Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyvą 2020 m. inicijavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ja siekiama sujungus tvarumą, estetiką ir įtrauktį kurti  „Žaliojo kurso“ tikslus atitinkančią aplinką. 

 

NEB skatina ne tik technologinius ir ekologinius sprendimus, bet ir kultūrinę, estetinę bei socialinę dimensiją, todėl tarpdiscipliniškumas čia įgyja ypatingą svarbą. Iniciatyva skatina architektūros, dizaino, inžinerijos, meno, socialinių mokslų ekspertų, vietos ir suinteresuotų bendruomenių bendradarbiavimą.

 

VILNIUS TECH Architektūros instituto ir Tvarumo centro mokslininkai tiki, kad atsakymas į klausimą, kaip atrodo ateities miestas, kuriame tvarumas dera su estetika ir žmonių gerove, slypi tarpdisciplininiame bendradarbiavime. Vadovaudamiesi šiuo požiūriu ir nagrinėdami XX a. architektūros išsaugojimo bei pritaikymo šiandienos poreikiams iššūkius, jie sujungė savo žinias ir patirtį.

 

„Naujasis europinis bauhauzas – galimybė permąstyti, kaip anksčiau statytus pastatus naudojame ir pritaikome šiandienos reikmėms, kokias kultūrines vertes šie pastatai saugo ir kokias naujas vertes skatina kurti. Tai ne tik estetika, bet ir aplinkos tausojimas, bendruomenių ateities kūrimas, demokratinių vertybių puoselėjimas. Skirtingų sričių mokslininkai, bendradarbiaudami ir sujungdami kūrybiškumą su technologijomis, kuria gyvą ir tvarų miestą“, – teigia doc. dr. Liutauras Nekrošius, VILNIUS TECH Architektūros instituto vadovas.

 

Architektūros instituto mokslininkė dr. Aušra Černauskienė, tyrinėjanti XX a. betono architektūros paveldo apsaugą ir nagrinėdama tvaraus išsaugojimo scenarijus pastebi, kad pritaikant ir tvarkant pastatus svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp paveldo verčių, šiuolaikinių reikalavimų bei tvarumo principų.

 

„NEB iniciatyva suteikia galimybę ne tik kurti naujas erdves, bet ir prisidėti prie dar iki galo nepripažinto, gausaus ir įvairaus modernizmo (tame tarpe ir betono) architektūros paveldo išsaugojimo bei jo pažinimo. Tai skatina darnų santykį tarp istorijos ir ateities“, – sako dr. A. Černauskienė.

 

Tarpdisciplininio bendradarbiavimo vertę akcentuoja Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė. 

 

„Kai architektai, inžinieriai ir tvarumo ekspertai dirba kartu, gimsta sprendimai, kurie ne tik atitinka techninius reikalavimus, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei. NEB iniciatyva suteikia platformą šiai sinergijai augti ir skleistis tarptautiniu mastu“, – dalijasi mokslininkė.

 

Narystė NEBA Šiaurės šalių tinkle sustiprina Lietuvos poziciją kaip šalies, aktyviai prisidedančios prie Europos žaliosios transformacijos, ir atveria duris naujoms partnerystėms, inovacijoms bei finansavimo galimybėms.