PFAS Lietuvoje – ar jų aptinkame ir kaip juos valdome?

Perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) yra didelė keliolikos tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų, plačiai naudojamų visuomenėje ir randamų aplinkoje, grupė. Šie, taip vadinami, „amžini teršalai“, yra sunkiai skaidomi, lengvai besiakumuliuojantys gyvuosiuose organizmuose. Aptinkami geriamajame vandenyje, žemės ūkio maisto produkcijoje, PFAS tampa maisto grandinės dalimi. Panaudoti maisto pakuotėse, drabužių sudėtyje, automobilių, kompiuterių gamybos pramonėje, PFAS įtraukiami į technogeninių atliekų srautus, pasiekiančius aplinką ir maisto grandine vėl veikiančius žmogaus sveikatą. Patekę į žmogaus organizmą, PFAS sukelia vėžinius susirgimus, vystymosi sutrikimus. Vien Europoje  žinoma  daugiau  kaip 17 000  teritorijų, užterštų PFAS, ir dar  21 000 vietų, kuriose PFAS tarša yra labai tikėtina. Kokia PFAS situacija ir kaip juos valdome Lietuvoje?
Vykdant Švedijos  instituto  remiamą  projektą  ZeroPFAS  su  Baltijos  šalimis, 2023 m.  spalio 19–20 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) kartu su LR Aplinkos ministerija organizuoja seminarą–diskusiją, skirtą pasidalinti žiniomis apie šių medžiagų paplitimą aplinkoje, poveikį visuomenės sveikatai ir PFAS valdymą Lietuvoje.
Renginį atidarys VILNIUS TECH Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, sveikinimo žodį tars Lietuvos mokslo akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, dalyvaus HELCOM, Švedijos cheminių medžiagų agentūros, Švedijos aplinkos apsaugos agentūros, Rygos energetikos agentūros, LR Aplinkos ministerijos, LR Krašto apsaugos ministerijos, LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, įmonių „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“, „Klaipėdos vandenys“ atstovai, mokslinės bendruomenės nariai iš VILNIUS TECH, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

• Spalio 19 d. pakviesime į seminarą apie PFAS riziką aplinkai ir žmogaus sveikatai bei PFAS situaciją Lietuvoje (renginys vyks VILNIUS TECH).
• Spalio 20 d. reguliavimo institucijų atstovus pakviesime į diskusiją apie PFAS valdymą, dalinantis patirtimi su užsienio specialistais LR Aplinkos ministerijoje.

Iki malonaus susitikimo


Renginio organizatorė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė (VILNIUS TECH).
Edita BALTRĖNAITĖ-GEDIENĖ, Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų krypties mokslų daktarė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja, „Bioanglies aplinkosauginių technologijų laboratorijos“ mokslinė vadovė; Lietuvos mokslų tarybos Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komiteto narė, VILNIUS TECH Senato narė.
ES „Klimato kaitos požiūrių neutralių ir pažangių miestų“ asamblėjos, Aplinkos apsaugos mokslų tinklo instituto (EISN-Institute) Vokietijoje narė, JAV Vydūno jaunimo fondo įsteigtos dr. Arūno ir Irenos Draugelių vardinės stipendijos skyrimo pirmininkė, šviesios atminties brangaus Tėvelio, profesoriaus habilituoto daktaro Prano Baltrėno – Aplinkos apsaugos inžinerijos pradininko Lietuvoje – premijos jauniems tyrėjams steigėja; 102 mokslinių publikacijų, 4 mokslo monografijų autorė/bendraautorė. Tyrimų kryptys – technogeninis poveikis ir vertinimas, biogeocheminiai procesai aplinkos inžinerijoje.