APLINKOS APSAUGOS INSTITUTAS
Esame vieni iš VILNIUS TECH ir Aplinkos inžinerijos fakulteto lyderių pagal užsakomuosius darbus, kurių apimčių stabilumą užtikrina vyraujantys valstybinių institucijų, privačių įmonių ir savivaldybių užsakymai bei ilgalaikis užsakovų pasitikėjimas.
Vykdome aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Siekiant tobulinti mokslininkų kvalifikaciją vykdyti tyrimų rezultatų sklaidą, dalyvaujame tarptautinėse mokslo konferencijose.
Kuriant aplinkosaugines technologijas bendradarbiaujame bei toliau bendradarbiausime su partneriais iš Vokietijos, D. Britanijos, JAV, Šveicarijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ukrainos bei kitų pasaulio šalių.
Institutas turi tikslą ir viziją atkurti ir išsaugoti sveiką gamtinę aplinką dabarties ir būsimoms kartoms bei užtikrinantis aukštą kokybę ir kompetenciją kuriant mokslo produkciją, projektuojant naujos kartos technologinius įrenginius, vykdant aplinkosaugines ekspertizes bei auditus, užimti lyderio poziciją tarp tokio pobūdžio institucijų Lietuvoje ir užsienyje.
Už sukurtą plokštelinės konstrukcijos biofiltrą su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai pirmieji VILNIUS TECH gavo Europos patentų biuro patentą. Sukurta tobulesnė biotechnologija padės reguliuoti pramonėje išsiskiriančių specifinių dujinių teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią globalinę problemą – švelninti klimato kaitą.
Aplinkos apsaugos institute yra Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija, kurios dalis atliekamų tyrimų yra akredituota Nacionalinio akreditacijos biuro, dalis - atestuota Aplinkos apsaugos agentūros.
Istorija
2002 m. birželio 27 d. įkurtas Aplinkos apsaugos institutas (AAI).
Aplinkos apsaugos instituto vadovai:
Aplinkos apsaugos instituto vadovai:
- 2002–2015 metais šviesios atminties prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas,
- 2015–2019 metais doc. dr. Raimondas Grubliauskas,
- nuo 2019 metų – doc. dr. Tomas Januševičius.
Profesorius, habilituotas mokslų daktaras Pranas Baltrėnas (gimė 1940 m., mirė 2021 m.) 1993 metais įkūrė Vilniaus Gedimino technikos universitete Aplinkos apsaugos katedrą, taip sudaręs sąlygas 1995 m. Miestų inžinerijos fakultetui tapti Aplinkos inžinerijos fakultetu. Kaip pažymi tuometinis Universiteto rektorius, prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, „šis fakultetas buvo įkurtas metais anksčiau nei Lietuvoje įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas”, tuo tartum pastebėdamas prof. P. Baltrėno gebėjimą įžvelgti naujas tendencijas ir mokslo žinių bei studijų poreikį visuomenei. Per 20 metų vadovavimo katedrai laikotarpį, norėdamas sustiprinti mokslinių darbų žinomumą, 2002 m. Profesorius įkūrė ir Aplinkos apsaugos institutą bei Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų akredituotą laboratoriją, kuriems vadovavo 13 metų. Plėsti mokslo žinas padėjo ir 1995 metais P. Baltrėnas įkurtas mokslo žurnalas „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management”, kurio vyriausiuoju redaktoriumi Profesorius buvo visą likusį laiką.
Kaip daugiau kaip 100 išradimų autorius ir bendraautorius Jis tikėjo praktine mokslo verte ir vystė aplinkos inžinerijos reikšmę Lietuvoje ir už jos ribų. Gaudamas Europos patentus, išleisdamas net tris mokslo monografijas „Springer” leidykloje prof. P. Baltrėnas įrodė, kad reiklumas ne tik kitiems, bet ir sau yra iškilios mokslininko asmenybės pagrindas. Kaip pirmasis VISI profesorių klubo koordinatorius, pirmasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorių emeritų klubo pirmininkas, Profesorius tikėjo patirties būtinybe ir nauda jaunoms kartoms. Daugiau kaip 25 metų Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys, 27 metus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės Aplinkos apsaugos ir energetikos komisijos pirmininkas, 25 metus – Standartizacijos departamento komiteto „Aplinkos apsauga” pirmininkas P. Baltrėnas garsino Vilniaus Gedimino technikos universiteto vardą.
Kurdamas mokslo mokyklą, iniciavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos doktorantūros mokslo komiteto kūrimą, parengęs 22 mokslo daktarus Jis dalinosi darbščios, kūrybingos mokslininko asmenybės vertybėmis.
Apie 50 metų išdirbęs aukštosiose mokyklose, o iš jų 43 metus – Vilniaus Gedimino technikos universitete, Profesorius savo darbu, atsakingumu, rūpestingumu rodė meilę darbui, pagarbą praeičiai ir patirčiai.
1995 m. Jo ilgametis mokslinis darbas „Koniologinių tyrimų teoriniai pagrindai, metodai ir priemonės, jų procesų modeliavimas, optimizavimas ir praktinis pritaikymas” buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija. 2000 m. jam įteiktas M. V. Lomonosovo medalis. 2001 m. Profesorius apdovanotas penktojo laipsnio Gedimino ordinu, išrinktas Sankt Peterburgo miškų akademijos garbės nariu. 2015 m. už nuopelnus Vilniaus miestui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
2021 m. sausio 14 d. COVID-19 pasiglemžė mūsų brangaus profesoriaus Prano Baltrėno gyvybę. Liko nuveikti darbai, paruošti mokiniai ir dažnai Profesoriaus tariamas „Be praeities - nėra ateities”…. Profesorius palaidotas Vilniaus miesto Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Apie 50 metų išdirbęs aukštosiose mokyklose, o iš jų 43 metus – Vilniaus Gedimino technikos universitete, Profesorius savo darbu, atsakingumu, rūpestingumu rodė meilę darbui, pagarbą praeičiai ir patirčiai.
1995 m. Jo ilgametis mokslinis darbas „Koniologinių tyrimų teoriniai pagrindai, metodai ir priemonės, jų procesų modeliavimas, optimizavimas ir praktinis pritaikymas” buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija. 2000 m. jam įteiktas M. V. Lomonosovo medalis. 2001 m. Profesorius apdovanotas penktojo laipsnio Gedimino ordinu, išrinktas Sankt Peterburgo miškų akademijos garbės nariu. 2015 m. už nuopelnus Vilniaus miestui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
2021 m. sausio 14 d. COVID-19 pasiglemžė mūsų brangaus profesoriaus Prano Baltrėno gyvybę. Liko nuveikti darbai, paruošti mokiniai ir dažnai Profesoriaus tariamas „Be praeities - nėra ateities”…. Profesorius palaidotas Vilniaus miesto Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Virtuali Profesoriaus darbų paroda https://sway.office.com/OxqHSnxhJuEp6cio?ref=email
Prisiminimui – filmuota medžiaga, skirta Aplinkos apsaugos katedros 20 metų sukakčiai https://www.youtube.com/watch?v=DtxuNnsRYWE
Profesoriaus dukra, prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė
Paslaugos
Aplinkos apsaugos institutas teikia porėtų medžiagų akustinių savybių charakterizavimo ir analizės paslaugas. Paslaugas apima eksperimentiniai garso sugerties ir garso lygio praradimo medžiagoje tyrimai perdavimo funkcijos ir perdavimo matricos metodais ir kiti susiję tyrimai. Tyrimai atliekami naudojantis nauja, pažangia interferometro sistema AED „Acousti tube“, kurią sudaro interferometras, mikrofonai (Microtech Geffel M370), duomenų rinkimo sistema (Sinus „Apollo light“) ir programinė įranga AED „Acousti studio“. Taip pat laboratorijoje nustatomos pagrindinės medžiagos fizikinės savybės darančios įtaką medžiagų akustinėms savybėms: tankiui, orinei varžai. Atliekamas porėtų medžiagų akustinių savybių prognozavimas pagal Delany-Bazley-Miki ir perdavimo matricos modelius, naudojant AFMG „Soundflow“ programinę įrangą. Teikiamos tyrimų, bei studijų ataskaitos ir pasiūlymai projektuojant garsą sugeriančias medžiagas.
Aplinkos apsaugos instituto darbuotojai rengia savivaldybių aplinkos monitoringo programas, jas derina su atsakingomis institucijomis, pristato savivaldybės tarybos posėdyje.
Taip pat aplinkos apsaugos institutas atlieka tyrimus savivaldybėse pagal patvirtintas aplinkos monitoringo programas.
Aplinkos apsaugos instituto darbuotojai rengia savivaldybių aplinkos monitoringo programas, jas derina su atsakingomis institucijomis, pristato savivaldybės tarybos posėdyje.
Taip pat aplinkos apsaugos institutas atlieka tyrimus savivaldybėse pagal patvirtintas aplinkos monitoringo programas.
Pavojingąsias atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų MOKYMAI
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-320 patvirtintas atliekų tvarkymo specialistų programas nuolat organizuoja
PAVOJINGĄSIAS ATLIEKAS SURENKANČIŲ, VEŽANČIŲ, LAIKANČIŲ IR APDOROJANČIŲ ĮMONIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO VADOVAUJANČIŲJŲ DARBUOTOJŲ IR SPECIALISTŲ MOKYMUS
Mokymai vyks 2023 m. balandžio 25-26 dienomis nuotoliniu būdu ZOOM platformoje registracijos forma.
Mokymų dalyviams, sėkmingai išlaikiusiems kontrolinį testą, bus išduodamas jų žinias patvirtinantis Pažymėjimas.
Vadovaujančiųjų darbuotojų arba specialistų mokymų kaina 140 Eurų
Vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų mokymų kaina 240 Eurų
Vadovaujančiųjų darbuotojų arba specialistų mokymų kaina 140 Eurų
Vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų mokymų kaina 240 Eurų
Pageidaujančius dalyvauti mokymuose prašome iki 2023 m. balandžio 19 dienos užpildyti pridedamą registracijos formą ir atsiųsti elektroniniu paštu crypt:YXVzcmEuemlnbW9udGllbmVAdmlsbml1c3RlY2gubHQ=:xx.
Apmokėjimas tik pavedimu. Rekvizitus apmokėjimui ir mokymų tvarkaraštį atsiųsime po balandžio 19 dienos, kai gausime Jūsų užpildytas registracijos formas. Sąskaita bus išrašyta mokymų eigoje.
Nesusirinkus grupei, mokymai nebus vedami.
Apmokėjimas tik pavedimu. Rekvizitus apmokėjimui ir mokymų tvarkaraštį atsiųsime po balandžio 19 dienos, kai gausime Jūsų užpildytas registracijos formas. Sąskaita bus išrašyta mokymų eigoje.
Nesusirinkus grupei, mokymai nebus vedami.
Daugiau informacijos:
VILNIUS TECH, Aplinkos inžinerijos fakultetas
Aplinkos apsaugos institutas
Saulėtekio al. 11, LT-09310 Vilnius
tel.: 8-5 2370588; 8-675-23121; el. paštas: crypt:YXVzcmEuemlnbW9udGllbmVAdmlsbml1c3RlY2gubHQ=:xx
Maloniai laukiame Jūsų.
Moksliniai tyrimai
Atliekame mokslinius tyrimus
Skelbimai / Naujienos / Kita informacija
Studijų projektas
GEOCLIC – „Nauji geoerdvių inžinerijos kursai, skirti pakrančių ekosistemų prisitaikymui prie klimato kaitos“
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) tapo naujo tarptautinio projekto Nr. 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP „Nauji geoerdvių inžinerijos kursai, skirti pakrančių ekosistemų prisitaikymui prie klimato kaitos/GEOCLIC“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos (ES) „Erasmus+ 2“ programos lėšomis, partneriu. Projekto tipas – daugiašalis projektas, teminė sritis – aplinka. Projektas siejasi su CBHE projektais – gebėjimų stiprinimu aukštojo mokslo srityje. Naujojo projekto, kurio paskirtis – stiprinti aukštojo mokslo potencialą, pradžia – 2020-11-15, pabaiga – 2023-11-14, trukmė – 36 mėn. GEOCLIC projektu siekiama modernizuoti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros programas, užtikrinant pakrančių ekosistemų aplinkosaugą naudojantis naujausiomis technologijomis (globaliniu palydovinių sistemų tinklu GEONETCast; integruota GIS programine įranga – ILWIS ir nuotolinio stebėjimo bei modeliavimo technologijomis).
Strateginis tikslas – gerinti Kaspijos jūros ekosistemą. Pagrindinis tikslas – specialistų, dirbančių ekologijos, pakrančių inžinerijos ir valdymo srityse, mokymas. Uždaviniai: dėstytojų rengimas; novatoriškos mokymo programos; daugiadisciplinės tyrimų laboratorijos GEOLAB ir statistinės programos įrankio GEOCOF kūrimas; bandomasis mokymas; mokymo programų akreditavimas. Numatomi rezultatai: naujos/atnaujintos I–III studijų pakopų programos, susijusios su geoerdvinėmis technologijomis ir pakrančių ekosistemų aplinkos monitoringu; naujos mokymo aplinkos GEOLAB ir virtualios patalpos CVE sukūrimas; perkvalifikuoti dėstytojai; kursai magistrantūros studijoms ir naujų/atnaujintų mokymo programų, susijusių su GEOLAB ir CVE, bandomasis mokymas; atnaujinti kursai su GEOCOF įrankiu.
GEOCLIC konsorciumą sudaro 17 prestižinių aukštojo mokslo institucijų ir tarptautinių organizacijų iš ES ir kitų šalių. Projekto koordinatorius – Al-Farabi Kazachstano nacionalinis universitetas, atstovė – Zaure Rakisheva. Programos šalys: Vokietija (2) – Berlyno technikos universitetas, EXOLAUNCH GmbH; Rumunija (1) – Konstantos jūrų universitetas; Lietuva (1) – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Nyderlandai (1) – Tvento universitetas. Partnerės šalys: Kazachstanas (4), Azerbaidžanas (5) ir Turkmėnistanas (3). Visos įtrauktos institucijos yra bendrai atsakingos už projekto įgyvendinamumą ir biudžeto tikslinį panaudojimą.
Atsakingas VILNIUS TECH padalinys už projekto įgyvendinamumą – Aplinkos inžinerijos fakultetas, Aplinkos apsaugos institutas. Projektą administruoja ir vykdo šie universiteto darbuotojai: projekto vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai – doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis ir dr. Aleksandras Chlebnikovas, techninis darbuotojas – doktor. Luiza Usevičiūtė (iki 2022 m. sausio), Simona Bitarytė (nuo 2022 m. sausio), administratorius – doc. dr. Jolita Bradulienė, finansininkas – Lina Bražėnienė.
Parengė Luiza Usevičiūtė
2021-09
_________________________________________________________________________________________________________________
Projekte rengiamų dėstymo modulių pristatymo Rumunijos Jūreivystės universitete kursai užsienio universitetų projekto dalyviams
Projekte rengiamų dėstymo modulių pristatymo Rumunijos Jūreivystės universitete kursai užsienio universitetų projekto dalyviams
Per pastaruosius 25 metus Kaspijos jūros būklė pablogėjo dėl vykstančios intensyvios antropogeninės veiklos, o šio regiono šalių teritorijoje dėl to pasikeitė ir vis dar keičiasi Kaspijos jūros ekologinė, biologinė, geologinė būsena bei vyksta regiono klimato kaita. Šiame projekte pagrindinis dėmesys skiriamas geoerdvių inžinerijai pakrančių ekosistemoms klimato kaitos kontekste.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos apsaugos institutas yra vienas iš konsorciumo dalyvių, vykdant Erasmus+ projektą „GEOSPATIAL ENGINEERING FOR CLIMATE CHANGE ADAPTATION OF COASTAL ECOSYSTEMS / GEOCLIC“ (Projekto Nr.: 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP“). Lietuvos atstovai projekte yra: Projekto vadovė prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai – doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, dr. Aleksandras Chlebnikovas, projekto specialistė-techninė darbuotoja Simona Bitarytė, projekto specialistė-administratorė doc. dr. Jolita Bradulienė. Projekto koordinatorius – AL-FARABI Kazachstano nacionalinis universitetas (KazNU).
2022 m. rugsėjo 4–11 dienomis Konstantos mieste (Rumunijoje) vyko vienas iš projekto etapų, kuris buvo skirtas interaktyviųjų dėstymo būdų taikymo įgūdžiams rengiamų modulių pristatymui, o taip pat visų Projekto dalyvių susitikimui, tarp kurių konsorciumo dalyviai iš Kaspijos regiono šalių (Kazachstano, Azerbaidžano ir Turkmėnistano). Tarp konsorciumo dalyvių buvo ir geriausios esamos aplinkos inžinerijos studijų modulių rengimo praktikos turintys Europos universitetų atstovai iš Lietuvos, Vokietijos, Rumunijos ir Nyderlandų. Pastarųjų šalių studijų moksliniai ekspertai dalyvaujantys Projekte, rengia aktualius Projekto tema dėstymo modulius, skirtus aukšto mokslo visų pakopų studentų studijoms.
Susitikimo metu buvo sėkmingai pasiekti iškelti tikslai: artinti bendradarbiavimą tarp Konsorciumo dalyvių, pasidalinti modulių dėstymo patirtimi bei susipažinti su vieno iš Konsorciumo dalyvių (Konstantos Jūreivystės Universiteto) laboratorine ir technine bazėmis. Išvykos metu aplankytas Konstantos jūros uostas, Dunojaus upės deltos rezervatas, susipažinta su taikomomis antropogeninio poveikio mažinimo priemonėmis, taršos prevencijos technologijomis ir spręstinomis aplinkosaugos ir gyvosios gamtos problemomis.
Remiantis pristatyta informacija, Projekto pabaigoje bus parengta medžiaga teoriniams ir praktiniams užsiėmimams pagal keturis studijų modulius: „Poveikio aplinkai vertinimas“ (autorius – doc. dr. Raimondas Grubliauskas), „Aplinkos procesų modeliavimas ir valdymas“ (autoriai – doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė), „Ekologinis dizainas“ (autorius – doc. dr. Raimondas Grubliauskas) ir „Inovatyvių produktų komercializavimas, startuolių iniciatyvos būsimiems inžinieriams“ (autorius – dr. Aleksandras Chlebnikovas).
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos apsaugos institutas yra vienas iš konsorciumo dalyvių, vykdant Erasmus+ projektą „GEOSPATIAL ENGINEERING FOR CLIMATE CHANGE ADAPTATION OF COASTAL ECOSYSTEMS / GEOCLIC“ (Projekto Nr.: 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP“). Lietuvos atstovai projekte yra: Projekto vadovė prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai – doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, dr. Aleksandras Chlebnikovas, projekto specialistė-techninė darbuotoja Simona Bitarytė, projekto specialistė-administratorė doc. dr. Jolita Bradulienė. Projekto koordinatorius – AL-FARABI Kazachstano nacionalinis universitetas (KazNU).
2022 m. rugsėjo 4–11 dienomis Konstantos mieste (Rumunijoje) vyko vienas iš projekto etapų, kuris buvo skirtas interaktyviųjų dėstymo būdų taikymo įgūdžiams rengiamų modulių pristatymui, o taip pat visų Projekto dalyvių susitikimui, tarp kurių konsorciumo dalyviai iš Kaspijos regiono šalių (Kazachstano, Azerbaidžano ir Turkmėnistano). Tarp konsorciumo dalyvių buvo ir geriausios esamos aplinkos inžinerijos studijų modulių rengimo praktikos turintys Europos universitetų atstovai iš Lietuvos, Vokietijos, Rumunijos ir Nyderlandų. Pastarųjų šalių studijų moksliniai ekspertai dalyvaujantys Projekte, rengia aktualius Projekto tema dėstymo modulius, skirtus aukšto mokslo visų pakopų studentų studijoms.
Susitikimo metu buvo sėkmingai pasiekti iškelti tikslai: artinti bendradarbiavimą tarp Konsorciumo dalyvių, pasidalinti modulių dėstymo patirtimi bei susipažinti su vieno iš Konsorciumo dalyvių (Konstantos Jūreivystės Universiteto) laboratorine ir technine bazėmis. Išvykos metu aplankytas Konstantos jūros uostas, Dunojaus upės deltos rezervatas, susipažinta su taikomomis antropogeninio poveikio mažinimo priemonėmis, taršos prevencijos technologijomis ir spręstinomis aplinkosaugos ir gyvosios gamtos problemomis.
Remiantis pristatyta informacija, Projekto pabaigoje bus parengta medžiaga teoriniams ir praktiniams užsiėmimams pagal keturis studijų modulius: „Poveikio aplinkai vertinimas“ (autorius – doc. dr. Raimondas Grubliauskas), „Aplinkos procesų modeliavimas ir valdymas“ (autoriai – doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė), „Ekologinis dizainas“ (autorius – doc. dr. Raimondas Grubliauskas) ir „Inovatyvių produktų komercializavimas, startuolių iniciatyvos būsimiems inžinieriams“ (autorius – dr. Aleksandras Chlebnikovas).
Parengė dr. Aleksandras Chlebnikovas, Aplinkos apsaugos instituto mokslo darbuotojas
2022-09-30
2022-09-30
Aplinkos monitoringai
Aplinkos monitoringo vykdymas
Šiuo metu vykdome šių savivaldybių aplinkos stebėsenas pagal Aplinkos monitoringo programas:
- Rokiškio rajono
- Visagino
Aplinkos monitoringo programų rengimas
| Pavadinimas | Programos patvirtinimas |
|---|---|
| Kretingos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programos parengimas | Rengiama |
| Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programos parengimas | Rengiama |
| Ignalinos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programos parengimas | 2022-12-22 |
| Širvintų rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programos parengimas | 2022-08-30 Nr. 1-167 |
| Prienų rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programos parengimas | 2022-05-26 Nr. T3-199 |
| Joniškio rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2022–2025 metų programos parengimas | 2022-03-31 Nr. T-47 |
| Ukmergės rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programos parengimas | 2021-10-28 Nr. 7-240 |
| Elektrėnų savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programos parengimas | 2021-10-27 Nr. VI.TS-215 |
| Jonavos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programos parengimas | 2020-11-26 Nr. 1TS-199 |
| Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2025 metų programos parengimas | 2021-03-25 Nr. T11-100 |
| Trakų rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programos parengimas | 2020-10-29 Nr. S1E-199 |
| Marijampolės savivaldybės aplinkos monitoringo 2020–2025 metų programos parengimas | 2020-06-29 Nr. 1-201 |
| Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programos parengimas | 2020-08-27 Nr. TS-207 |
| Visagino savivaldybės aplinkos monitoringo 2019–2023 metų programos parengimas | 2019-08-29 Nr. TS-206 |
| Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2020–2025 metų programos parengimas | 2019-10-25 Nr. T1-295 |
| Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2016–2021 metų programos parengimas | 2016-02-18 Nr. TS-55 |
| Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) programos 2015–2019 metams parengimas | 2014-11-28 Nr. T1-309 |
COST veiklos CA19116 (PLANTMETALS) minisimpoziumas
Dr. Luiza Usevičiūtė iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros dalyvavo COST veiklos „Mikroelementų apykaita augaluose“ minisimpoziume, kuris vyko 2021 m. rugpjūčio 24-27 d., Čekijos Respublikoje, České Budějovice. Pranešimo tema – „Pušies medienos bionglies poveikis potencialiai toksiškų elementų imobilizacijai užterštame dirvožemyje ir jų pernaša į sėjamąją avižą (Avena Sativa L.)“, autoriai – dr. Luiza Usevičiūtė ir Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė.
Minisimpoziumo tikslas – skatinti mokslinį bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos šalių mokslininkų grupių bei vykdyti jaunųjų tyrėjų mokymą. Mokslinis bendradarbiavimas yra skatinamas per mokslininkų mobilumą, gerosios praktikos bei patirties mainus, bendrus straipsnius ir projektus. Jaunųjų tyrėjų mokymas yra vykdomas taip pat per mobilumą, vasaros mokyklas bei mokymą pramonės įmonėse.
Šios COST veiklos projektą sudaro keturios darbo grupės, apimančios šias sritis:
1) WG1 – metalų transportas;
2) WG2 – metaloproteinai;
3) WG3 – aplinka;
4) WG4 – agronomija.
Pirmosios darbo grupės uždaviniai:
1) identifikuoti limituojančius faktorius augalų fiziologiškai aktyvių metalų pernašai iš rizosferos;
2) limituoti toksiškų nepagrindinių metalų pernašą į valgomas dalis;
3) nustatyti metalų cheminių formų pasiskirstymą skirtingose dalyse;
4) identifikuoti pagrindinius veiksnius būtinų/nebūtinų metalų pernašos ir akumuliacijos gerinimui/ribojimui žemės ūkio augaluose bei hiperakumuliaciniuose augaluose;
5) ištirti metalų sąveikas (antagonistinis ir sinergetinis poveikis).
Minisimpoziumo tikslas – skatinti mokslinį bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos šalių mokslininkų grupių bei vykdyti jaunųjų tyrėjų mokymą. Mokslinis bendradarbiavimas yra skatinamas per mokslininkų mobilumą, gerosios praktikos bei patirties mainus, bendrus straipsnius ir projektus. Jaunųjų tyrėjų mokymas yra vykdomas taip pat per mobilumą, vasaros mokyklas bei mokymą pramonės įmonėse.
Šios COST veiklos projektą sudaro keturios darbo grupės, apimančios šias sritis:
1) WG1 – metalų transportas;
2) WG2 – metaloproteinai;
3) WG3 – aplinka;
4) WG4 – agronomija.
Pirmosios darbo grupės uždaviniai:
1) identifikuoti limituojančius faktorius augalų fiziologiškai aktyvių metalų pernašai iš rizosferos;
2) limituoti toksiškų nepagrindinių metalų pernašą į valgomas dalis;
3) nustatyti metalų cheminių formų pasiskirstymą skirtingose dalyse;
4) identifikuoti pagrindinius veiksnius būtinų/nebūtinų metalų pernašos ir akumuliacijos gerinimui/ribojimui žemės ūkio augaluose bei hiperakumuliaciniuose augaluose;
5) ištirti metalų sąveikas (antagonistinis ir sinergetinis poveikis).
Bendradarbiavimo veiklos su LAMMC
2019 m. balandžio 1 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC). Bendradarbiavimo sutarties atsakingi vykdytojai – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė ir dr. Dalia Feizienė (LAMMC). Šio bendradarbiavimo tikslas – skatinti mokslininkų patirtį, turimas žinias ir įgūdžius, mokslinių tyrimų fundamentiškumą. Bendradarbiavimo pagrindu pradėtas darbas – bioanglies efektyvumo tyrimai smėlingo lengvo priemolio rudžemyje, kuris įtrauktas į ilgalaikes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas „Žemės ūkio bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“ bei „Agrogeninių bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“ (programų vadovas dr. Virginijus Feiza). Tyrimų tikslas – lauko ir vegetaciniais eksperimentais nustatyti bioanglies, pagamintos iš medienos ir fermentuotų atliekų, panaudojimo efektyvumą dirvožemio hidrofizikinėms, cheminėms, biologinėms savybėms, ŠESD emisijoms ir žemės ūkio augalų produktyvumui smėlingo lengvo priemolio rudžemyje borealinio klimato sąlygomis. Bendradarbiavimo metu buvo publikuoti du straipsniai:
- Ayaz, M.; Stulpinaitė, U.; Feizienė, D.; Tilvikienė, V.; Akthar, K.; Baltrėnaitė-Gedienė, E.; Striūgas, N.; Rehmani, U.; Alam, S.; Iqbal, R.; Toleikienė, M.; Doyeni, M. 2021. Pig manure digestate-derived biochar for soil management and crop cultivation in heavy metals contaminated soil, Soil Use and Management 1-15;
- Usevičiūtė, L.; Baltrėnaitė-Gedienė, E.; Feizienė, D. 2022. The Combined Effect of Biochar and Mineral Fertilizer on Triticale Yield, Soil Properties under Different Tillage Systems, Plants 11(1): 111.
Kontaktai
Padalinio kontaktai
Adresas Saulėtekio al. 11, 211
Telefonas (8 5) 274 4726
Vidinis telefonas 9726; 9132
El. paštas crypt:YWFpQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx
Aplinkos apsaugos instituto direktorius
doc. dr. Tomas Januševičius
Telefonas (8 5) 251 2132
Adresas Saulėtekio al. 11, 211
Telefonas (8 5) 274 4726
Vidinis telefonas 9726; 9132
El. paštas crypt:YWFpQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx
Aplinkos apsaugos instituto direktorius
doc. dr. Tomas Januševičius
Telefonas (8 5) 251 2132
Darbo laikas
I 8:00 - 16:45
II 8:00 - 16:45
III 8:00 - 16:45
IV 8:00 - 16:45
V 8:00 - 15:30
Žemėlapis
I 8:00 - 16:45
II 8:00 - 16:45
III 8:00 - 16:45
IV 8:00 - 16:45
V 8:00 - 15:30
Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija
Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija (AADSL) – tai perspektyvi, jaunatviška laboratorija, kurioje dirba daug patirties turintys atsakingi bei profesionalūs specialistai.
Laboratorijoje įdiegta kokybės vadybos sistema, kurios paskirtis – užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, tenkinti užsakovų poreikius, atitinkančius standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
Šiuo metu laboratorijoje yra du veiklos pobūdžiu skirtingi padaliniai: akredituotas fizikinių ir cheminių tyrimų ir atestuotas cheminių tyrimų padaliniai.
Laboratorijoje įdiegta kokybės vadybos sistema, kurios paskirtis – užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, tenkinti užsakovų poreikius, atitinkančius standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.
Šiuo metu laboratorijoje yra du veiklos pobūdžiu skirtingi padaliniai: akredituotas fizikinių ir cheminių tyrimų ir atestuotas cheminių tyrimų padaliniai.
Istorija
Laboratorija buvo įsteigta 1988 m. Vilniaus Inžineriniame Statybos Institute (VISI) prie Statybos fakulteto Darbo ir aplinkos apsaugos katedros.
1993 m., kuriantis Vilniaus technikos universitete Aplinkos apsaugos katedrai, laboratorija perėjo į šios katedros sudėtį ir vadinosi "Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų mokslinio tyrimo laboratorija”. Laboratorija atliko nemažą kiekį mokslo užsakomųjų darbų, susijusių su atmosferos kontrolės, taršos ir jos mažinimo tyrimais.
1995 m. Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų mokslinio tyrimo laboratorijai įteiktas LR Sveikatos ministerijos Atestavimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad laboratorija atitinka standarto LST EN 45 001 ir AD 5.3 reikalavimus.
Didėjant mokslinių ir užsakomųjų darbų apimčiai 2002 m. birželio 26 d. buvo įkurtas Aplinkos apsaugos institutas. Instituto struktūroje buvo laikinasis mokslo kolektyvas bei Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų mokslo (AADSM) laboratorija.
2003 m. liepos mėn.10 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Rektorius Įsakymu AADSM laboratorija pavadinta Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija (AADSL).
2003 m. lapkričio mėn. laboratorija akredituota Nacionalinio akreditacijos biurio. AADS laboratorijoje įdiegta kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus. 2008 m., 2013 m. ir 2018 m. lapkričio mėn. Laboratorija perakredituota sekančiam penkerių metų laikotarpiui, o laboratorijos veiklos sritis praplėsta.
Nuo 2017 m. AADSL taiko lanksčią akreditavimo sritį.
Šiuo metu akreditavimo pažymėjimas galioja iki 2023-11-04.
1993 m., kuriantis Vilniaus technikos universitete Aplinkos apsaugos katedrai, laboratorija perėjo į šios katedros sudėtį ir vadinosi "Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų mokslinio tyrimo laboratorija”. Laboratorija atliko nemažą kiekį mokslo užsakomųjų darbų, susijusių su atmosferos kontrolės, taršos ir jos mažinimo tyrimais.
1995 m. Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų mokslinio tyrimo laboratorijai įteiktas LR Sveikatos ministerijos Atestavimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad laboratorija atitinka standarto LST EN 45 001 ir AD 5.3 reikalavimus.
Didėjant mokslinių ir užsakomųjų darbų apimčiai 2002 m. birželio 26 d. buvo įkurtas Aplinkos apsaugos institutas. Instituto struktūroje buvo laikinasis mokslo kolektyvas bei Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų mokslo (AADSM) laboratorija.
2003 m. liepos mėn.10 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Rektorius Įsakymu AADSM laboratorija pavadinta Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija (AADSL).
2003 m. lapkričio mėn. laboratorija akredituota Nacionalinio akreditacijos biurio. AADS laboratorijoje įdiegta kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus. 2008 m., 2013 m. ir 2018 m. lapkričio mėn. Laboratorija perakredituota sekančiam penkerių metų laikotarpiui, o laboratorijos veiklos sritis praplėsta.
Nuo 2017 m. AADSL taiko lanksčią akreditavimo sritį.
Šiuo metu akreditavimo pažymėjimas galioja iki 2023-11-04.
Paslaugos
Laboratorijos darbuotojai atlieka akredituotos srities fizikinius tyrimus darbo vietose bei aplinkoje.
Laboratorija akredituota atlikti matavimus pagal Nacionalinio akreditacijos biuro suteiktą Akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01.054.
Laboratorijos tyrėjai gali atlikti:
Laboratorija akredituota atlikti matavimus pagal Nacionalinio akreditacijos biuro suteiktą Akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01.054.
Laboratorijos tyrėjai gali atlikti:
- aplinkos sąlygų (apšvietos bei šiluminės aplinkos) tyrimus;
- statinio atitvarų ir statinio dalių garso izoliavimo parametrų bei patalpų aidėjimo trukmės tyrimus;
- triukšmo (darbo vietos, gyvenamosios aplinkos, automobilių kelių transporto, geležinkelių transporto ir pramonės objektų, infragarso ir žemo dažnio garso, inžinerinių įrenginių);
- kalbos perdavimo indekso nustatymą,
- stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamųjų teršalų tyrimus,
- pastatų ir jų dalių pralaidumo orui nustatymo bandymus,
- visų tipų išorės triukšmo užtvarų įneštinio silpninimo nustatymą,
- karšto vandens temperatūros nustatymą,
- porėtų medžiagų garso sugerties ir garso praradimo medžiagoje bei garso perdavimo koeficiento nustatymą (interferometru).
Laboratorija atestuota atlikti matavimus pagal Aplinkos apsaugos agentūros suteiktą leidimą Nr. 1AT-296.
Laboratorijos tyrėjai gali atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus:
Laboratorijos tyrėjai gali atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus:
- Aplinkos ore: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, kietosios dalelės KD10, KD2,5, ozonas.
- Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greičio ir tūrio debitas, azoto oksidai, deguonis, sieros dioksidas, anglies monoksidas, kietosios dalelės, acto rūgštis, amoniakas, chloro vandenilis, fenolis, formaldehidas, sieros rūgštis, šarmai, tepalai, acetonas, benzenas, etilacetatas, butilacetatas, etilbenzenas, n-heksanas, m, p-ksilenai, o-ksilenas, toluenas, stirenas, lakių organinių junginių suma pagal anglį.
- Nuotekos ir paviršinis vanduo: skendinčios medžiagos, nitritai, pH, savitasis elektrinis laidis, ištirpęs deguonis, nitratai, amonio azotas, bendrasis fosforas, ortofosfatas, chloridai, kalcis ir magnis, kalcis, temperatūra, cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), permanganato indeksas, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS), bendras azotas.
- Nuotekos: nikelis, cinkas, manganas, varis, chromas, švinas.
Laboratorija taip pat atestuota ėminių paėmimui (oro, vandens, dirvožemio / grunto).
AADSL tyrėjai mobiliąja aplinkos oro kokybės tyrimo laboratorija atlieka CO, NOx, SO2, KD10, O3 tyrimus.
Taip pat tyrėjai dulkes (kietąsias daleles) aplinkos ore gali nustatyti gravimetriniu metodu.
Nuo 2015 m. vasario 4 d. laboratorija gali atlikti stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų tyrimus dujų chromatografijos būdu.
AADSL tyrėjai mobiliąja aplinkos oro kokybės tyrimo laboratorija atlieka CO, NOx, SO2, KD10, O3 tyrimus.
Taip pat tyrėjai dulkes (kietąsias daleles) aplinkos ore gali nustatyti gravimetriniu metodu.
Nuo 2015 m. vasario 4 d. laboratorija gali atlikti stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų tyrimus dujų chromatografijos būdu.
Leidimai
Protokolų tikrinimas
AKUSTINIŲ PROTOKOLŲ TIKRINIMAS
PASTATO SANDARUMO PROTOKOLŲ TIKRINIMAS
Jei kyla klausimų, susisiekite el.paštu crypt:dG9tYXMuYXN0cmF1c2thc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdA==:xx (laboratorijos vedėjas) arba crypt:am9saXRhLmJyYWR1bGllbmVAdmlsbml1c3RlY2gubHQ=:xx (laboratorijos kokybės vadybininkė), tel. (8 5) 2744726.
Darbuotojai
Vedėjas ir technikos vadovas:
dr. Tomas Astrauskas
Kokybės vadybininkė:
doc. dr. Jolita Bradulienė
Inžinieriai:
dr. Tomas Astrauskas
Kokybės vadybininkė:
doc. dr. Jolita Bradulienė
Inžinieriai:
- dr. Tomas Astrauskas
- dr. Aleksandras Chlebnikovas
- doc. dr. Alvydas Zagorskis
- doc. dr. Mantas Pranskevičius
- dokt. Robert Ružickij
- dokt. Andrej Naimušin
- dokt. Edgaras Strazdas
- mag. Mark Narvoiš
- Mantas Zemleris
- bak. Jonas Tubelis
-
- Puslapio administratoriai:
- Laura Ladietaitė
- Monika Bissekerskaja