Studijų nuostatai

1.    Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja pirmosios, antrosios pakopų bei vientisųjų studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – Universitetas) sistemą, rūšis ir tvarką, studijų kokybės užtikrinimą, studijų finansavimo principus, studentų ir klausytojų pasiekimų vertinimą, teises bei pareigas, jų santykius su Universitetu. 
2.    Nuostatai parengti vadovaujantis Universiteto statutu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir kitais su aukštojo mokslo reglamentavimu susijusiais teisės aktais.
3.    Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų organizavimo, vykdymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti Mokslo ir doktorantūros nuostatai bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo doktorantūros reglamentas. 
4.    Šie nuostatai nereglamentuoja kitokio pobūdžio Universiteto teikiamų mokymų ar kursų. 

5.    Akademinė (studijų) pažyma – oficialus Universiteto išduodamas dokumentas, nurodantis studento ar klausytojo studijavimo laikotarpį, studijų apimtį ir jo rezultatus aukštojoje mokykloje. Akademinėje pažymoje atsispindi visi Universitete išklausyti dalykai. 
6.    Akademinė skola – nepasiektas slenkstinis studijų dalyko (modulio) pasiekimų lygmuo pasibaigus galutinio atsiskaitymo komisijose laikotarpiui.
7.    Akademinis judumas – su fiziniu ir (ar) virtualiu studentų ir (ar) dėstytojų judumu susijęs procesas, kurio metu sudaromos sąlygos kitoje akademinėje aplinkoje studentams įgyti žinių, gebėjimų ir patirties, o dėstytojams – stažuotis, dalintis profesine patirtimi, tobulinti kompetencijas ir praktinius dėstymo ir (ar) mokslinius gebėjimus.
8.    Antrosios pakopos (magistrantūros) studijos – tai universitetinės studijos, skirtos studijuojančio asmens mokslinei (meninei) ir profesinei kvalifikacijai kelti.
9.    Dalinės studijos – tai studento arba klausytojo mokymasis pagal jo pasirinktą studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažyma.
10.    Dvigubo diplomo studijos – dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų suderintos studijų programos, kurios turi suderintą programų turinį ir susitarimą dėl studijų kreditų pripažinimo ir kurias baigus studentui išduodami dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų baigimo dokumentai. 
11.   Individualusis studijų planas – studento prašymu sudarytas individualus studijuojamų dalykų (modulių) ir jų atsiskaitymo išdėstymas semestro ar semestrų metu.
12.    Išlyginamosios universitetinės studijos – pirmosios pakopos studijos, skirtos kolegijų absolventams, baigusiems atitinkamo profilio studijų programas, turintiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, įgijusiems profesinio bakalauro laipsnį ir norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą.
13.    Jungtinė studijų programa – ne mažiau kaip dviejų aukštųjų mokyklų, paprastai skirtingų šalių, bendrai vykdoma studijų programa.
14.   Klausytojas – asmuo, sudaręs sutartį su Universitetu ir studijuojantis atskirus studijų programų dalykus (modulius) arba besimokantis pagal profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas.
15.   Koleginės studijos – tai pirmosios pakopos studijos, vykdomos Universitete pagal Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių,) trumposios ir pirmosios pakopų koleginių studijų programas, skirtas parengti profesinei veiklai. 
16.   Mišrusis užsiėmimų organizavimas – būdas, kai dalis užsiėmimų vedama nuotoliniu būdu, o kita dalis užsiėmimų – visi atsiskaitymai ir laboratoriniai darbai – vykdomi auditorijose arba laboratorijose kontaktiniu būdu.
17.    Nuotolinės studijos – studijos, organizuojamos taikant informacines komunikacines technologijas ir suteikiant galimybę studijuoti virtualioje aplinkoje.  
18.   Pakopinės studijos – Lietuvos Respublikos studijų sistemos sandarą sudarančios studijos, skirtos kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.
19.    Papildomosios studijos – studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių asmenys nėra studijavę, būtinus, kad jie turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų, reikalingų magistrantūros studijoms.
20.    Pirmosios pakopos studijos – tai universitetinės ir koleginės studijos pagal studijų programas, skirtas bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties (krypčių) pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, būtiniems savarankiškam darbui, formuoti. 
21.    Praktika – studijų programos dalis, kurios metu studento žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje veikloje. 
22.    Privalomųjų dalykų sąrašas – tai pirmosios pakopos studijų dalykų (modulių) sąrašas, kuriuos privalo būti baigęs stojantysis į magistrantūrą.
23.    Profesinės kvalifikacijos tobulinimo studijos – tai studijos asmenims, norintiems įgyti aukštesnę profesinę kvalifikaciją arba patobulinti turimą.
24.    Sesija – studijų programoje numatytų studijuotų studijų dalykų (modulių) galutinių atsiskaitymų laikotarpis, į kurį neįeina pakartotinių galutinių atsiskaitymų ir galutinių atsiskaitymų komisijose laikotarpis.
25.    Studentas – asmuo, sudaręs studijų sutartį su Universitetu ir studijuojantis pagal Universiteto patvirtintą studijų programą (-as) arba doktorantūroje. 
26.    Studijų dalykas – iš kelių studijų turinio požiūriu giminingų ir integruotų studijų rezultatų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą kreditų skaičių, tikslą, grindžiamą studijų rezultatais, kurių pasiekimas yra vertinamas vienu galutiniu atsiskaitymu (egzaminu ar kita forma; gali būti taikoma kaupiamojo balo sistema). Mažiausias studijų dalyko kreditų skaičius – 3.
27.    Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančio asmens darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti. Vienų studijų metų 1600 valandų atitinka 60 studijų kreditų. 
28.    Studijų metai – kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną prasidedantis studijų laikotarpis, kurį sudaro 2 semestrai.
29.    Studijų modulis – iš vieno ar kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta nustatyto standartinio dydžio studijų programos dalis, turinti bendrą tikslą ir numatomus pasiekti studijų rezultatus. Kiekvieno modulio apimtis gali būti Universiteto pasirinktas dydis arba to dydžio kartotinis.
30.    Studijų programa – krypties (krypčių) studijų įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. 
31.    Trumposios pakopos studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti.
32.    Vientisosios studijos – magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti skirtos studijos, kuriose tęstinumu susietos universitetinės pirmosios ir antrosios pakopų studijos.
 

33.    Universitete vykdomos pakopinės ir vientisosios studijos. 
34.    Pakopinės studijos yra: 
34.1.    trumposios pakopos studijos;
34.2.    pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro studijos); 
34.3.    antrosios pakopos (magistro studijos); 
34.4.    trečiosios pakopos (doktorantūros studijos).
35.    Vientisosios studijos apima pirmąją ir antrąją pakopas. 
36.    Be vientisųjų ir pakopinių studijų, Universitete taip pat vykdomos:
36.1.    išlyginamosios universitetinės studijos;
36.2.    papildomosios studijos;
36.3.    dalinės studijos.
37.    Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos:
37.1.    Nuolatinė studijų forma yra pagrindinė, jos vienų studijų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai.
37.2.    Ištęstinė studijų forma – mažesnio intensyvumo studijų forma, kurios vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu 45 kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė. 
38.    Įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija, nepriklausomai nuo studijų formos, yra lygiavertė.
39.    Kiekvienos studijų programos studijų tikslai turi būti aiškiai suformuluoti ir susieti su numatomais studijų rezultatais. Studijuojamų dalykų (modulių) tikslai, studijų rezultatai, studijų metodai, reikalavimai stojantiesiems turi būti pagrįsti studijų programos tikslais. Studijų programos apimtis, pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studijų bazė turi būti pakankami studijų programos tikslams pasiekti.
40.    Studijų rezultatai turi atitikti studijų krypties (krypčių) aprašuose atitinkamai pakopai ir (ar) vientisosioms studijoms nustatytus studijų rezultatus.
41.    Universiteto studijų programų sudarymo ir vykdymo reikalavimus nustato Senatas. 
42.    Universitete gali būti vykdomos dvigubo diplomo studijų programos. Dvigubo diplomo studijų programų turinio suderinimas ir susitarimas dėl studijų kreditų pripažinimo yra įforminamas jungtinės veiklos sutartimi dėl dvigubo diplomo studijų programos įgyvendinimo tarp studijų programas vykdančių institucijų. Studentai, studijuojantys dvigubo diplomo studijų programose, studijuoja dviejose ar daugiau bendradarbiaujančių aukštųjų mokyklų, vykdo visų bendradarbiaujančių institucijų nustatytus reikalavimus ir, baigę studijų programą, gauna atskirus aukštojo mokslo laipsnį liudijančius dokumentus iš kiekvienos studijų programą vykdančios aukštosios mokyklos. 

Trumposios pakopos studijos

43.    Trumposios pakopos studijos skirtos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą.
44.    Trumposios pakopos studijos – tai alternatyvus kelias siekti aukštojo mokslo ir per trumpesnį laiką įgyti darbo rinkoje aktualių kompetencijų.
45.    Trumposios pakopos studijų programos apimtis gali būti 90 arba 120 kreditų. Trumposios pakopos studijų programoje krypties studijoms skiriama ne mažiau kaip 50 kreditų, įskaitant taikomojo projekto rengimą ir baigiamąjį egzaminą, jei jie yra numatyti, kuriems kartu turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 kreditai, praktikai realioje darbo vietoje skiriama 30 kreditų (jei studijų programos apimtis – 90 kreditų) arba 40 kreditų (jei studijų programos apimtis – 120 kreditų), o likusieji kreditai gali būti skiriami aukštosios mokyklos nustatytoms arba studento pasirinktoms studijoms (praktikai, skaitmeninei kompetencijai, kitiems bendriesiems gebėjimams ugdyti ir pan.). 
46.    Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis Studijų pažymėjimas.

Pirmosios pakopos studijų programos

47.     Universitete vykdomos šios pirmosios pakopos studijų programos:
47.1.     universitetinių studijų programos, kurios skirtos įgyti žinių ir išsiugdyti gebėjimus, leidžiančius sėkmingai realizuoti save darbinėje veikloje, reikalaujančioje specialaus išsilavinimo ir kūrybinio mąstymo, naudoti aukštąsias technologijas, gebėti veikti globaliosios rinkos sąlygomis; išsiugdyti poreikį domėtis studijuojamos srities mokslo žiniomis, mokėti jas panaudoti įvairiomis aplinkybėmis, suvokti savo sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai; išplėsti pasaulėvaizdį, išsiugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, intelektinio pasitenkinimo jausmą studijuojant ir dirbant; sugebėti kelti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą;
47.2.    koleginių studijų programos, kurios yra orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai bei sudaro sąlygas asmeniui įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą kvalifikaciją.
48.    Universitetinių pirmosios pakopos studijų programų apimtis paprastai yra 240 studijų kreditų. Nuolatinių studijų trukmė  4 metai, ištęstinių – 5,5 arba 6 metai. Senato sprendimu nuolatinių universitetinių studijų programai gali būti nustatyta 3 arba 3,5 metų studijų trukmė. Universitetinių studijų programos sandaroje:
48.1.    krypties studijų dalykams, įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą, skiriama ne mažiau kaip 120 kreditų;
48.2.    bendra numatytų praktikų apimtis sudaro ne mažiau kaip 15 kreditų;
48.3.    ne mažiau kaip 15 kreditų skiriama baigiamajam darbui rengti ir ginti. 15 kreditų negali būti skaidomi į kelis semestrus, jei baigiamajam darbui skiriama daugiau nei 15 kreditų, likusi dalis gali būti tame pačiame semestre arba perkelta į kitus semestrus.
49.    Koleginių pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 kreditų. Nuolatinių studijų trukmė yra 3, 3,5 arba 4 metai, ištęstinių – 4,5, 5 arba 6 metai. Koleginių studijų programos sandaroje:
49.1.    krypties studijų dalykams, įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą, skiriama ne mažiau kaip 120 kreditų;
49.2.    bendra numatytų praktikų ir kito praktinio mokymo apimtis sudaro ne mažiau kaip 30 kreditų (praktinis rengimas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties);
49.3.    ne mažiau kaip 9 kreditai skiriami baigiamajam darbui rengti bei ginti ir (arba) baigiamiesiems egzaminams.
50.    Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos (bakalauro) studijas ir pasiekusiems programos apraše numatytus studijų rezultatus, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Įgijus bakalauro kvalifikacinį laipsnį, galima toliau tęsti studijas antrosios pakopos (magistrantūros) studijose.
51.    Skiriami šie bakalauro kvalifikacinių laipsnių tipai: 
51.1.    vienos krypties studijų kvalifikacinis laipsnis, kurio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama kryptis, pavadinimą;
51.2.    dviejų krypčių studijų programos kvalifikacinis laipsnis, jei studijų veiklos ir metodai grindžiami dalykų sąveika tarpdalykinėje aplinkoje siekiant naujų žinių ir gebėjimų, ir kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka abiejų krypčių grupių, kurioms priskiriamos kryptys, pavadinimus, arba vienos, jeigu kryptys priskiriamos tai pačiai krypčių grupei. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše;
51.3.    tarpkryptinių studijų programos kvalifikacinis laipsnis, jei programa apima ne daugiau kaip trijų krypčių studijas ir yra skirta šių krypčių susietoms žinioms ir gebėjimams įgyti. Tarpkryptinių studijų kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama pagrindinė (dominuojanti) kryptis, pavadinimą. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše.

Antrosios pakopos studijų programos

52.    Antrosios pakopos (magistrantūros) studijos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.   
53.    Antrosios pakopos studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 studijų kreditų. Studijų programų trukmė – 1,5–2 metai nuolatine studijų forma ir 2–2,5 metų ištęstine studijų forma. Programos sandaroje numatyta:
53.1.    krypties (krypčių) studijų dalykams skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų;
53.2.    ne daugiau kaip 30 kreditų gali sudaryti Universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai (moduliai);
53.3.    ne mažiau kaip 30 kreditų skiriama baigiamajam darbui rengti ir ginti.
54.    Verslo administravimo magistro (MBA) laipsniui įgyti gali būti rengiama ir 60 kreditų apimties magistrantūros studijų programa, kurios trukmė – 1 metai. Krypties studijų dalykams skiriama ne mažiau kaip 45 kreditai.
55.    Asmenims, baigusiems antrosios pakopos (magistro) studijas ir pasiekusiems programoje numatytus studijų rezultatus, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės magistro kvalifikacinis laipsnis. Įgijus magistro kvalifikacinį laipsnį, galima toliau tęsti studijas doktorantūroje.
56.    Skiriami šie magistro kvalifikacinių laipsnių tipai:
56.1.    vienos krypties studijų kvalifikacinis laipsnis, kurio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama kryptis, pavadinimą;
56.2.    tarpkryptinių studijų programos kvalifikacinis laipsnis, kai siekiama susietų žinių ir gebėjimų. Programa gali apimti ne daugiau kaip trijų krypčių studijas. Kvalifikacinio laipsnio pavadinimas atitinka krypčių grupės, kuriai priskiriama pagrindinė (dominuojanti) kryptis, pavadinimą. Jeigu yra galimybė pasirinkti kryptį, pasirinkimo galimybės nurodomos programos apraše;
56.3.    verslo administravimo magistro laipsnis (MBA), įgyjamas baigus verslo krypties magistrantūros programą, kuri suteikia galimybę asmenims, įgijusiems bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį, įgyti platesnių verslo administravimo kompetencijų.
57.    Studijų programa turi užtikrinti, kad ją baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo turės aukštesnes nei pasiekiamos per pirmosios pakopos studijas kompetencijas.

Vientisosios studijos

58.    Vientisosios studijos apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Vientisosios studijos gali būti organizuojamos tik tais atvejais, kai pirmojoje studijų pakopoje specialisto parengti neįmanoma, o ilgesnes studijas skaidyti į dvi pakopas yra netikslinga arba tai nustatyta teisės aktuose.
59.    Vientisųjų studijų programų apimtis gali būti 300 arba 360 kreditų, įskaitant:
59.1.    praktikas, kurių bendra apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 kreditų;
59.2.    laikotarpį baigiamajam darbui rengti ir ginti – ne mažiau kaip 30 kreditų.
60.    Vientisųjų studijų programos dalis, apimanti ne daugiau kaip 240 kreditų, priskiriama universitetinėms pirmosios pakopos studijoms, o likusioji dalis – antrosios pakopos studijoms. Abiejų programos dalių sandara ir jų vykdymo reikalavimai yra tokie patys kaip ir atitinkamų studijų pakopų studijų programų.
61.    Asmenims, baigusiems vientisąsias studijas ir pasiekusiems programoje numatytus studijų rezultatus, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės magistro kvalifikacinis laipsnis. Įgijus magistro kvalifikacinį laipsnį, galima toliau tęsti studijas doktorantūroje arba užsiimti profesine veikla.

Jungtinės studijų programos

62.    Jungtinės studijų programos paskirtis – sudaryti studentams galimybes įgyti daugiau žinių, gebėjimų, nei gali suteikti vienos aukštosios mokyklos vykdoma studijų programa. 
63.    Jungtines studijų programas bendrai vykdo ne mažiau kaip du universitetai.
64.    Jungtinė studijų programa turi būti rengiama ir vykdoma vadovaujantis visų aukštųjų mokyklų pasirašyta jungtinės studijų programos vykdymo sutartimi, kuri turi neprieštarauti tų aukštųjų mokyklų valstybių teisės aktams.
65.    Jungtinės studijų programos apimtis turi atitikti aukštųjų mokyklų partnerių šalių teisės aktų nustatytus studijų programos apimčiai keliamus reikalavimus.
66.    Jungtinės programos pradedamos vykdyti, kai yra įteisintos visose ją vykdančių aukštųjų mokyklų šalyse.
67.    Jungtinė programa įgyvendinama užtikrinant aukštųjų mokyklų-partnerių vykdomos programos dalių turinio ir studijų rezultatų vientisumą, akademinį studentų ir dėstytojų judumą bei partneryste grįstą administravimą. Reikšminga jungtinės programos dalis turi būti vykdoma akademinio fizinio judumo pagrindu, studentų fizinis judumas yra privalomas.
68.    Asmenims, baigusiems jungtinę studijų programą ir pasiekusiems programoje numatytus studijų rezultatus, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis Universiteto ir aukštųjų mokyklų pasirašytoje sutartyje numatyta tvarka.

Išlyginamosios universitetinės studijos

69.    Išlyginamųjų universitetinių studijų paskirtis – suteikti trūkstamų žinių ir gebėjimų absolventams, baigusiems atitinkamo profilio studijų programas, įgijusiems profesinio bakalauro laipsnį ir norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą.
70.    Kolegijų ir atitinkamo profilio studijų programų, kurias baigę asmenys gali stoti į išlyginamąsias studijas, sąrašą koreguoja ir teikia Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrui fakultetų dekanai ir Lietuvos jūreivystės akademijos direktorius (toliau – dekanai). Kolegijų absolventų galimybės skelbiamos VILNIUS TECH tinklalapyje.
71.    Į išlyginamąsias universitetines studijas, kurių apimtis – ne daugiau kaip 120 kreditų, gali būti priimami ir kitų (nei leidžiama stoti pagal galimybių skaičiuoklę) kolegijų, aukštesniųjų mokyklų, technikumų, neįtrauktų į Universiteto nustatytą sąrašą, absolventai, prieš tai išnagrinėjus jų diplomo priedėlyje nurodytų studijuotų dalykų turinį ir nustačius, kuriuos studijų dalykus būtų galima įskaityti jų ketinamoje studijuoti programoje.
72.    Išlyginamųjų universitetinių studijų planas sudaromas pagal pirmosios pakopos studijų programos privalomųjų dalykų sąrašą, kurių nėra studijavę ankstesnėse studijose arba studijuotų dalykų apimtis yra nepakankama. 
73.    Privalomųjų dalykų sąrašas turi atitikti Universiteto pirmosios pakopos studijų programos, įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, studijų dalykų sąrašą.
74.    Asmenims, baigusiems išlyginamąsias universitetines studijas, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę toliau tęsti studijas antrosios pakopos (magistrantūros) studijose. 

Papildomosios studijos   

75.    Papildomosios studijos skirtos asmenims, siekiantiems tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programas ir neatitinkantiems Universiteto nustatytų priėmimo sąlygų stojant į magistrantūros studijas Universitete šiais atvejais: 
75.1.   turintiems universitetinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir norintiems stoti į kitos krypties negu baigtos bakalauro studijos magistrantūros studijų programas; 
75.2.   turintiems profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, aukštojo neuniversitetinio arba aukštesniojo išsilavinimo diplomą.
76.    Papildomosios studijos vykdomos pagal patvirtintas papildomųjų studijų programas ar individualius papildomųjų studijų planus, kurie sudaromi iš studijų programoje numatytų privalomųjų dalykų, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į antrosios pakopos studijų programas.
77.    Papildomosios studijos gali būti sujungtos su magistrantūros studijomis.
78.    Klausytojams, baigusiems papildomąsias studijas, išduodama studijų pažyma su studijuotų dalykų sąrašu, kreditais ir įvertinimais.
79.    Klausytojai, baigę papildomąsias studijas, įgyja teisę konkurso būdu stoti į atitinkamos krypties VILNIUS TECH magistrantūros studijų programas.
80.    Papildomosios studijos vykdomos Universiteto nustatyta tvarka. 

Dalinės studijos

81.    Dalinės studijos skirtos asmenims:
81.1.    atvykusiems į Universitetą pagal mainų programas;
81.2.    Universiteto studentams, norintiems įgyti papildomų žinių ar gebėjimų kitoje studijų programoje nei studijuojama;
81.3.    asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamų žinių ir gebėjimų studijuojant tam tikrą programos dalį.
82.    Atvykusių į Universitetą pagal mainų programas dalinių studijų organizavimą nustato rektorius. 
83.    Asmenims, baigusiems dalines studijas, išduodama studijų pažyma, kurioje nurodomi studijuotų dalykų (modulių) pavadinimai, šių dalykų kreditų skaičius ir gauti įvertinimai.
84.    Dalinių studijų organizavimo tvarką nustato rektorius. 

85.    Studentų priėmimas į Universitetą vykdomas pagal Priėmimo taisykles į pirmosios pakopos, vientisąsias studijas, antrosios pakopos studijas, kurios tvirtinamos kiekvienais metais ir skelbiamos viešai.
86.    Priėmimą organizuoja Universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras.
87.    Į Universitetą priimami asmenys konkurso būdu užima valstybės finansuojamas studijų vietas. Nepatekę į šias vietas gali studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose.
88.    Bendrą studijų vietų skaičių nustato Universitetas, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
89.    Stojantieji, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimami konkurso tvarka, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais teisės aktais ir Universiteto priėmimo taisyklėmis.
90.    Į Universiteto trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.
91.    Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, gali būti priimami į pirmosios pakopos išlyginamąsias arba papildomąsias studijas, kurios valstybės nefinansuojamos.
92.    Į antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys tos pačios arba artimos studijų krypties ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą. Taip pat asmenys, turintys profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir baigę Universitete papildomąsias studijas bei stojantys į magistrantūros studijų programą, atitinkančią papildomųjų studijų turinį, arba atitinkantys kitus Universiteto nustatytus reikalavimus ir gavę fakulteto prodekano išduotą leidimą stoti į konkrečią magistrantūros studijų programą. 
93.    Priėmimo į papildomąsias studijas vykdymo tvarką nustato rektorius. 
94.    Priėmimas į jungtines studijų programas vykdomas jungtinę studijų programą vykdančių universitetų sutarimu pagal tose valstybėse galiojančią priėmimo į studijas tvarką, aprašytą studijų programą vykdančių partnerių jungtinės veiklos sutartyje.
95.    Į Universiteto dalines studijas priimami Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai bei klausytojai.
96.    Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose, taip pat išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių priėmimas į Universitetą vykdomas ir studijų finansavimas nustatomas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus bei Universiteto vidaus teisės aktus.
97.    Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose, išsilavinimo pripažinimas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
98.    Priėmimas į aukštesnius semestrus vykdomas bent du kartus per metus, prieš rudens ir pavasario semestrų pradžią. Priėmimą vykdo fakultetai.
99.    Asmenims, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas ar tas mokyklas baigusiems ir norintiems tęsti studijas Universitete, pasiekti studijų rezultatai įskaitomi pagal studijų rezultatų įskaitymo Universitete tvarką. 
100.    Su priimtais į Universitetą studentais ir klausytojais sudaromos Universitete nustatytos formos sutartys.

113.    Pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių. 
114.    Dalis studijų programos arba visi studijų dalykai (moduliai) gali būti dėstomi ir užsienio kalba.
115.    Studijos užsienio kalba organizuojamos Universiteto nustatyta tvarka.  

116.    Studijos Universitete organizuojamos pagal studijų programas akredituotose studijų kryptyse. 
117.    Studijos planuojamos, organizuojamos ir vykdomos fakultetuose, katedrose. Studijų procesą koordinuoja Studijų direkcija.
118.    Universiteto studijų komitetas, Fakultetų studijų komitetai ir Studijų programų komitetai prižiūri studijų procesą ir atlieka vidinį studijų kokybės vertinimą.
119.    Studijų programos tikslai, studijų rezultatai, studijų metodai, studentų pasiekimų vertinimo metodai bei lankomumo reikalavimai yra aprašyti studijų programos aprašuose ir studijų dalyko (modulio) kortelėse, kurie yra pateikiami vidinėje Universiteto informacinėje sistemoje ir VILNIUS TECH tinklalapyje (www.vilniustech.lt). 
120.    Studijų programa įgyvendinama per studijų dalykus (modulius). Studijų dalyko (modulio) apraše pateikiama: priklausomybė programai, priklausomybė studijų krypčiai ir krypčių grupei, kodas, kreditai, atsiskaitymo forma, valandų paskirstymas pagal studijų formas ir būdus, anotacija, tikslas, literatūra, reikalingi IT resursai, savarankiško darbo turinys, savarankiško darbo grafikas, paskaitų, pratybų temų sąrašas, laboratorinių darbų sąrašas, programos studijų rezultatų, studijų dalyko rezultatų, studijų metodų, studentų pasiekimų vertinimo metodų sąsajos, studentų pasiekimų vertinimo kriterijai pagal lygmenis, sudarytojas, katedros vedėjas, atestacijos galiojimas, fakulteto studijų komiteto pirmininkas.
121.    Reikalavimai studijų programai (studijų programos sandara, studijų turinys ir rezultatai, apimtis ir kt.) yra tokie patys, nepriklausomai nuo studijų formos.
122.    Studijų programoje numatytų pasirenkamųjų dalykų studijoms studentai privalo Universiteto nustatyta tvarka registruotis Universiteto informacinėje sistemoje.
123.    Studijų programoje numatytos praktikos – privaloma studijų dalis. Profesinės veiklos praktika ir praktiniai užsiėmimai gali vykti Universitete arba išorės organizacijose. Universiteto studentų praktikų organizavimo, vykdymo ir atsiskaitymo tvarką reglamentuoja universiteto studentų praktikų organizavimo tvarkos aprašas.
124.    Profesinės veiklos praktikos atliekamos Lietuvos arba užsienio įmonėse / organizacijose, su kuriomis sudaroma studento praktinio mokymo sutartis (tarp įmonės / organizacijos, Universiteto ir studento).
125.    Pirmosios pakopos studijų programos specializacija yra vykdoma, jei susidaro rekomenduojamas minimalus specializaciją pasirinkusių studentų skaičius:
126.    menų studijų krypčių grupės studijų programose – 4;
127.    informatikos / inžinerijos / technologijos /matematikos mokslų studijų krypčių grupių studijų programose – 10;
128.    socialinių / verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių studijų programose – 15.
129.    Jei studijų programos specializacijose nesusidaro minimalus specializaciją pasirinkusių studentų skaičius, tai vykdoma ta specializacija, kurią pasirinko didesnis studentų skaičius.
130.    Studentai, nepasirinkę specializacijų, į jas registruojami fakulteto studijų prodekano sprendimu.
131.    Specializacijų pasirinkimas tvirtinamas fakulteto dekano potvarkiu.
132.    Studentui leidžiama keisti pasirinktą specializaciją, jeigu ketinamoje studijuoti specializacijoje yra laisvų vietų ir jeigu jo pasirinktoje specializacijoje lieka minimalus specializaciją pasirinkusių studentų skaičius. Studentas, norintis keisti specializaciją, raštu kreipiasi į fakulteto dekaną ne vėliau kaip likus 10 kalendorinių dienų iki specializacijos studijų pradžios.
133.    Studentai gali rinktis akademinių padalinių siūlomus papildomus studijų dalykus / modulius, viršijančius studijų programos studijų kreditų apimtį. Šių studijų dalykų / modulių studijos yra mokamos. Išklausius šiuos studijų dalykus / modulius, išduodamas pažymėjimas.
134.    Studijų procese galima naudotis dirbtinio intelekto įrankių suteikiamomis galimybėmis, laikantis Universitete galiojančių dirbtinio intelekto taikymo taisyklių.
 

135.    Visų formų studijų kalendoriniai grafikai rengiami akademiniams metams, tvirtinami Universiteto rektoriaus ir skelbiami viešai.
136.    Akademiniai metai Universitete paprastai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d., įskaitant atostogas, išskyrus baigiamuosius studijų metus, kai akademiniai metai baigiasi studijų grafike nurodytomis datomis. 
137.    Akademinius metus sudaro du semestrai: rudens ir pavasario. Rudens semestras prasideda rugsėjo 2 d., pavasario semestras – pirmąjį vasario mėnesio pirmadienį.
138.    Studijų kalendorinius grafikus, žyminčius semestrų pradžią ir pabaigą, ikisesijinių egzaminų laiką, sesijų pradžią ir pabaigą, pakartotinių laikymų bei laikymo komisijose pradžią ir pabaigą, baigiamųjų darbų rengimo, gynimo pradžią ir pabaigą kiekvieniems akademiniams metams sudaro Studijų direkcija.
139.    Viena studijų savaitė yra lygi 40 studento darbo valandų, įskaitant savarankiško darbo valandas. Vykdant studijų paskaitų, pratybų ir laboratorinių darbų valandų apskaitą, darbo valandos prilyginamos akademinėms valandoms. Viena akademinė valanda lygi 45 minutėms.
140.     Nuolatinių studijų studentams paprastai numatoma:
140.1.    vienos savaitės trukmės žiemos atostogos po rudens semestro;
140.2.    ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos per studijų metus.

141.    Į studijų tvarkaraščius įtraukiami visi studijų programoje numatyti studijų dalykai (moduliai). Tvarkaraščius, suderinęs su Studijų direkcija, tvirtina fakulteto dekanas. 
142.    Studijų tvarkaraščiai skelbiami Universiteto informacinėje sistemoje.
143.    Visi Universitete dirbantys dėstytojai privalo numatyti studentų konsultavimo Universitete valandas – ne mažiau nei 2 valandas per savaitę. Dėstytojų konsultacijų tvarkaraščius per pirmąją semestro savaitę sudaro ir tvirtina katedrų vedėjai. Tvarkaraštį katedra turi įkelti į Universiteto informacinę sistemą, jis turi būti matomas mano.VILNIUSTECH IS. 
144.    Jei dėstytojas tvarkaraštyje numatytų užsiėmimų negali vesti:
144.1.    dėl išvykos, jis privalo iš anksto (rekomenduojama – ne mažiau kaip prieš savaitę) su dekanu suderinti užsiėmimų perkėlimo į kitą laiką ar pavadavimo grafiką, apie kurį informuoja katedros vedėją ir Studijų direkciją, pateikdamas prašymą Dokumentų valdymo sistemoje. Dėstytojas turi užtikrinti, kad studentai būtų iš anksto informuoti apie tvarkaraščio pasikeitimus;
144.2.    dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių, jis privalo kuo skubiau pranešti katedros vedėjui ir (arba) fakulteto dekanui arba studijų prodekanui. Katedros vedėjas ar administratorius turi organizuoti užsiėmimų perkėlimą arba pavadavimą ir apie tai informuoti studentus.
 

145.    Studentai ir klausytojai gali studijuoti pagal individualiuosius studijų planus, kurie sudaromi išdėstant studijuojamos studijų programų dalykus (modulius) per tam tikrą laikotarpį pagal studentų (klausytojų) poreikius.
146.    Individualusis studijų planas sudaromas studijų dalykus (modulius) pasirenkant iš studijų programos ar programų. Metinė individualiojo studijų plano apimtis per akademinius metus paprastai būna ne didesnė kaip 45 kreditai. 
147.    Individualusis studijų planas dalinių studijų klausytojams sudaromas per pirmąsias dvi semestro savaites, laipsnio siekiantiems studentams, priimtiems į aukštesnį kursą – per dvi savaites nuo priėmimo (neskaitant vasaros atostogų). Individualųjį studijų planą tvirtina dekanas.
148.    Visi studento individualiojo studijų plano įvykdymo dokumentai yra juridinis pagrindas išduoti atitinkamo kvalifikacinio laipsnio diplomą, o nebaigus studijų – akademinę pažymą.

149.    Nuolatinių studijų studentai studijas gali derinti su ištęstinėmis studijomis. 
150.    Dvi nuolatinių studijų programos derinamos vieną jų studijuojant pagal individualųjį studijų planą.
151.    Studentai, studijuojantys pagal pakopines studijų programas, gali jas derinti su papildomosiomis ar dalinėmis studijomis. 

152.    Studijų programos gali būti vykdomos ištęstine nuotoline studijų forma naudojant skaitmenines technologijas ir derinant sinchroninį ir asinchroninį užsiėmimų organizavimo būdus.
153.    Studijų dalykų moduliai ir (ar) atskiri užsiėmimai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, studijas organizuojant mišriuoju užsiėmimų būdu.
154.    Studijų dalykų moduliai ir (ar) atskiri užsiėmimai daliai grupės studentų gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, o kitai daliai tuo pačiu metu kontaktiniu būdu, studijas organizuojant hibridiniu užsiėmimų būdu.
155.    Vykdant visų formų studijas Universiteto virtualiojoje mokymo(si) aplinkoje „Moodle“ studentams turi būti pateikiama visa užsiėmimams reikalinga informacija ir studijų medžiaga.
156.    Elektroninių studijų procesas organizuojamas vadovaujantis Universitete galiojančiu elektroninių studijų organizavimo tvarkos aprašu.
 

157.    Universitetas sudaro sąlygas studentams dalyvauti tarptautiniuose studentų mainuose pagal Erasmus+ ir kitas programas bei Universiteto sutartis. Apie mainų galimybes studijuoti bei atlikti praktiką, atrankos kriterijus informuoja ir studentų atranką tarptautinių mainų programoms vykdo Užsienio ryšių direkcija. 
158.    Tarptautiniai studentų mainai ir tarptautinės praktikos organizuojamos pagal Universitete nustatytą tvarką. 
159.    Universiteto studentams, kurie buvo išvykę į užsienį studijuoti arba atlikti praktikos pagal mainų programas ar Universiteto sutartis, studijų rezultatai įskaitomi Universitete nustatyta tvarka.

160.    Universiteto studentų pasiekimams vertinti taikomi pasiekimų lygmenys – puikus, tipinis, slenkstinis. 
161.    Dešimtbalė studijų rezultatų vertinimo skalė su studijų dalykų (modulių) pasiekimų lygmenimis susiejama taip: puikus studijų pasiekimų lygmuo – 10 ir 9; tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 8 ir 7; slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 6 ir 5. 
162.    Vertinami tik tie studentų pasiekimai, kurie numatyti studijų dalyko (modulio) kortelėje. Studijų dalyko (modulio) studijų rezultatai vertinami viso semestro ir sesijos metu. Kaupiamojo balo sandara nurodyta kiekvieno studijų dalyko (modulio) kortelėje.
163.    Kiekvieno studijų dalyko (modulio) studijos baigiamos galutiniu atsiskaitymu. Galutinis atsiskaitymas vertinamas pažymiu arba „Įskaityta“ („Neįskaityta“). Dėstytojas gali galutinio atsiskaitymo įvertinimą padidinti 1 balu už aktyvų studento darbą ir (ar) kokybiškai atliktas užduotis.
164.    Studijų dalyko tarpiniai atsiskaitymai turi būti atlikti ir už juos atsiskaityta iki sesijos pradžios. Studentui neleidžiama laikyti galutinio atsiskaitymo, jei jis nėra pasiekęs slenkstinio pasiekimų lygmens kiekvienam iš tarpinių atsiskaitymų.
165.    Visų atsiskaitymų rezultatai studentams skelbiami ir aptariami laikantis akademinės etikos normų.
166.    Visi studijų rezultatai kaupiami Universiteto informacinėje sistemoje.
167.    Universiteto dėstytojai, studentai ir klausytojai studijų procese vadovaujasi akademinio sąžiningumo principais, apibrėžtais Universiteto akademinės etikos kodekse. Universitete netoleruojamas nesąžiningumas. Nesąžiningu elgesiu laikomas bet kuris studento bandymas neleistinais būdais pasinaudoti informacijos šaltiniais. Už nesąžiningą elgesį atsiskaitymo metu dėstytojas į galutinio atsiskaitymo žiniaraštį įrašo atitinkamą žymą. Nuobaudą skiria dekanas.
168.    Universitetas turi teisę atsitiktine tvarka atlikti studento rašto darbų patikrinimą specializuotomis teksto sutapties patikrinimo sistemomis.
169.    Studentas, nesutinkantis su įvertinimu, arba dėl pasiekimų vertinimo procedūrų pažeidimų gali raštu pateikti apeliaciją elektroniniu paštu crypt:dmlsbml1c3RlY2hAdmlsbml1c3RlY2gubHQ=:xx. Apeliacija pateikiama ir nagrinėjama Universitete nustatyta tvarka. 
170.    Kol apeliacinė komisija nepateikia sprendimo, fakulteto administracija negali studento atžvilgiu priimti jokių sprendimų, susijusių su svarstomais rezultatais.
171.    Studentų pasiekimų vertinimas, atsiskaitymų formos ir metodai, taip pat atsiskaitymų organizavimo tvarka yra nustatyti Senato.

172.    Universitete gali būti įvertintos ir pripažintos to pageidaujančio asmens neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos.
173.    Neformaliuoju būdu įgyti mokymosi pasiekimai vertinami ir kompetencijos pripažįstamos vadovaujantis Universitete nustatyta tvarka.
174.    Neformaliuoju būdu įgyti mokymosi pasiekimai Universitete gali būti vertinami ir kompetencijos pripažįstamos:
174.1.    siekiant nustatyti įgytus mokymosi pasiekimus kaip kompetencijos pagrindą;
174.2.    siekiant juos priskirti tam tikrai studijų krypčiai ir sudaryti pagrindą suteikti atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją / kvalifikacinį laipsnį.
175.    Universitete pripažįstami tik tie neformaliuoju būdu įgyti mokymosi pasiekimai, kuriuos asmuo gali pagrįsti ir įrodyti kaip atitinkamoje studijų programoje numatytus studijų rezultatus.
176.    Sprendimas dėl asmens neformaliuoju būdu įgytų mokymosi pasiekimų įvertinimo gali būti teigiamas, iš dalies teigiamas ir neigiamas.
177.    Jei asmuo nesutinka su sprendimu dėl neformaliuoju būdu įgytų mokymosi pasiekimų įvertinimo, jis turi teisę teikti apeliaciją, kuri nagrinėjama laikantis Universitete nustatytos apeliacijų nagrinėjimo tarkos.

Studijų programos, jos formos keitimas

178.    Keisti studijų formą ir (ar) studijų programą toje pačioje studijų krypčių grupėje toje pačioje ar kitoje valstybinėje aukštojoje mokykloje, nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų), galima ne anksčiau kaip baigus pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą asmenims, studijuojantiems pagal pirmosios, antrosios studijų pakopos, vientisųjų ir profesinių studijų programas.
179.    Studijų programa ir (ar) studijų forma išlaikant valstybės finansavimą keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 
180.    Sprendimą dėl studijų programos keitimo priima fakulteto, į kurio studijų programą ketina pereiti studentas, dekanas, atsižvelgdamas į studijų programų skirtumus. Valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantis studentas papildomus studijų dalykus, susidariusius keičiant studijų programą, gali studijuoti nemokamai. 
181.    Programą keičiančio studento dalinių studijų rezultatai įskaitomi, įvertinus jų atitiktį pageidaujamos studijų programos formaliesiems ir dalykiniams (dalykų studijų tikslai, turinys, apimtis ir kt.) reikalavimams. Įskaityti galima ne daugiau kaip 75 proc. pageidaujamos pirmosios, antrosios pakopų ar vientisųjų studijų programos apimties.
182.    Studijų programos keitimas, keičiant aukštąją mokyklą, įforminamas nutraukus esamą studijų sutartį Universitete ir pasirašius naują studijų sutartį, o nekeičiant aukštosios mokyklos, pakeitus esamą sutartį Universitete pagal tuo metu Universitete galiojantį studijų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą.
183.    Akademinius programos skirtumus studentai, pakeitę studijų programą, Universitete privalo likviduoti ne vėliau kaip per du semestrus nuo studijų programos pakeitimo.
184.    Studijų formos keitimas turi būti įformintas ne vėliau kaip per keturias savaites nuo semestro pradžios.

Studijų finansavimo pasikeitimas 

185.    Studentas, pasibaigus vertinamajam laikotarpiui (nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.), turintis bent vieną akademinę skolą, vykdant valstybės finansuojamų vietų užėmimo konkursą, netenka valstybės finansuojamos vietos.
186.    Valstybės finansavimo netekusiam studentui sudaroma galimybė nuo kito studijų semestro studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, mokant Universitete nustatytą studijų kainą.
187.    Pažangus, geriausius studijų rezultatus pasiekęs, valstybės nefinansuojamas studentas gali užimti laisvą valstybės finansuojamą vietą, toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir toje pačioje studijų formoje, jeigu teisės aktai leidžia jam užimti šią vietą ir jeigu studentas iki šiol vykdė visus finansinius įsipareigojimus Universitetui. Finansuojamų vietų užėmimą reglamentuoja Universiteto nustatyta tvarka.
188.    Valstybės finansuojamam studentui keičiant studijų programą, išlieka valstybinio studijų finansavimo dalis, bet ne didesnė už studijuotos studijų programos norminę studijų kainą. Jeigu:
188.1.    studijų programos, į kurią pereina studentas, kaina didesnė už studijuotos studijų programos kainą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama studijuotos studijų programos kaina. Šiuo atveju kainos skirtumą nuo semestro studijų pradžios apmoka programą keičiantis studentas;
188.2.    studijų programos, į kurią pereina studentas, kaina ne didesnė už studijuotos studijų programos kainą, skirtumą nuo semestro studijų pradžios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų programos kaina.

Studijų pertraukimas
​
189.    Studijos gali būti pertraukiamos dėl šių priežasčių:
189.1.    akademinių atostogų;
189.2.    studentui pageidaujant kartoti kursą;
189.3.    studentui, neturinčiam akademinių skolų, prašant pertraukti studijas savo noru.
190.    Akademinių atostogų studentai gali būti išleidžiami jų prašymu, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų:
190.1.    dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus;
190.2.    dėl nėštumo ir gimdymo;
190.3.    dėl vaiko priežiūros;
190.4.    dėl asmeninių priežasčių;
190.5.    dėl šaukimo atlikti karinę prievolę.
191.    Akademinių atostogų trukmė:
191.1.    Dėl nėštumo ir gimdymo bei dėl ligos akademinės atostogos suteikiamos vieniems metams, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus tęsti atostogas, jos gali būti pratęstos.
191.2.    Vaiko priežiūros atostogos – iki 3 metų.
191.3.    Dėl asmeninių priežasčių akademinės atostogos suteikiamos kartą per studijų laikotarpį ne ilgiau nei vieniems studijų metams.
191.4.    Dėl šaukimo atlikti karinę prievolę atostogos suteikiamos ne ilgiau nei vieniems metams.
191.5.    Studentai, siekiantys atnaujinti studijas po akademinių atostogų, turi pateikti prašymą dėl studijų tęsimo. Studento grįžimas įforminamas rektoriaus įsakymu.
192.    Studentai, turintys akademinių skolų, gali pertraukti studijas dėl kurso kartojimo. Kurso kartojimas yra pakartotinės vieno ar kelių studijų dalykų (modulių) studijos tame pačiame semestre. Norėdamas pakartoti kursą studentas pateikia prašymą ir sumoka nustatytą įmoką tik už tuos studijų dalykus (modulius), iš kurių turėjo neigiamus įvertinimus. Kartojantys kursą studentai tęsia studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje.
193.    Studentai, neturintys akademinių skolų, gali iki sesijos pradžios pateikti prašymą pertraukti studijas savo noru ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Studijos negali būti pertraukiamos pirmųjų studijų metų pirmame semestre. Studijų tąsos data turi sutapti su semestro pradžia. Tokiu atveju studentai neišbraukiami iš studentų sąrašų, bet praranda valstybės finansuojamą vietą. Studijas pertraukti galima ne daugiau kaip du kartus per visą studijų laikotarpį. Studentas pagal pageidavimą raštu gali atnaujinti studijas nesibaigus studijų pertraukimo terminui.
​​​​​
Studijų nutraukimas

194.    Studijos nutraukiamos ir studentas išbraukiamas iš studentų sąrašų:
194.1.    savo prašymu;
194.2.    negrįžęs iš akademinių atostogų;
194.3.    negrįžęs po studijų pertraukimo;
194.4.    dėl studijų sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo (nesumokėtos įmokos už studijas ir pan.); 
194.5.    dėl nepažangumo;
194.6.    mirties atveju.
195.    Studentas gali būti šalinamas iš Universiteto:
195.1.    dėl studijų sutarties su Universitetu nevykdymo;
195.2.    už Universiteto statuto ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą;
195.3.    dėl akademinio nesąžiningumo.
196.    Studentai išbraukiami iš studentų sąrašų ar šalinami iš Universiteto rektoriaus įsakymu, nurodant išbraukimo ar šalinimo priežastis.
197.    Studijas nutraukiantys asmenys turi nustatyta tvarka atsiskaityti su Universitetu.
198.    Asmeniui, nutraukusiam studijas, jo pageidavimu išduodama akademinė (studijų) pažyma apie išklausytus dalykus.
199.    Studentas, laiku negrįžęs iš akademinių atostogų arba studijų pertraukos, išbraukiamas iš studentų sąrašų: rudens semestre – ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., pavasario semestre – ne vėliau kaip iki vasario 28 d.

200.    Baigusiu Universiteto studijas laikomas asmuo, pasiekęs visus programoje numatytus studijų rezultatus. 
201.    Studijos baigiamos ginant baigiamuosius darbus, kurių rengimo ir gynimo tvarką nustato Universiteto rektorius. Atskirai nustatytais atvejais studijos gali būti baigiamos ginant baigiamuosius darbus ir laikant baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus, kurie organizuojami ir vykdomi vadovaujantis Universiteto nustatyta tvarka.
202.    Studentai, nepateikę baigiamojo darbo iki studijų grafike numatyto termino, išbraukiami iš studentų sąrašų. Išbraukti iš studentų sąrašų asmenys gali užsiregistruoti rengti ir ginti baigiamąjį darbą kitais mokslo metais studento, mokančio už studijas, statusu.
203.    Universiteto absolventams, baigusiems pakopinių studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis. Diplomo priedėlis yra neatskiriama profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
204.    Diplomus ir diplomų priedėlius išduoda Universitetas pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą tvarką.
205.    Studentams, ypač gerai įvykdžiusiems pirmosios ir antrosios pakopų arba vientisųjų studijų programas ir pasižymėjusiems mokslo tiriamojoje bei meno veikloje, išduodami diplomai „Su pagyrimu“, „Cum Laude“ ir „Magna Cum Laude“.
206.    Diplomų „Su pagyrimu“, „Cum Laude“ ir „Magna Cum Laude“ išdavimo tvarką nustato Universiteto Senatas. 

207.    Universitetas atsako už vykdomos mokslo, meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę.
208.    Universitetas, įgyvendindamas savo misiją, sukūrė ir plėtoja kokybės vadybos sistemą, apimančią visus universiteto veiklos procesus, atitinkančią Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires (ESG). Vidinį studijų kokybės užtikrinimą reglamentuojantys Universiteto dokumentai privalo atitikti Europos aukštojo mokslo dokumentus, reglamentuojančius studijų kokybės užtikrinimą, Mokslo ir studijų įstatymo, LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymų nuostatas.
209.    Studijų kokybės vertinimo ir tobulinimo tikslais atliekamos apklausos, kurių organizavimo tvarką nustato rektorius.
210.    Bendrieji grįžtamojo ryšio rezultatai aptariami rektorato, dekanatų, Universiteto studijų komiteto ir studijų programų komitetų posėdžiuose. Grįžtamojo ryšio rezultatų statistika yra prieinama akademinės bendruomenės nariams per mano.vilniustech.lt. Ilgalaikius grįžtamojo ryšio rezultatus naudoja studijų programų komitetai programoms tobulinti.
211.    Už studijų programų kokybės užtikrinimą ir nuolatinį tobulinimą atsakingi Studijų programų komitetai, kurie savo veikloje vadovaujasi Studijų programų komiteto nuostatais.
212.    Studijų kokybė Universitete užtikrinama ir tobulinama:
212.1.    atliekant išorinį studijų kokybės vertinimą Studijų kokybės vertinimo centre ar kitoje tarptautinėje kokybės užtikrinimo agentūroje, įtrauktoje į Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, viešai skelbiant išorinio studijų kokybės vertinimo rezultatus;
212.2.    atliekant vidinį studijų kokybės vertinimą;
212.3.    reguliariai tobulinant studijų programas, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas;
212.4.    vertinant grįžtamąjį ryšį ir priimant atitinkamus sprendimus;
212.5.    užtikrinant studijoms reikalingus materialinius išteklius;
212.6.    tobulinant dėstytojų kvalifikaciją ir kompetencijas;
212.7.    stebint ir analizuojant studijų eigą;
212.8.    skatinant inovatyvių dėstymo ir vertinimo metodų taikymą;
212.9.    taikant kitas priemones.
213.    Užtikrinant kokybišką studijų proceso įgyvendinimą Universitete vykdoma akademinių užsiėmimų stebėsena, kuri turi du tikslus:
213.1.    vykdyti administracinę patikrą, siekiant užtikrinti faktinį studijų proceso įgyvendinimą pagal patvirtintą paskaitų tvarkaraštį;
213.2.    stebėti užsiėmimų kokybę ir dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais Universitete.
214.    Akademinių užsiėmimų stebėsena įgyvendinama Universiteto nustatyta tvarka.
215.    Universitete yra renkami įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai duomenys apie studijas, leidžiantys analizuoti ir vertinti studijų procesą bei studijų kokybę, vykdoma studentų pasiekimų pažangos stebėsena.
216.    Antano Gustaičio aviacijos institutas, siekdamas atitikti 1944 m. gruodžio 7 d. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos ir Europos parlamento bei Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 ir nacionalinius reikalavimus, taiko galiojančių direktyvų reikalavimus. Šių reikalavimų sritis – aviacijos studijos ir neformalusis suaugusiųjų šveitimas bei tęstinis profesinis mokymas, skirtas oro transporto specialistams.
217.    Lietuvos jūreivystės akademija, siekdama atitikti 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (angl. International Convention on Standards of Training, Certification and Watchkeeping (STCW) for Seafarers) reikalavimus, taiko galiojančio ISO standarto reikalavimus. Kokybės vadybos sistemos LJA taikymo sritis – jūrinės studijos ir neformalusis suaugusiųjų šveitimas bei tęstinis profesinis mokymas, skirtas vandens transporto specialistams.
 

Studentų ir klausytojų teisės

218.    Studentai ir klausytojai turi teisę:
218.1.    įgyti studijų sutartyje nurodytos studijų programos išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto ir šių nuostatų apibrėžtus studijų apimties ir kokybės standartus;
218.2.    studijuoti ir kitas studijų programas, taip pat studijų programas pagal individualius studijų planus; dalyvauti akademiniuose mainuose;
218.3.    nutraukti, pertraukti ir atnaujinti studijas; nustatyta tvarka keisti studijų kryptį, programą, formą ir išreikšti savo nuomonę dėl studijų tvarkaraščio; studijuoti pagal individualų studijų planą;
218.4.    studijuoti daugiau negu vieną studijų programą, studijuoti kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;
218.5.    naudotis Universitete esama studijų programai vykdyti reikalinga mokymo metodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais; studijoms skirtomis Universiteto patalpomis, bibliotekomis, laboratorijomis, moksline įranga, kultūros, sporto, poilsio ir praktikos įstaigomis;
218.6.    gauti būtiną su savo studijomis susijusią informaciją, dalyvauti studijų kokybės vertinimo procese ir teikti pasiūlymus dėl studijų kokybės tobulinimo; rinktis dėstytojus, jei tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;
218.7.    reikšti savo mintis ir pažiūras neprieštaraujant Universiteto akademinės etikos kodeksui;
218.8.    kreiptis į Universiteto administraciją, Universiteto apeliacinę komisiją dėl interesų pažeidimo, apeliuoti studijų rezultatų įvertinimus; 
218.9.    rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;
218.10.     dalyvauti Universiteto valdymo organų ir akademinių padalinių savivaldos organų veikloje;
218.11.    siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš pasiūlytų temų;
218.12.    atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, užtikrinančiais galimybę pasiekti numatytus studijų rezultatus, jeigu studentas ar klausytojas turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka;
218.13.    studentas, neišlaikęs galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Universitete nustatyta tvarka;
218.14.    kreiptis į fakulteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje įgyti studijų rezultatai ir neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos;
218.15.    vadovaudamiesi Universiteto patvirtinta tvarka, nutraukti ir atnaujinti studijas;
218.16.    išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
218.17.    už papildomą mokestį turi teisę gauti gyvenamąją vietą Universiteto bendrabutyje, taip pat gauti kitas Universiteto teikiamas paslaugas;
218.18.    naudotis įstatymų, Universiteto statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.
219.    Studentai ir studentų organizacijos turi teisę organizuoti kultūrinius, mokslinius, sportinius ir kitus renginius.

Studentų ir klausytojų pareigos

220.    Studentai ir klausytojai privalo:
220.1.    studijuojant įgyvendinti numatytus studijų tikslus;
220.2.    studijuoti sąžiningai, taip pat sąžiningai elgtis atsiskaitymų metu, rengdami studijų programoje numatytus darbus, vykdydami tyrimus ir skelbdami jų rezultatus, Universiteto vardu dalyvaudami įvairiose visuomeninėse veiklose ir pan.;
220.3.    vykdyti studijų sutartyje numatytus įsipareigojimus;
220.4.    laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Universiteto statuto, Universiteto akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų reikalavimų;
220.5.    vykdyti teisėtus Universiteto akademinių padalinių administracijos nurodymus;
220.6.    sekti oficialią informaciją, skelbiamą studentui skirtoje manoVILNIUSTECH paskyroje, Universiteto suteiktoje el. pašto dėžutėje bei skelbimams skirtose vietose;
220.7.    komunikacijai su Universitetu (dėstytojais, administracija) naudotis Universiteto elektroninio pašto sistemoje sukurta elektroninio pašto dėžute, kurios adreso struktūra yra tokia: crypt:dmFyZGFzLnBhdmFyZGVAc3R1ZC52aWxuaXVzdGVjaC5sdA==:xx (pavardės ir vardo lietuviškos raidės keičiamos lotyniškomis; jei kelių studentų vardai ir pavardės sutampa, prie vardo pridedami skaitmenys);
220.8.    laikytis bendrųjų moralės normų ir Universiteto akademinės etikos kodekso normų, savo elgesiu nekenkti geram Universiteto vardui, dalykinei reputacijai;
220.9.    baigę / nutraukę studijas, atsiskaityti su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais;
220.10.    atlyginti dėl jų kaltės Universitetui padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

221.    Pasižymėjusiems akademiniame, kūrybiniame, visuomeniniame arba sportiniame Universiteto gyvenime studentams ir klausytojams gali būti skiriamos paskatos, o studentams ir klausytojams, pažeidusiems šiuos nuostatus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto statutą, etikos kodekso reikalavimus ar kitus teisės aktus – nuobaudos.
222.    Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios mokslo, meno, kūrybos ar sporto laimėjimus liudijančios paskatos:
222.1.    pagyrimas;
222.2.    padėka;
222.3.    dovana;
222.4.    stipendija (tik studentams);
222.5.    studijų įmokos mažinimas;
222.6.    kitokios Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Universiteto teisės aktais nustatytos paskatos.
223.    Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios nuobaudos:
223.1.    įspėjimas;
223.2.    papeikimas;
223.3.    griežtas papeikimas;
223.4.    šalinimas iš Universiteto.
224.    Nuobaudas ir paskatas skiria fakultetų dekanai savo potvarkiais arba rektorius įsakymais, išskyrus studentų ir klausytojų šalinimą iš Universiteto, dėl kurio sprendimą turi teisę priimti tik rektorius.
225.    Studentas arba klausytojas, nesutinkantis su nuobaudos skyrimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuobaudos paskelbimo raštu kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

226.    Universiteto Senatas rektoriaus teikimu turi teisę nenumatytais ir ypatingais atvejais priimti sprendimą dėl išimčių taikant šiuos nuostatus.