Logistika – vienas iš aplinką teršiančių ir šiltnamio efektą skatinančių sektorių. Kur kas tvaresnė ir aplinkai draugiškesnė yra žalioji logistika, tačiau Lietuvoje ji dar nėra pakankamai išvystyta, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas prof. dr. Darius Bazaras. Anot jo, viena iš didžiausių kliūčių – žinių trūkumas.

Žala – nepateisinama

Pasak prof. dr. Dariaus Bazaro, žalioji logistika atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir tradicinė logistika, tačiau šiuo atveju visi procesai ir sprendimai yra palankūs, neutralūs aplinkai arba jai daro minimalų poveikį. Vienas iš variantų – rinktis elektra varomas transporto priemones arba alternatyvų kurą, pavyzdžiui, vandenilį.

„Vis tik pageidautina, kad elektra būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių – dažniausiai vėjo arba saulės. Truputį paradoksalu, kad ant troleibusų rašoma, jog CO2 emisija yra nulinė, nors jie yra varomi elektra, pagaminta naudojant iškastinį kurą. Tai sukelia labai daug pavojingų emisijų“, – aiškina prof. dr. D. Bazaras.

Žalioji logistika apima ir vadybinius sprendimus, pavyzdžiui, tuščios ridos minimizavimą.  Priešingu atveju, aplinkai daroma tiesiog nepateisinama žala.

„Tuščia rida – kai transporto priemonė važiuoja be krovinio arba iškrauta sugrįžta atgal tuščia. Jei važiuojama ir skleidžiama CO2 emisija, tai bent jau reikia daryti gerą darbą – vežti kitą krovinį“, – tvirtina prof. dr. D. Bazaras.

Reikėtų maksimaliai vengti ir parazitinių kilometrų. Jie susidaro tuomet, kai netinkamai suplanuojamas maršrutas arba blogai informuojamas vairuotojas, kuris klaidžioja ir važinėja aplinkkeliais, taip tuščiai degindamas kurą ir teršdamas aplinką.
„Kitas labai svarbus žaliosios logistikos aspektas – įkrovumas. Pavyzdžiui, vežant 1 kg svorio krovinį vilkiku išmetamas tam tikras kiekis CO2 bei kitų pavojingų medžiagų. Kai vežamas 20 tonų svorio krovinys, išmetamo CO2 kiekis padidėja, bet nereikšmingai. Perskaičiavus CO2 emisijos kiekį, tenkantį 1 kg krovinio svoriui, šis CO2 kiekis yra labiau pateisinamas“, – sako VILNIUS TECH mokslininkas.

Trūksta suvokimo ir žinių

Nepaisant aplinkosaugos svarbos ir žaliosios logistikos reikšmės, Lietuvoje ši koncepcija dar nėra pakankamai suprantama ir įsitvirtinusi įmonėse.

„Reikia pripažinti liūdną faktą, kad žaliosios logistikos sprendimai dažniausiai reiškia ir  papildomas sąnaudas, o tai labai susiję su įmonių pelningumu“, – sako profesorius. 

Vis tik, jis mato ir kitą didelį iššūkį – žmonės per mažai edukuojami, kuo kietosios dalelės jiems kenkia, tad jie paprasčiausiai nesuvokia žalos. 

„Daug kalbame apie CO2 emisiją, klimato kaitą, oro, vandens, dirvožemio taršą, bet neįvardijame, kad visi taršos šaltiniai tiesiogiai veikia ne tik aplinką, bet ir žmogaus sveikatą bei gyvybines funkcijas. Kietosios dalelės, kurias žmogus įkvepia į plaučius, gali paskatinti tokių ligų kaip vėžys, obstrukcinė plaučių liga, astma vystymąsi, be to, tyrimai rodo, kad gali susidaryti trombai. Pokyčiai įvyks tik tuomet, kai tai suvoks visi – ir paslaugų tiekėjai, ir vartotojai, ir transporto priemonių naudotojai“, – įsitikinęs mokslininkas. 

Paskatinti verslo įmones imtis žaliųjų sprendimų galima ir kitais būdais. Dalį aplinkai draugiškų sprendimų reglamentuoja įvairūs įstatymai, pavyzdžiui, nurodantys, koks pavojingų medžiagų kiekis gali būti išmetamas į aplinką. Prof. dr. D. Bazaras akcentuoja ir pačių vartotojų įtaką – jų poreikiai įmonėms yra labai svarbūs.

„Vartotojų noras, kad jų gaunama paslauga, krovinys arba siunta būtų pristatyta žaliąja transporto priemone, skatina įmones elgtis atitinkamai. Kurjerių tarnybų, siuntų pristatymo kompanijos, naudojančios elektrines transporto priemones, yra vienas gerųjų pavyzdžių, kaip gali masiškai veikti žalioji logistika. Tai labai prasminga ir džiugu“, – sako VILNIUS TECH Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas.

VILNIUS TECH ugdo žaliosios logistikos specialistus ateities verslams

Žaliosios logistikos specialistų poreikis ateityje augs, tad VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetas kviečia rinktis Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijas, kuriose yra Žaliosios logistikos kursas. 

„Žaliosios logistikos kurso metu analizuojame pavojingų medžiagų spektrą, kurios atsiranda deginant iškastinį kurą ir aiškinamės, kaip galima panaudoti alternatyvius logistinius sprendimus, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. Bandome surasti ir išgryninti komercinį modelį, kad žaliosios logistikos priemonės taptų  kuo patrauklesnės šiuolaikiniam arba ateities logistikos verslui. Esu giliai įsitikinęs, kad pasirinkę šį kursą, įgyja pakankamai žinių, kad aiškiai suvoktų logistikos sektoriaus problematiką ir kurtų sprendimus rytojui“, – kviečia studijuoti prof. dr. D. Bazaras.

Straipsnį rengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinė komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė

Nuotr. Alekso Jauniaus