintas ne vėliau kaip per keturias savaites nuo semestro pradžios.

Studijų finansavimo pasikeitimas 

165.    Studentas, pasibaigus vertinamajam laikotarpiui (nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.), turintis bent vieną akademinę skolą, vykdant valstybės finansuojamų vietų užėmimo konkursą, netenka valstybės finansuojamos vietos.
166.    Valstybės finansavimo netekusiam studentui sudaroma galimybė nuo kito studijų semestro studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, mokant Universitete nustatytą studijų kainą.
167.    Pažangus, geriausius studijų rezultatus pasiekęs, valstybės nefinansuojamas studentas gali užimti toje pačioje studijų kryptyje ir tame pačiame kurse laisvą valstybės finansuojamą vietą, jeigu teisės aktai leidžia jam užimti šią vietą ir jeigu studentas iki šiol vykdė visus finansinius įsipareigojimus Universitetui. Finansuojamų vietų užėmimą reglamentuoja Universiteto nustatyta tvarka. 
168.    Valstybės finansuojamam studentui keičiant studijų programą, išlieka valstybinio studijų finansavimo dalis, bet ne didesnė už studijuotos studijų programos norminę studijų kainą. Jeigu:
168.1.    pageidaujamos studijų programos kaina didesnė už studijuotos studijų programos kainą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama studijuotos studijų programos kaina. Šiuo atveju kainos skirtumą nuo semestro studijų pradžios apmoka programą keičiantis studentas;
168.2.    pageidaujamos studijų programos kaina ne didesnė už studijuotos studijų programos kainą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų programos kaina.

Studijų pertraukimas
​​​​​​​
169.    Studijos gali būti pertraukiamos dėl šių priežasčių:
169.1.    akademinių atostogų;
169.2.    studentui pageidaujant kartoti kursą;
169.3.    studentui, neturinčiam akademinių skolų, prašant pertraukti studijas savo noru.
170.    Akademinių atostogų studentai gali būti išleidžiami jų prašymu, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų:
170.1.    dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus;
170.2.    dėl nėštumo ir gimdymo;
170.3.    dėl vaiko priežiūros;
170.4.    dėl asmeninių priežasčių;
170.5.    dėl šaukimo atlikti karinę prievolę.
171.    Akademinių atostogų trukmė:
171.1.    dėl nėštumo ir gimdymo bei dėl ligos akademinės atostogos suteikiamos vieniems metams, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus tęsti atostogas, jos gali būti pratęstos;
171.2.    vaiko priežiūros atostogos – iki 3 metų;
171.3.    dėl asmeninių priežasčių akademinės atostogos suteikiamos kartą per studijų laikotarpį ne ilgiau nei vieniems studijų metams;
171.4.    dėl šaukimo atlikti karinę prievolę – ne ilgiau nei vieniems metams.
171.5.    Studentai, siekiantys atnaujinti studijas po akademinių atostogų, turi pateikti prašymą dėl studijų tęsimo. Studento grįžimas įforminamas rektoriaus įsakymu.
172.    Studentai, turintys akademinių skolų, gali pertraukti studijas dėl kurso kartojimo. Kurso kartojimas yra pakartotinės vieno ar kelių studijų dalykų (modulių) studijos tame pačiame semestre. Norėdamas pakartoti kursą studentas pateikia prašymą ir sumoka nustatytą įmoką tik už tuos studijų dalykus (modulius), iš kurių turėjo neigiamus įvertinimus. Kartojantys kursą studentai tęsia studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje.
173.    Studentai, neturintys akademinių skolų, gali iki sesijos pradžios pateikti prašymą pertraukti studijas savo noru ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Studijos negali būti pertraukiamos pirmųjų studijų metų pirmame semestre. Studijų tąsos data turi sutapti su semestro pradžia. Tokiu atveju studentai neišbraukiami iš studentų sąrašų, bet jie praranda valstybės finansuojamą vietą. Studijas pertraukti galima ne daugiau kaip du kartus per visą studijų laikotarpį. Studentas pagal pageidavimą raštu gali atnaujinti studijas nesibaigus studijų pertraukimo terminui.

Studijų nutraukimas

174.    Studijos nutraukiamos ir studentas išbraukiamas iš studentų sąrašų:
174.1.    paties studento prašymu;
174.2.    negrįžus iš akademinių atostogų;
174.3.    negrįžus po studijų pertraukimo;
174.4.    dėl studijų sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo (nesumokėtos įmokos už studijas ir pan.); 
174.5.    dėl nepažangumo;
174.6.    mirties atveju.
175.    Studentas gali būti šalinamas iš universiteto:
175.1.    dėl studijų sutarties su Universitetu nevykdymo;
175.2.    už universiteto statuto ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą;
175.3.    dėl akademinio nesąžiningumo.
176.    Studentai išbraukiami iš studentų sąrašų ar šalinami iš Universiteto rektoriaus įsakymu, nurodant išbraukimo ar šalinimo priežastis.
177.    Studijas nutraukiantys asmenys turi nustatyta tvarka atsiskaityti su Universitetu.
178.    Asmeniui, nutraukusiam studijas, jo pageidavimu išduodama akademinė (studijų) pažyma apie išklausytus dalykus.

179.    Baigusiu Universiteto studijas laikomas asmuo, pasiekęs visus programoje numatytus studijų rezultatus. 
180.    Studijos baigiamos ginant baigiamuosius darbus, kurių rengimo ir gynimo tvarką nustato Universiteto rektorius. 
181.    Studentai, nepateikę baigiamojo darbo iki studijų grafike numatyto termino, braukiami iš studentų sąrašų. Išbraukti iš studentų sąrašų asmenys gali užsiregistruoti rengti ir ginti baigiamąjį darbą kitais mokslo metais studento, mokančio už studijas, statusu.
182.    Universiteto absolventams, baigusiems pakopinių studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis. Diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis, kurioje nurodoma informacija apie įgyto aukštojo universitetinio išsilavinimo turinį.
183.    Diplomus ir diplomų priedėlius išduoda Universitetas pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą tvarką. 
184.    Studentams, ypač gerai įvykdžiusiems pirmosios ir antrosios pakopų arba vientisųjų studijų programas ir pasižymėjusiems mokslo tiriamojoje bei meno veikloje, išduodami diplomai „Su pagyrimu“, „Cum Laude“ ir „Magna Cum Laude“.
185.    Diplomų „Su pagyrimu“, „Cum Laude“ ir „Magna Cum Laude“ išdavimo tvarką nustato Universiteto Senatas. 

186.    Universitetas atsako už vykdomos mokslo, meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę.
187.    Universitetas, įgyvendindamas savo misiją, sukūrė ir plėtoja kokybės vadybos sistemą, apimančią visus universiteto veiklos procesus, atitinkančią Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires (ESG). Vidinį studijų kokybės užtikrinimą reglamentuojantys Universiteto dokumentai privalo atitikti Europos aukštojo mokslo dokumentus, reglamentuojančius studijų kokybės užtikrinimą, Mokslo ir studijų įstatymo, LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymų nuostatas.
188.    Studijų kokybės vertinimo ir tobulinimo tikslais atliekamos apklausos, kurių organizavimo tvarką nustato rektorius. 
189.    Bendrieji grįžtamojo ryšio rezultatai aptariami rektorato, dekanatų, Universiteto studijų komiteto ir studijų programų komitetų posėdžiuose. Grįžtamojo ryšio rezultatų statistika yra prieinama akademinės bendruomenės nariams per mano.vilniustech.lt. Ilgalaikius grįžtamojo ryšio rezultatus naudoja studijų programų komitetai programoms tobulinti. Fakultetų dekanai kasmet teikia trumpą informaciją mano.vilniustech.lt apie atliktas veiklas, atsižvelgdami į studentų siūlymus.
190.    Už studijų programų kokybės užtikrinimą ir nuolatinį tobulinimą atsakingi Studijų programų komitetai, kurie savo veikloje vadovaujasi Studijų programų komiteto nuostatais. 
191.    Studijų kokybė universitete užtikrinama ir tobulinama:
191.1.    atliekant išorinį studijų kokybės vertinimą Studijų kokybės vertinimo centre ar kitoje tarptautinėje kokybės užtikrinimo agentūroje, įtrauktoje į Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, viešai skelbiant išorinio studijų kokybės vertinimo rezultatus;
191.2.    atliekant vidinį studijų kokybės vertinimą;
191.3.    reguliariai tobulinant studijų programas, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas;
191.4.    vertinant grįžtamąjį ryšį ir priimant atitinkamus sprendimus;
191.5.    užtikrinant studijoms reikalingus materialinius išteklius;
191.6.    keliant dėstytojų kvalifikaciją ir kompetencijas;
191.7.    stebint ir analizuojant studijų eigą;
191.8.    skatinant inovatyvių dėstymo bei vertinimo metodų taikymą;
191.9.    taikant kitas priemones.
192.    Užtikrinant kokybišką studijų proceso įgyvendinimą universitete vykdoma akademinių užsiėmimų stebėsena, kuri turi du tikslus:
192.1.    vykdyti administracinę patikrą, siekiant užtikrinti faktinį studijų proceso įgyvendinimą pagal patvirtintą paskaitų tvarkaraštį;
192.2.    stebėti užsiėmimų kokybę ir dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais universitete.
193.    Akademinių užsiėmimų stebėsena įgyvendinama Universiteto nustatyta tvarka. 

Studentų ir klausytojų teisės

194.    Studentai ir klausytojai turi teisę:
194.1.    įgyti studijų sutartyje nurodytos studijų programos išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto ir šių nuostatų apibrėžtus studijų apimties ir kokybės standartus;
194.2.    studijuoti ir kitas studijų programas, taip pat studijų programas pagal individualius studijų planus; dalyvauti akademiniuose mainuose;
nutraukti, pertraukti ir atnaujinti studijas; nustatyta tvarka keisti studijų kryptį, programą, formą ir išreikšti savo nuomonę dėl studijų tvarkaraščio; studijuoti pagal individualų studijų planą;
194.3.    studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą, studijuoti kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;
194.4.    naudotis Universitete esama studijų programai vykdyti reikalinga mokymo metodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais; studijoms skirtomis Universiteto patalpomis, bibliotekomis, laboratorijomis, moksline įranga, kultūros, sporto, poilsio ir praktikos įstaigomis;
194.5.    gauti būtiną su savo studijomis susijusią informaciją, dalyvauti studijų kokybės vertinimo procese ir teikti pasiūlymus dėl studijų kokybės tobulinimo; rinktis dėstytojus, jei tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;
194.6.    reikšti savo mintis ir pažiūras neprieštaraujant Universiteto akademinės etikos kodeksui;
194.7.    kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimo, apeliuoti studijų rezultatų įvertinimus;
194.8.    rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;
194.9.    dalyvauti Universiteto valdymo organų ir akademinių padalinių savivaldos organų veikloje;
194.10.    siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš pasiūlytų temų;
194.11.    atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, užtikrinančiais galimybę pasiekti numatytus studijų rezultatus, jeigu studentas ar klausytojas turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka;
194.12.    studentas, neišlaikęs galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Universitete nustatyta tvarka;
194.13.    kreiptis į fakulteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje įgyti studijų rezultatai bei neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos;
194.14.    vadovaudamiesi Universiteto patvirtinta tvarka, nutraukti ir atnaujinti studijas;
194.15.    išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
194.16.    už papildomą mokestį turi teisę gauti gyvenamąją vietą Universiteto bendrabutyje, taip pat gauti kitas Universiteto teikiamas paslaugas;
194.17.    naudotis įstatymų, Universiteto statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.
195.    Studentai ir studentų organizacijos turi teisę organizuoti kultūrinius, mokslinius, sportinius ir kitus renginius. 

Studentų ir klausytojų pareigos

196.    Studentai ir klausytojai privalo:
196.1.    studijuojant įgyvendinti numatytus studijų tikslus;
196.2.    studijuoti sąžiningai, taip pat sąžiningai elgtis atsiskaitymų metu, rengdami studijų programoje numatytus darbus, vykdydami tyrimus ir skelbdami jų rezultatus, Universiteto vardu dalyvaudami įvairiose visuomeninėse veiklose ir pan.;
196.3.    vykdyti studijų sutartyje numatytus įsipareigojimus;
196.4.    laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Universiteto statuto, kitų teisės aktų reikalavimų;
196.5.    vykdyti teisėtus Universiteto akademinių padalinių administracijos nurodymus;
196.6.    sekti oficialią informaciją, skelbiamą studentui skirtoje manoVILNIUSTECH paskyroje, Universiteto suteiktoje el. pašto dėžutėje bei skelbimams skirtose vietose;
196.7.    komunikacijai su Universitetu (dėstytojais, administracija) naudotis Universiteto elektroninio pašto sistemoje sukurta elektroninio pašto dėžute, kurios adreso struktūra yra tokia: crypt:dmFyZGFzLnBhdmFyZGVAc3R1ZC52aWxuaXVzdGVjaC5sdA==:xx (pavardės ir vardo lietuviškos raidės keičiamos lotyniškomis; jei kelių studentų vardai ir pavardės sutampa, prie vardo pridedami skaitmenys);
196.8.    laikytis bendrųjų moralės normų ir Universiteto akademinės etikos kodekso normų, savo elgesiu nekenkti geram Universiteto vardui, dalykinei reputacijai;
196.9.    baigę / nutraukę studijas, atsiskaityti su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais;
196.10.    atlyginti dėl jų kaltės Universitetui padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

197.    Pasižymėjusiems akademiniame, kūrybiniame, visuomeniniame arba sportiniame Universiteto gyvenime studentams ir klausytojams gali būti skiriamos paskatos, o studentams ir klausytojams, pažeidusiems šiuos nuostatus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto statutą, etikos kodekso reikalavimus ar kitus teisės aktus – nuobaudos.
198.    Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios mokslo, meno, kūrybos ar sporto laimėjimus liudijančios paskatos:
198.1.    pagyrimas;
198.2.    padėka;
198.3.    dovana;
198.4.    stipendija (tik studentams);
198.5.    studijų įmokos mažinimas;
198.6.    kitokios Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Universiteto teisės aktais nustatytos paskatos.
199.    Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios nuobaudos:
199.1.    įspėjimas;
199.2.    papeikimas;
199.3.    griežtas papeikimas;
199.4.    šalinimas iš Universiteto.
200.    Nuobaudas ir paskatas skiria fakultetų dekanai savo potvarkiais arba rektorius įsakymais, išskyrus studentų ir klausytojų šalinimą iš Universiteto, dėl kurio sprendimą turi teisę priimti tik rektorius.
201.    Studentas arba klausytojas, nesutinkantis su nuobaudos skyrimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuobaudos paskelbimo raštu kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

202.    Universiteto Senatas rektoriaus teikimu turi teisę nenumatytais ir ypatingais atvejais priimti sprendimą dėl išimčių taikant šiuos nuostatus.