Apie fejerverkų žalą aplinkai kalbama vis aktyviau, tačiau iki šiol dar ne visi renkasi Naujuosius metus pasitikti be šios pramogos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo centro vadovas doc. dr. Raimondas Grubliauskas perspėja, kad po fejerverkų leidimo dar keletą valandų žmonėms ir gyvūnams yra nesaugu būti lauke. Ekspertas įvardija, kokias alternatyvas vietoje fejerverkų galima rinktis gražių švenčių paminėjimui.

Po fejerverkų venkite buvimo lauke

Fejerverkų sprogimo metu išsiskiria dideli kiekiai dujinių teršalų: azoto oksidai, sieros dioksidas, susidaro priežemio ozotas. Taip pat išsiskiria ir nemažai organinių junginių, kietųjų dalelių, sunkiųjų metalų. Tvarumo ekspertas doc. dr. R. Grubliauskas pabrėžia, kad tai kenkia žmonių sveikatai.

„Fejerverkų dūmuose yra įvairių cheminių medžiagų, kurios gali turėti neigiamą poveikį kvėpavimo takams, taip pat sukelti akių dirginimą, nosies ir gerklės gleivinės sunkumus, galvos skausmus. Sunku tiksliai nustatyti fejerverkų teršalų poveikio trukmę šalia esantiems žmonėms. Tai priklauso nuo vyraujančių meteorologinių sąlygų – vėjo krypties, santykinio drėgnio, slėgio, kritulių. Nustatyta, kad kai kurių atmosferinių teršalų vertės per pirmąją Naujųjų metų valandą gali padidėti net iki 10 kartų, tad po fejerverkų sprogdinimo patariama žmonėms, ypač turintiems kvėpavimo takų ligų, bent keletą valandų vengti buvimo lauke“, – pataria doc. dr. R. Grubliauskas.

Garso žala – ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms

Visgi nusprendusiems per Naujuosius metus stebėti fejerverkų šou savo mieste, tvarumo ekspertas pataria laikytis saugaus atstumo, nes, esant arti sprogimų vietos, fejerverkai gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai ir net sužaloti.
„Staigiausią poveikį pirotechnikos gaminiai gali sukelti dėl skleidžiamo impulsinio garso, kuris pasireiškia salvėmis – t. y. trumpesniais nei 1 s trukmės garsiniais signalais. Fejerverkų sukeliamo garso lygis priklauso nuo cheminės reakcijos, kuri įvyksta uždegus degiklį. Degantis parakas išskiria karštas dujas, kurios greitai plečiasi, o įvykęs sprogimas sukelia sprogimo bangą. Dėl tokių sprogimų didelį stresą patiria paukščiai, naminiai gyvūnai, jautresni gyventojai, mažamečiai vaikai“, – sako doc. dr. R. Grubliauskas.

Anot jo, fejerverkams sprogus artimoje aplinkoje, garso slėgis gali siekti iki 130 dB. Tokia garso energija vidinėje ausyje gali sukelti grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje, ausies būgnelio trūkimą, negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą.

Vieni fejerverkai yra žalingesni už kitus

Fejerverkų gamyba yra sudėtingas ir pavojingas procesas, todėl daugelis šalių nustato griežtus saugos standartus ir teisės aktus, reguliuojančius fejerverkų gamybą, pardavimą ir naudojimą.

„Natūralu, kad vieni fejerverkai gali būti žalingesni už kitus, priklausomai nuo naudojamų medžiagų, jų koncentracijų ir kitų sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, spalvotiems fejerverkams yra naudojami sunkieji metalai, tokie kaip varis (žalia spalva), stroncis (raudona spalva) ir kiti. Dėl didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos spalvoti fejerverkai gali turėti didesnį žalingumą aplinkai. Jie patekę į dirvą ar vandens telkinius gali sukelti ilgalaikę taršą“, – pasakoja tvarumo ekspertas doc. dr. R. Grubliauskas.

Pasak tvarumo eksperto, skirtingos sprogimo medžiagos gali skirtis pagal tai, kaip greitai jos sudega ir kokios toksiškos medžiagos gali susidaryti.

„Kai kurios medžiagos yra stabilios, mažiau linkusios sprogti netinkamomis sąlygomis, bet taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį aplinkai. Fejerverkų dūmai gali turėti skirtingos sudėties komponentus, pavyzdžiui turėti sulfurinių junginių, kurie prisideda prie rūko ir rūgštinių kritulių susidarymo. Tad labiausiai noriu pabrėžti, kad bet koks fejerverkų naudojimas gali turėti poveikį aplinkai, todėl saugos ir atsakingumo principai yra labai svarbūs“, – sako mokslininkas.

Ieškokite tvaresnių alternatyvų

„Naujųjų metų naktį žmonėms reikia užburiančio reginio. Tačiau svarbu atminti, kad yra saugesnių, kūrybiškesnių būdų, kaip jį sukurti, į dangų neleidžiant fejerverkų bei nesukeliant pavojaus savo ir kitų žmonių gyvybei. Kasmet vis daugiau Europos ir pasaulio miestų Naujųjų metų naktį trumpina fejerverkų leidimo laiką arba visai jų atsisako. Visa tai – dėl keliamos oro taršos, didelio triukšmo, gatvėse paliekamų didelių kiekių fejerverkų atliekų“, – pasakoja tvarumo ekspertas doc. dr. R. Grubliauskas.

Jis pataria fejerverkus pakeisti aplinkai draugiškesnėmis ir saugesnėmis alternatyvomis – šviečiančiomis nepilotuojamos skraidyklėmis, dronų spiečiais, LED šviesų bei 3D technologijomis, lazerių šou, kuriuos naudojant galima sukurti stulbinančius vaizdus lauko ar vidaus erdvėse, ant pastatų sienų ar kitų paviršių.

R. Grubliauskas priduria, kad siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui 2023 metais įkurtas VILNIUS TECH Tvarumo centras. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva" ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Tekstą rengė VILNIUS TECH Tvarumo centras