VILNIUS TECH mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip įvairias atliekas pritaikyti garsą slopinančioms konstrukcijoms kurti. Pavyzdžiui, tam galima naudoti perforuotas plastiko plokštes, gumos granules iš naudotų padangų, oro tarpą, neretai papildomai slopinantį  garsą. Šių komponentų derinys leidžia sukurti efektyvius garso slopinimo barjerus, kurie gali būti įrengiami urbanizuotose teritorijose.
 

„Naudodami atliekas kaip žaliavą naujiems produktams, ne tik sumažiname triukšmą, bet ir prisidedame prie klimato kaitos mažinimo. Atliekos, kurios galėtų būti sudegintos ar nugabenamos į sąvartynus, tampa vertingu ištekliumi. Taip mažinamas CO₂ kiekis, reikalingas naujų medžiagų gamybai, ilginamas produkto gyvavimo ciklas. Triukšmo mažinimas ir atliekų perdirbimas gali veikti ranka rankon. Šių dviejų sričių simbiozė leidžia kurti sprendimus, kurie ne tik funkcionalūs, bet ir tvarūs“, – pažymi VILNIUS TECH Tvarumo centro direktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas.
 

Pasak jo, triukšmo mažinimas – ne tik praktinė, bet ir kūrybinė sritis. Su tvarumu susijusios temos, pavyzdžiui, antrinių žaliavų pritaikymas, svarbios ne tik aplinkosauginiu, bet ir inžineriniu bei socialiniu požiūriu. Kuo daugiau tyrimų ir bendradarbiavimo tarp institucijų, tuo tylesnė, sveikesnė ir draugiškesnė gyventojams gali tapti kasdienė aplinka.
 

„Norint veiksmingai mažinti triukšmą, pirmiausia būtina įvertinti jo šaltinius. Juos galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas: kelių, geležinkelio transportas, orlaiviai ir pramonės įmonės. Kiekviena šių kategorijų pasižymi skirtingomis triukšmo charakteristikomis: garso dažniu, bangos ilgiu, triukšmo lygiu ir kt. Būtent dėl šios priežasties triukšmo mažinimo priemonės turi būti pritaikytos pagal specifiką“, – dėmesį atkreipia doc. dr. R. Grubliauskas.
 

Doc. dr. R. Grubliausko teigimu, pramonės sektoriuje veiksmingos administracinės ir technologinės priemonės, pavyzdžiui, reglamentavimas ar tylesnės įrangos naudojimas. Vis dėlto svarbiausi ir pažangiausi triukšmo mažinimo sprendimai kyla atliekant mokslinius tyrimus.
 

„Vidaus triukšmo šaltiniai dažnai susiję su vėdinimo ar kitomis inžinerinėmis sistemomis, taip pat su iš aplinkos sklindančiu triukšmu. Tai galima efektyviai valdyti naudojant garsą atspindinčius ar sugeriančius paviršius arba dengiant juos specialiomis medžiagomis“, – pasakoja Tvarumo centro direktorius.

Kalbėdamas apie tvarias triukšmą sugeriančias medžiagas iš atliekų, doc. dr. R. Grubliauskas išskiria naudotas padangas, iš kurių gaunamas gumos granuliatas, o jį galima naudoti garsą sugeriančių plokščių gamyboje. Taip pat padangų tekstilės atliekos, kurios yra papildoma žaliava kuriant gerių akustinių ir termoizoliacinių savybių izoliacines medžiagas.
 

„Bene svarbiausia tai, kad šios medžiagos turi būti ilgaamžės, nekenksmingos aplinkai ir efektyvios triukšmo slopinimo požiūriu. Jos gali būti naudojamos triukšmo barjeruose šalia kelių ir geležinkelių, techninės įrangos garso slopinimo gaubtuose ar interjero garsus sugeriančiuose elementuose“, – pažymi VILNIUS TECH ekspertas.
 

Anot Tvarumo centro direktoriaus, inovatyvūs aplinkosaugos sprendimai kartais gimsta netikėtose ir neįprastose situacijose. Vienas tokių pavyzdžių – elektros ir elektronikos įrangos atliekos. Augant šių atliekų kiekiams, vis daugiau dėmesio skiriama jų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui. Čia atsiranda galimybė – šios atliekos gali tapti efektyviomis triukšmo slopinimo medžiagomis.
 

„Garsą sugeriančias medžiagas galima pasigaminti ir iš elektronikos atliekų. Pavyzdžiui, tuščiaviduriai kabeliai, iš pirmo žvilgsnio neįprasta, bet labai veiksminga medžiaga, gali būti naudojami garsui slopinti. Jų efektyvumas priklauso nuo daugybės parametrų: storio, skersmens, ilgio, medžiagos kietumo ir tankio. Tokie kabeliai gali efektyviai sugerti platų garso dažnių spektrą. Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip moksliniais tyrimais sukuriamos inovacijos, prisidedančios prie tylesnės aplinkos kūrimo“, – pasakoja docentas.