Kelių katedra

Kelių katedra yra viena iš nedaugelio katedrų Lietuvoje, jau atšventusi 100 metų jubiliejų. 
1922 m. vasario 16-ąją, Kaune buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas, jame įkurta ir Kelių katedra. 
Steigiamojo seimo 1922 m. kovo 24 d. priimtame Universiteto statute nurodyta, kad „šis statutas privalomas Lietuvos universitetui, įsteigtam Kauno mieste 1922 m. vasario 16 d.“. 1922 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Steigiamojo Seimo priimtą Universiteto statutą paskelbė „Vyriausybės žiniose” (Nr. 86) ir tą pačią dieną statutas įsigaliojo. Lietuvos universiteto įsteigimo įstatymu numatyti 6 fakultetai, tarp jų – ir Technikos fakultetas, kurį sudarė 4 skyriai ir 17 katedrų. Tarp jų buvo ir Kelių katedra. Taigi, oficiali Kelių katedros įkūrimo data ‒ 1922 m. balandžio 12 d. ‒ tapo reikšminga visiems Lietuvos kelininkams.
Nuo 1922 iki 1930 metų Kelių katedra, kurioje buvo rengiami inžinieriai kelininkai, veikė Kaune, Lietuvos Universiteto Technikos fakultete. 1930‒1946 metais priklausė Vytauto Didžiojo universitetui, 1946‒1950 metais ‒ Kauno valstybiniam universitetui, 1951‒1969 metais Kauno politechnikos universitetui, 1990‒1996 metais – Vilniaus technikos universitetui, o nuo 1996 metų - Vilniaus Gedimino technikos universitetui. 
Kelių katedra nuo pirmųjų dienų pradėjo aktyvią mokomąją ir mokslinę veiklą. Pirmuoju Kelių katedros vedėju 1922 m. buvo paskirtas docentas (vėliau profesorius) Jonas Šimoliūnas. 
1930 metais jau Vytauto Didžiojo universitete, siekiant taupyti lėšas, Technikos fakultetas buvo priverstas stambinti katedras. Taip Kelių katedra buvo sujungta su Geodezijos katedra, o jungtinė katedra pavadinta Geodezijos ir kelių katedra. Jai vadovauti buvo paskirtas ekstraordinarinis profesorius, brigados generolas Stasys Dirmantas.
Lietuvoje 1940 metais įvedus sovietų valdžią, buvo reformuotas Kauno universiteto Technikos fakultetas. Vietoj jo suformuoti du fakultetai – Statybos ir Technologijos. Naujajame Statybos fakultete buvo 12 katedrų, tarp kurių – kaip savarankiškas vienetas ir Kelių katedra. Jos vedėju 1940 m. spalio mėnesį buvo paskirtas profesorius Juozas Gabrys. Doc. dr. Juozas Gabrys pirmasis iš Kelių katedros darbuotojų 1938 metais Rygos universitete apgynė daktaro disertaciją „Betoninės ir gelžbetoninės trijų lankstų arkos“. 
Prasidėjus vokiečių okupacijai, 1942 m. kovo 15 d. universitetą uždarė, tačiau Kelių katedros dėstytojai ir toliau vyresniųjų kursų studentams neoficialiai dėstė sauskelių ir geležinkelių disciplinas. 
1944 metais, dar vykstant karui, savo veiklą pradėjo Kauno valstybinis universitetas, kartu buvo atkurta ir Kelių katedra. Tais pačiais metais į pirmą kursą buvo priimti ir pirmieji kelių specialybės studentai. 1944–1945 mokslo metų Kelių katedros etatų sąrašuose buvo keturi pedagoginiai ir mokslo darbuotojai: katedros vedėjas doc. Jonas Kiškinas, vyresnieji dėstytojai Stasys Lukošiūnas, Vytautas Likevičius ir Vytautas Kriščiūnas. 
1948 m. katedroje pradėjo dirbti dėstytojai, įgiję inžinerinį išsilavinimą jau pokario metais. Tai inžinieriai statybininkai Albinas Tamaševičius ir Simonas Sidaras. Docentas A. Tamaševičius pradėjo rengti Kelių katedroje ūkiskaitinius tiriamuosius darbus. 1950 metais Kelių katedroje pradėjo dirbti jauni inžinieriai kelininkai, ką tik baigę kelių specialybę Kauno valstybiniame universitete, Vaclovas Pranaitis ir Evaldas Palšaitis.
1969 metais Kelių katedra persikėlė į Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir iki šiol yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto dalimi. 
Vienas pirmųjų diplomuotų pokario absolventų – kelių inžinierius Evaldas Palšaitis – Kelių katedroje Kaune, po to Vilniuje  dirbo nuo 1950 iki 1993 m. Jis perėjo visas aukštosios mokyklos pakopas nuo asistento iki docento. Doc. technikos mokslų kandidatas E. Palšaitis bene labiausiai patyręs Kelių katedros dėstytojas. 
1954 metais, apgynęs technikos mokslų kandidato disertaciją Maskvoje, Linas Vidugiris pradėjo dirbti Kauno politechnikos instituto Kelių katedroje. Daugeliui kelininkų kartų puikiai pažįstamas dėstytojas katedroje dirbo iki 1994 metų, o 1962–1967 metais vadovavo Kelių katedrai.
Kelių katedros veikloje ypač pasižymėjo ilgametis jos vedėjas profesorius habilituotas daktaras Steponas Rokas. 1954 m. baigęs Kauno politechnikos institutą ir įgijęs inžinieriaus kelininko specialybę, jis pradėjo dirbti asistentu Kelių katedroje. 1956 metais S. Rokas įstojo Maskvos automobilių ir kelių instituto aspirantūrą, kurią baigęs 1961 metais Charkove apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir sugrįžo dirbti į Kelių katedrą. Nuo 1967 iki 1977 m. S. Rokas dirbo katedros vedėju. 1984 metais S. Rokas pirmasis pokario Kelių katedroje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. Jam vadovaujant kelių katedrai, mokslinis darbas įgavo vieningą kryptį, sustiprėjo katedros materialinė bazė, būrys jaunų aspirantų (dabar ‒ doktorantų) parengė ir apgynė technikos mokslų kandidatų disertacijas. 
1977‒1987 metais Kelių katedrai vadovavo doc. dr. Kazys Sakalauskas. Jį galima laikyti geležinkelių specialybės Kelių katedroje atkūrėju. Jis subūrė jaunus dėstytojus, kurie studentams dėstė visas geležinkelių projektavimo disciplinas ir rengė geležinkelių tiesimo bakalaurus, magistrus ir doktorantus. 
1988‒1993 metais katedrai vadovavo doc. dr. Vytautas Jasulaitis, įnešęs didelį indėlį sprendžiant kelių cementbetonio gamybos bei mokslo problemas. 
1984‒1989 metais disertacijas gynė prof. Stepono Roko mokiniai: Henrikas Sivilevičius (Maskvoje), Kazys Petkevičius (Maskvoje), Kęstutis Skerys (Charkove), Alfredas Laurinavičius (Maskvoje), Igoris Podagėlis (Odesoje), kurie sėkmingai dirbo Kelių katedroje ir jos laboratorijoje. 
Nuo 1997 metų Vilniaus Gedimino technikos universitete Kelių katedros doktorantai disertacijas gina beveik kasmet, dažnai – po kelias per metus:
1997 m. – Donatas Čygas, 
1998 m. – Skirmantas Skrinskas, 
2000 m. – Virgaudas Puodžiukas, 
2003 m. – Daiva Žilionienė,  
2004 m. – Inesa Povilaitienė, Laura Černiauskaitė, 
2005 m. – Aivaras Braga, 
2007 m. – Rolandas Oginskas ir Audrius Vaitkus, 
2009 m. – Lina Juknevičiūtė-Žilinskienė ir Kornelija Ratkevičiūtė, 
2010 m. – Vilimas Gintalas, 
2011 m. – Viktoras Vorobjovas ir Lina Bertulienė, 
2012 m. – Darjušas Mučinis ir Vilma Jasiūnienė, 
2013 m. – Faustina Tuminienė ir Laura Žiliūtė, 
2014 m. – Miglė Paliukaitė, 
2016 m. – Vaidas Ramūnas ir Rita Kleizienė, 
2017 m. – Tomas Ratkevičius ir Laura Jateikienė, 
2018 m. – Ovidijus Šernas, 
2019 m. – V Vytautas Bielinskas, Vytautas Dumbliauskas, Andrius Barauskas ir Judita Gražulytė, 
2020 m. – Aurimas Šiukščius ir Jonas Damidavičius, 
2021 m. – Dovydas Skrodenis, Lina Šneideraitienė, Simona Zapolskytė ir Igoris Kravcovas, 
2022 m. – Vilius Filotenkovas ir Andrius Baltrušaitis, 
2024 m. – Paulius Paplauskas, 
2025 m. – Justina Ranceva, Aja Tumavičė, Rafal Mickevič, Laura Gavėnienė.

Kelių katedros vedėjai:
1922–1930 m. prof. Jonas Šimoliūnas
1930–1940 m. ekstraordinarinis prof. Stasys Dirmantas
1940–1944 m. prof. habil. dr. Juozas Gabrys
1944–1956 m. doc. t. m. k. Juozas Kiškinas
1956–1962 m. doc. t. m. k. Stasys Lukošiūnas
1962–1967 m. doc. dr. Linas Vidugiris
1967–1977 m. prof. habil. dr. Steponas Rokas
1977–1987 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
1987–1993 m. doc. dr. Vytautas Jasulaitis
1993–1995 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
1995–2013 m. prof. dr. Alfredas Laurinavičius
2013–2019 m. doc. dr. Virgaudas Puodžiukas
2019–2024 m. doc. dr. Viktoras Vorobjovas
Nuo 2024 m. – doc. dr. Vilma Jasiūnienė