Šiais metais laimėtas jau antrasis PFAS tematikos projektas, finansuojamas Švedijos instituto. Pavadinimu „Achieving Zero PFAS“ ir koordinuojamas Švedijos aplinkos tyrimų instituto (IVL), projektas sutelkė partnerius iš Vokietijos (Technologiezentrum Wasser), Lenkijos (Union of the Baltic Cities), Lietuvos (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir Ukrainos (National University Lviv Polytechnic) PFAS valdymo strategijoms vystyti. Per dvejus projekto metus (2024–2026) planuojami svarbūs teršalų valdymo kryptimis darbai: tiriamieji darbai, susitikimai su ekspertais, visuomenės informavimo veiklos. Projekto veiklų Lietuvoje vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė
Viena iš pirmųjų veiklų – pasidalinimas įžvalgomis apie patirtį vystant PFAS valdymą Lietuvoje – pristatyta Švedijoje, spalio 30 d. ES Baltijos jūros regiono strategijos metiniame forume (ESSBSR Annual forum 2024).


Nuotraukų autorė – Mayumi Narongin-Fujikawa

2022–2024 metais vykdytas Švedijos instituto finansuojamas projektas „ZeroPFAS“ buvo pradžia, analizuojant PFAS valdymo žingsnius (https://vilniustech.lt/universitetas/ivykiai/pfas-lietuvoje-ar-ju-aptinkame-ir-kaip-juos-valdome/26669?eid=363081). 

 

Klimato pokyčiai, sukeliantys supančios aplinkos, biologinius ir ekosistemai būdingus pokyčius, turi įtakos cheminių elementų pernašos iš dirvožemio į augalus intensyvumo skirtumams. Žemės ūkyje šie pokyčiai gali sąlygoti cheminių elementų skirtumus maistinės kultūrose. 
2024 m. spalio 8–9 d. Lietuvos mokslų akademijoje 1-oje tarptautinėje Šiaurės-Baltijos šalių NJF konferencijoje „Aplinkosaugos ir klimato kaitos problemų sprendimai žemės ūkyje“ (REACH) pristatytas aplinkos inžinerijos srities požiūris į cheminių elementų pernašos sistemoje dirvožemis–augalas aspektus. Prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė pristatė žodinį pranešimą apie dinaminių rodiklių metodą, leidžiantį pamatuoti cheminių elementų pernašos intensyvumą kintančiomis aplinkos sąlygomis. Kartu su prof. dr. Biruta Bankina (Latvijos gamtos mokslų ir technologijų universitetas) moderuotoje sesijoje svarstyta apie augalijos atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams ir prielaidas jam didinti.
Plačiau apie konferenciją: https://lammc.lt/lt/naujienu-archyvas/1-oji-tarptautine-siaures-baltijos-saliu-njf-konferencija-reach/4473 



Nuotraukų autorės – Gintarė Naujokienė ir Virginija Valuckienė

Šių metų birželio 20 d. jau trečiąjį kartą įteiktos JAV Čikagos Vydūno jaunimo fondo įsteigtos dr. Arūno ir p. Irenos Draugelių šeimos vardo stipendijos. Šiais metais jos skirtos dviems Aplinkos inžinerijos fakulteto bakalaurantams – Gustei Stonytei ir Pauliui Statkui.
Vydūnas (Vilhelmas Storosta) – didysis lietuvių humanistas, filosofas, rašytojas, publicistas, kurio vardas jaunimo fondui suteiktas neatsitiktinai. Skautų akademikų vadovaujamas fondas siekia išlaikyti tautinį sąmoningumą ir remti tautinės kultūros išlaikymą ir ugdymą. Vydūno požiūryje apie jauną žmogų atsispindi tikėjimas ir paskata kurti šviesesnę ateitį. “Žodis “naujas” yra tik apverstas žodis “jaunas”. Visi jauni žmonės turėtų būti ir nauji. Jaunas žmogus į žmonių gyvenimą turi įnešti naujo gaivumo. Ir tai ne kažkoks nuostabumas, o gaivumas žmogiškai esmei” – taip Vydūno mintis aprašo rašytoja Rima Palijanskaitė.

Vydūno jaunimo fondo valdyba: iš kairės vicepirmininkas Gintautas Taoras, iždininkė Renata Stankienė, renginių koordinatorė Alina Mailytė-Dimas, pirmininkė Vida Brazaitytė, informacines technologijas koordinuojantis Dainius Brazaitis 
[Nuotraukos autorė – Vida Brazaitytė]

Vydūno filosofija, susipynusia su skautų šūkiu “Dievui, Tėvynei, Artimui!”, persmelkta ir dr. Arūno ir p. Irenos Draugelių stipendijos idėja. Daugelį metų aplinkosaugos srityje dirbęs JAV Aplinkos apsaugos agentūros penktajame regione su Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi  skautas, Ilinojaus universiteto mokslininkas dr. Arūnas Draugelis ir jo žmona p. Irena savo šeimos stipendija siekia skatinti studentus labai gerai mokytis, aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje veikloje, Universiteto bendruomeniniame gyvenime, visuomeninėje veikloje bei puoselėti reikšmingiausias aplinkosaugines tradicijas Lietuvoje.

dr. Arūnas Draugelis su žmona Irena
[Nuotraukos autorius – Arūnas Draugelis]


„Šios stipendijos skiriamos kuriantiems, tvirtai žmogiškąsias vertybes saugantiems, pilietiškumą ir pagarbą aplinkai puoselėjantiems jauniems žmonėms, kurie kuria Lietuvą ir Lietuvai“ – taip stipendiją pristato steigėjo atstovė, Atrankos komiteto pirmininkė Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė.
“Žinia apie gautą stipendiją labai pradžiugino ir stipriai nustebino. Džiugu, kad mano veikla ir jos rezultatai buvo įvertinti, o toks įvertinimas mane stipriai motyvuoja siekti dar geresnių akademinių rezultatų” – džiaugėsi Gustė Stonytė. Kitą laureatą, Paulių Statkų, stipendija skatina plėsti savo veiklas: “Dr. Arūno ir Irenos Draugelių vardo stipendijos gavimas man reiškia ne tik finansinę paramą studijoms, bet ir didelį įvertinimą bei paskatinimą siekti savo tikslų. Ši stipendija įkvepia mane dar labiau stengtis moksluose, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, puoselėti aplinkosaugos idėjas bei daryti teigiamą poveikį aplinkai.”

2024 m. stipendijos laureatai Gustė Stonytė ir Paulius Statkus su Atrankos komiteto pirmininke prof. dr. Edita Baltrėnaite-Gediene (viduryje) po stipendijos įteikimo
[Nuotraukos autorė – Edita Baltrėnaitė-Gedienė]

Sutartis tarp stipendijos steigėjo JAV Vydūno fondo Čikagoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pasirašyta 2019 m. rugsėjo 5 d. Prašymai stipendijoms gauti teikiami kasmet iki balandžio 1 d. Daugiau informacijos apie stipendiją, teikiamus dokumentus gali suteikti Atrankos komiteto pirmininkė prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė (crypt:ZWRpdGEuYmFsdHJlbmFpdGUtZ2VkaWVuZUB2aWxuaXVzdGVjaC5sdA==:xx).

Parengė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė
 

2024 m. birželio 14 d. Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje įteikėme jau trečiąją prof. habil. dr. Prano Baltrėno šeimos premiją. Ši diena simbolinė, nes 1941 metais Lietuvoje pradėti masiniai trėmimai. Prof. Baltrėno šeimą į tremtį išvežė 1948 m.
Prof. Baltrėno premija skatinami gimnazijos mokiniai už aplinkosaugos tema vykdytus projektinius darbus, pristatantys pirmuosius mokslinius-tiriamuosius įgūdžius, aktyviai dalyvaujantys gimnazijos visuomeninėje veikloje, skleidžiantys pilietišką dvasią.
Šiais metais premija skirta II gimnazinės klasės mokinėms – Karinai Čižauskaitei ir Kamilei Petrauskaitei – už darbą ,,Fosfatų įtaka vandens telkiniams“. Darbui vadovavo biologijos vyresnioji mokytoja Audra Kisežauskė.
„Be praeities – nėra ateities“, – vis kartojo Vilnius Tech Aplinkos apsaugos katedros, Aplinkos apsaugos instituto, tarptautinio mokslinio žurnalo „Aplinkos inžinerija ir kraštotvarka“, Aplinkos inžinerijos mokslo doktorantūros įkūrėjas, prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas. Jis dirbo ugdydamas ir remdamas jaunąją kartą, ir tai atliko rodydamas savo pavyzdžiu.
Gabiuose mokiniuose atsispindi jų ugdytojai. Todėl džiugu matyti pasiaukojančius, darbščius, kūrybingus ir energingus Smilgių gimnazijos mokytojus. Dėkojame gerb. mokytojoms – Audrai Kisežauskei ir Bangai Šaltmerienei. Už visuomenės telkimą ir Smilgių gimnazijoje kuriamą jaukumą, pilietiškumą ir lietuvybės puoselėjimą dėkojame direktorei – Astai Kačarauskienei.

2024 m. prof. habil. dr. Prano Baltrėno premijos laureatės – Karina Čižauskaitė ir Kamilė Petrauskaitė su Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskiene ir premijos steigėja prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gediene

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) tapo naujo tarptautinio projekto Nr. 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP „Nauji geoerdvių inžinerijos kursai, skirti pakrančių ekosistemų prisitaikymui prie klimato kaitos/GEOCLIC“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos (ES) „Erasmus+ 2“ programos lėšomis, partneriu. Projekto tipas – daugiašalis projektas, teminė sritis – aplinka. Projektas siejasi su CBHE projektais – gebėjimų stiprinimu aukštojo mokslo srityje. Naujojo projekto, kurio paskirtis – stiprinti aukštojo mokslo potencialą, pradžia – 2020-11-15, pabaiga – 2023-11-14, trukmė – 36 mėn. GEOCLIC projektu siekiama modernizuoti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros programas, užtikrinant pakrančių ekosistemų aplinkosaugą naudojantis naujausiomis technologijomis (globaliniu palydovinių sistemų tinklu GEONETCast; integruota GIS programine įranga – ILWIS ir nuotolinio stebėjimo bei modeliavimo technologijomis).

Strateginis tikslas – gerinti Kaspijos jūros ekosistemą. Pagrindinis tikslas – specialistų, dirbančių ekologijos, pakrančių inžinerijos ir valdymo srityse, mokymas. Uždaviniai: dėstytojų rengimas; novatoriškos mokymo programos; daugiadisciplinės tyrimų laboratorijos GEOLAB ir statistinės programos įrankio GEOCOF kūrimas; bandomasis mokymas; mokymo programų akreditavimas. Numatomi rezultatai: naujos/atnaujintos I–III studijų pakopų programos, susijusios su geoerdvinėmis technologijomis ir pakrančių ekosistemų aplinkos monitoringu; naujos mokymo aplinkos GEOLAB ir virtualios patalpos CVE sukūrimas; perkvalifikuoti dėstytojai; kursai magistrantūros studijoms ir naujų/atnaujintų mokymo programų, susijusių su GEOLAB ir CVE, bandomasis mokymas; atnaujinti kursai su GEOCOF įrankiu. 

GEOCLIC konsorciumą sudaro 17 prestižinių aukštojo mokslo institucijų ir tarptautinių organizacijų iš ES ir kitų šalių. Projekto koordinatorius – Al-Farabi Kazachstano nacionalinis universitetas, atstovė – Zaure Rakisheva. Programos šalys: Vokietija (2) – Berlyno technikos universitetas, EXOLAUNCH GmbH; Rumunija (1) – Konstantos jūrų universitetas; Lietuva (1) – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Nyderlandai (1) – Tvento universitetas. Partnerės šalys: Kazachstanas (4), Azerbaidžanas (5) ir Turkmėnistanas (3). Visos įtrauktos institucijos yra bendrai atsakingos už projekto įgyvendinamumą ir biudžeto tikslinį panaudojimą. 

Atsakingas VILNIUS TECH padalinys už projekto įgyvendinamumą – Aplinkos inžinerijos fakultetas, Aplinkos apsaugos institutas. Projektą administruoja ir vykdo šie universiteto darbuotojai: projekto vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai – doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis ir dr. Aleksandras Chlebnikovas, techninis darbuotojas – doktor. Luiza Usevičiūtė (iki 2022 m. sausio), Simona Bitarytė (nuo 2022 m. sausio), administratorius – doc. dr. Jolita Bradulienė, finansininkas – Lina Bražėnienė.

Parengė Luiza Usevičiūtė
2021-09

Per pastaruosius 25 metus Kaspijos jūros būklė pablogėjo dėl vykstančios intensyvios antropogeninės veiklos, o šio regiono šalių teritorijoje dėl to pasikeitė ir vis dar keičiasi Kaspijos jūros ekologinė, biologinė, geologinė būsena bei vyksta regiono klimato kaita. Šiame projekte pagrindinis dėmesys skiriamas geoerdvių inžinerijai pakrančių ekosistemoms klimato kaitos kontekste.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos apsaugos institutas yra vienas iš konsorciumo dalyvių, vykdant Erasmus+ projektą „GEOSPATIAL ENGINEERING FOR CLIMATE CHANGE ADAPTATION OF COASTAL ECOSYSTEMS / GEOCLIC“ (Projekto Nr.: 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP“). Lietuvos atstovai projekte yra: Projekto vadovė prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai – doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, dr. Aleksandras Chlebnikovas, projekto specialistė-techninė darbuotoja Simona Bitarytė, projekto specialistė-administratorė doc. dr. Jolita Bradulienė. Projekto koordinatorius – AL-FARABI Kazachstano nacionalinis universitetas (KazNU).
2022 m. rugsėjo 4–11 dienomis Konstantos mieste (Rumunijoje) vyko vienas iš projekto etapų, kuris buvo skirtas interaktyviųjų dėstymo būdų taikymo įgūdžiams rengiamų modulių pristatymui, o taip pat visų Projekto dalyvių susitikimui, tarp kurių konsorciumo dalyviai iš Kaspijos regiono šalių (Kazachstano, Azerbaidžano ir Turkmėnistano). Tarp konsorciumo dalyvių buvo ir geriausios esamos aplinkos inžinerijos studijų modulių rengimo praktikos turintys Europos universitetų atstovai iš Lietuvos, Vokietijos, Rumunijos ir Nyderlandų. Pastarųjų šalių studijų moksliniai ekspertai dalyvaujantys Projekte, rengia aktualius Projekto tema dėstymo modulius, skirtus aukšto mokslo visų pakopų studentų studijoms.
Susitikimo metu buvo sėkmingai pasiekti iškelti tikslai: artinti bendradarbiavimą tarp Konsorciumo dalyvių, pasidalinti modulių dėstymo patirtimi bei susipažinti su vieno iš Konsorciumo dalyvių (Konstantos Jūreivystės Universiteto) laboratorine ir technine bazėmis. Išvykos metu aplankytas Konstantos jūros uostas, Dunojaus upės deltos rezervatas, susipažinta su taikomomis antropogeninio poveikio mažinimo priemonėmis, taršos prevencijos technologijomis ir spręstinomis aplinkosaugos ir gyvosios gamtos problemomis.
Remiantis pristatyta informacija, Projekto pabaigoje bus parengta medžiaga teoriniams ir praktiniams užsiėmimams pagal keturis studijų modulius: „Poveikio aplinkai vertinimas“ (autorius – doc. dr. Raimondas Grubliauskas), „Aplinkos procesų modeliavimas ir valdymas“ (autoriai – doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė), „Ekologinis dizainas“ (autorius – doc. dr. Raimondas Grubliauskas) ir „Inovatyvių produktų komercializavimas, startuolių iniciatyvos būsimiems inžinieriams“ (autorius – dr. Aleksandras Chlebnikovas).

 

 

Parengė dr. Aleksandras Chlebnikovas, Aplinkos apsaugos instituto mokslo darbuotojas
2022-09-30

Dr. Luiza Usevičiūtė iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros dalyvavo COST veiklos „Mikroelementų apykaita augaluose“ minisimpoziume, kuris vyko 2021 m. rugpjūčio 24-27 d., Čekijos Respublikoje, České Budějovice. Pranešimo tema – „Pušies medienos bionglies poveikis potencialiai toksiškų elementų imobilizacijai užterštame dirvožemyje ir jų pernaša į sėjamąją avižą (Avena Sativa L.)“, autoriai – dr. Luiza Usevičiūtė ir Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė.

Minisimpoziumo tikslas – skatinti mokslinį bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos šalių mokslininkų grupių bei vykdyti jaunųjų tyrėjų mokymą. Mokslinis bendradarbiavimas yra skatinamas per mokslininkų mobilumą, gerosios praktikos bei patirties mainus, bendrus straipsnius ir projektus. Jaunųjų tyrėjų mokymas yra vykdomas taip pat per mobilumą, vasaros mokyklas bei mokymą pramonės įmonėse.

Šios COST veiklos projektą sudaro keturios darbo grupės, apimančios šias sritis:
1) WG1 – metalų transportas;
2) WG2  – metaloproteinai;
3) WG3 – aplinka;
4) WG4 – agronomija.

Pirmosios darbo grupės uždaviniai:
1) identifikuoti limituojančius faktorius augalų fiziologiškai aktyvių metalų pernašai iš rizosferos;
2) limituoti toksiškų nepagrindinių metalų pernašą į valgomas dalis;
3) nustatyti metalų cheminių formų pasiskirstymą skirtingose dalyse;
4) identifikuoti pagrindinius veiksnius būtinų/nebūtinų metalų pernašos ir akumuliacijos gerinimui/ribojimui žemės ūkio augaluose bei hiperakumuliaciniuose augaluose;
5) ištirti metalų sąveikas (antagonistinis ir sinergetinis poveikis).

2019 m. balandžio 1 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis  tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC). Bendradarbiavimo sutarties atsakingi vykdytojai – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė ir dr. Dalia Feizienė (LAMMC). Šio bendradarbiavimo tikslas – skatinti mokslininkų patirtį, turimas žinias ir įgūdžius, mokslinių tyrimų fundamentiškumą. Bendradarbiavimo pagrindu pradėtas darbas – bioanglies efektyvumo tyrimai smėlingo lengvo priemolio rudžemyje, kuris įtrauktas į ilgalaikes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas „Žemės ūkio bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“ bei „Agrogeninių bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“ (programų vadovas dr. Virginijus Feiza). Tyrimų tikslas – lauko ir vegetaciniais eksperimentais nustatyti bioanglies, pagamintos iš medienos ir fermentuotų atliekų, panaudojimo efektyvumą dirvožemio hidrofizikinėms, cheminėms, biologinėms savybėms, ŠESD emisijoms ir žemės ūkio augalų produktyvumui smėlingo lengvo priemolio rudžemyje borealinio klimato sąlygomis. Bendradarbiavimo metu buvo publikuoti du straipsniai:

Minint 30 metų sukaktį, kai 1993 m. prof. habil. dr. Prano Baltrėno iniciatyva Vilniaus Gedimino technikos universitete (tuomet dar Vilniaus technikos universitete) buvo įkurta Aplinkos apsaugos katedra, pradėjusi ruošti aplinkos apsaugos kokybės kontrolės ir aplinkos inžinerijos specialistus, toliau kalbame apie naujus taršos sukeltus iššūkius aplinkai ir žmonių sveikatai.

“Be praeities – nėra ateities” akcentavo mano Tėvelis, prof. Baltrėnas, galvoje turėdamas daug. Viena vertus – tai pagarba vyresniesiems, atsidavusiai dirbusiems savo šaliai, darbovietei, savo gyvenimo vertybėms. Kita vertus – kaip medžio stiprybei svarbios šaknys, o pastatui – stiprūs pamatai, taip ir valstybės pagrindas – stipri ir sveika visuomenė, kurią didžia dalimi sąlygoja sveika aplinka.

Tad š. m. spalio 18–20 d. VilniusTech ir LR Aplinkos ministerijoje organizavome susitikimus apie PFAS (per- ir polifluoralkilintų medžiagų) – plačiai naudojamų sintetinių medžiagų, keliančių pavojų visuomenės sveikatai ir aptinkamų aplinkoje – situaciją ir valdymą Lietuvoje.

Renginį sveikino VilniusTech Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, sveikinimo žodį tarė Lietuvos mokslo akademijos prezidentas akad. Jūras Banys ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, o diskusijos dieną LR Aplinkos ministerijoje PFAS problemas aktualizavo viceministrė Raminta Radavičienė.

Seminaras pritraukė apie 50 dalyvių iš LR Aplinkos ministerijos, LR Krašto apsaugos ministerijos, LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, sveikatos įstaigų, įmonių „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“, „Klaipėdos vandenys“, mokslinės bendruomenės narių iš VilniusTech, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
Patirtimi dalinosi užsienio ekspertai iš HELCOM, Švedijos cheminių medžiagų agentūros, Švedijos aplinkos apsaugos agentūros, Vokietijos vandens technologijų centro, Rygos energetikos agentūros, Baltijos miestų sąjungos, Švedijos aplinkos tyrimų instituto.
    
Renginį rėmė Švedijos institutas, ES Interreg programos projektas EMPEREST ir LR Aplinkos ministerija. Už pagalbą organizuojant renginį dėkoju LR Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovui Vitalijui Augliui, vyresn. patarėjai Donatai Pipiraitei-Vališkienei, Švedijos aplinkos tyrimų instituto atstovei Mayumi Narongin-Fujikawa ir Baltijos miestų sąjungos sekretorei Agnieszkai Illola.

Labai dėkojame VilniusTech tautinių šokių ansambliui „Vingis“ ir jo meno vadovei Rimutei Zaleskaitei už tautiškumo dvasios palaikymą ir gerą nuotaiką.

Nuotraukos – Alekso Jauniaus