Aplinkos inžinerijos fakultetas
Naujausia informacija
Alternatyvios energijos plėtra Lietuvoje: kaip, kur, kada?
2021-01-18
Alternatyvios energijos plėtra Lietuvoje: kaip, kur, kada?
Europos Sąjungai (ES) siekiant sukurti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050-ųjų, sąjungos narės sparčiau pereina prie atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo. Nuo jų neatsilieka ir Lietuva – ši sritis pritraukia vis daugiau investicijų. Kokia šių technologijų ateitis ir pritaikomumas? Kokia alternatyvios energijos plėtros strategija taikoma Lietuvoje?
Klimato kaitos veiksniai – kaip prisidėti prie mažinimo?
Pasak Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės Laimos Kaušpadienės, Europos Komisijos (EK) ambicijos klimato kaitos mažinimo aspektu – didelės: jau 2030 m. 55 proc., lyginant su 2005 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti planuoja mažiausiai 9 proc. Šis skaičius nėra galutinis, jį planuojama peržiūrėti. Tačiau jis yra pakankamas, norint prisidėti prie bendro tikslo, kurio siekia visa Europa.
Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teiks viešam aptarimui, o vėliau – ir Vyriausybės tvirtinimui, Nacionalinę klimato kaitos darbotvarkę, kurioje itin svarbus vaidmuo tenka energetikos sektoriui.
L. Kaušpadienės teigimu, energetikos sektorius – vienas didžiausių klimato kaitos veiksnių, todėl alternatyvioji energija yra vienas iš kertinių elementų mažinant ar eliminuojant klimato kaitą. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, imamasi įvairių priemonių, siekiant vystyti ir plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką.
„Alternatyvios energijos plėtros priemonės įvairios – tiek finansinės, apimančios Europos žaliojo kurso priemones, Lietuvos Klimato kaitos strategijos veiksmus, tiek ir reguliacinės – nuo žaliųjų pirkimų įtvirtinimo, iki planų matuoti savivaldybių klimato indeksą, siekti, jog visos viešosios investicijos būtų draugiškos aplinkai“, – teigia L. Kaušpadienė.
Anot Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės, bet kokių inovatyvių sprendimų, o kartu ir energetikos srities, kūrimas ir diegimas, skatina bendradarbiauti skirtingas suinteresuotas šalis. Nepaisant to, bendradarbiavimas, kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, galėtų būti didesnis, intensyvesnis. Lietuva – ne išimtis, turinti gerų pavyzdžių.
„Viena pažangiausių ir inovacijas sparčiai diegiančių energetikos bendrovių Baltijos jūros regione, „Ignitis“, ne tik nuolatos ieško naujų sprendimų, bet ir investuoja į energetikos sektorių bandančius sudrebinti startuolius. Lietuvos energetikos institutas – atviras inovacijoms ir visoms bendradarbiavimo galimybėms. Taip pat šaunu, kai organizacijos ar net savivaldybės leidžia testuoti koncepcinius modelius, sudarydami vadinamuosius „test bed““, – sako L. Kaušpadienė.
Išaugęs saulės energijos naudojimas – kas skatina populiarumą?
„Ignitis grupės“ inovacijų departamento vadovo Pauliaus Kozlovo nuomone, pagrindiniai faktoriai yra finansiniai bei auganti vartotojų branda. „Augančios elektros kainos bei paramos saulės elektrinėms įsigyti, skatina vartotojus rinktis žalią energetiką. Lietuvoje turime labai konkurencingą saulės elektrinių rangos rinką. Dėl to klientai gauna geriausias kainas. Taip pat daugėja verslų, kuriems svarbu jų vartojamos elektros energijos kilmė“, – teigia P. Kozlovas.
Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, gyvename kontekste, kai visas pasaulis, o ypač ES, juda „žaliojo kurso“ keliu. Saulės energetika – viena iš itin efektyvių atsinaujinančios energetikos rūšių, prisidedanti prie CO2 mažinimo ir efektyvios energijos gamybos.
Sujungiant finansinę motyvaciją, geopolitinę kryptį, pasigaminant energiją, išvengiant išorės energijos tiekėjų, mažėjančių saulės elektrinių kaštų ar greitėjančio atsiperkamumo – turime itin didelį spurtą Lietuvoje. Dalis tyrimų siekia įrodyti, kad saulės energija – efektyviausia tarp atsinaujinančių energijos šaltinių, pritaikomų naudojimui namuose ir komercijoje.
Prognozuojama, kad saulės elektrinės ir ateityje užims svarbiausią vietą atsinaujinančios energijos išteklių panaudojime namų ūkiuose. „Realiausia namų ūkiuose bent penkeriems metams į priekį kalbėti apie tęstinį saulės elektrinių spurtą. Tuo tarpu kitų atsinaujinančios energijos rūšies, pavyzdžiui, vandenilio, vėjo, pritaikymo namų ūkiuose galimybių kol kas mažai“, – teigia „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė.
Anot A. Vaitulevičės, nors kitų alternatyvios energijos išteklių panaudojimo perspektyva yra labiau ribota, populiarėja ir energijos vartojimo efektyvumą skatinantys sprendimai: šilumos siurbliai, išmanus apšvietimo valdymas, stogo spalvos pritaikymas, mažinant vėsinimo kaštus vasarą.
„Netolimoje ateityje, augant elektros energijos kainos skirtumams paroje, populiarės energijos kaupimo ir lankstaus vartojimo sprendimai. Tikėtina, atpigus elektromobiliams, jie taip pat taps energetikos sistemos dalimi, įsijungdami į krovimo režimą, esant mažiausioms elektros kainoms, o galbūt ir grąžindami elektrą atgal į tinklą, esant aukštoms kainoms, taip uždirbant papildomas pajamas“, – antrina ir P. Kozlovas.
Galimybė rinktis elektros tiekėją skatina rinktis ir atsinaujinančią energiją?
„Ignitis grupės“ inovacijų departamento vadovo nuomone, būtų galima išskirti keletą faktorių. Konkuravimas energijos tiekimo rinkoje vienareikšmiškai skatins tiekėjus ieškoti inovatyvių, vertę kuriančių sprendimų klientams. Antras – edukacija. Akivaizdu, kad vis daugiau visuomenės narių atkreipia dėmesį į savo energijos vartojimo įpročius, energijos kilmę ir jos daromą įtaką klimatui. Augantis vartotojų sąmoningumas prisidės prie AEI plėtros Lietuvoje.
Atsinaujinanti energetika – viena prioritetinių darnios ekonomikos temų tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Siekiant efektyviai ir sklandžiai plėtoti šią temą, labai svarbu tinkamas įvairių visuomenės narių įsitraukimas ir bendra diskusija.
Pasak Vilmos Purienės, Vilnius Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorės, akademinės bendruomenės įsitraukimas ir indėlis šiuo klausimu labai svarbus.
„Jau eilę metų mūsų šalies universitetas prisideda prie iniciatyvų, skatinančių tvarią energetiką. VILNIUS TECH, dalyvaujantis Hanzos taikomųjų mokslų universiteto Nyderlanduose kuruojamame „Interreg Europe“ projekte „Nukreipimas prie atsinaujinančios energijos, siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos”, kartu su partneriais iš Švedijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos bei Italijos, siekia pagerinti regioninę ir nacionalinę politiką, didinant atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį visoje energijos rūšių grupėje, skatinti, palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir naudojimą įmonėse, bendruomenėse, namų ūkiuose. Kartu su šiuo projektu VILNIUS TECH siekia skatinti alternatyvios energijos plėtrą bei supažindinti su šia plėtra kuo didesnę visuomenės dalį“, – teigia V. Purienė.
Daugiau informacijos apie alternatyvios energijos plėtrą bus galima išgirsti virtualiame „SHREC Interreg Europe“, VILNIUS TECH, „Linkmenų fabriko“ ir „Ignitis grupės“ organizuojamame renginyje „Alternatyvios energijos plėtra: kaip, kur, kada?“, kuris vyks sausio 20 d. trečiadienį, 10:00-11:30 metu.
Apie alternatyvią energetiką kalbės Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė, „Ignitis grupės“ inovacijų departamento vadovas Paulius Kozlovas, „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, „Stuart Energy” inovacijų vadovas Arnoldas Bagdonas, Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas Rolandas Urbonas ir VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė.
Daugiau apie renginį ir renginio programa: čia.
Registracija į renginį: čia.
Renginys yra „Interreg Europe“ projekto „Nukreipimas prie atsinaujinančios energijos, siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos“ dalis.
Klimato kaitos veiksniai – kaip prisidėti prie mažinimo?
Pasak Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės Laimos Kaušpadienės, Europos Komisijos (EK) ambicijos klimato kaitos mažinimo aspektu – didelės: jau 2030 m. 55 proc., lyginant su 2005 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti planuoja mažiausiai 9 proc. Šis skaičius nėra galutinis, jį planuojama peržiūrėti. Tačiau jis yra pakankamas, norint prisidėti prie bendro tikslo, kurio siekia visa Europa.
Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teiks viešam aptarimui, o vėliau – ir Vyriausybės tvirtinimui, Nacionalinę klimato kaitos darbotvarkę, kurioje itin svarbus vaidmuo tenka energetikos sektoriui.
L. Kaušpadienės teigimu, energetikos sektorius – vienas didžiausių klimato kaitos veiksnių, todėl alternatyvioji energija yra vienas iš kertinių elementų mažinant ar eliminuojant klimato kaitą. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, imamasi įvairių priemonių, siekiant vystyti ir plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką.
„Alternatyvios energijos plėtros priemonės įvairios – tiek finansinės, apimančios Europos žaliojo kurso priemones, Lietuvos Klimato kaitos strategijos veiksmus, tiek ir reguliacinės – nuo žaliųjų pirkimų įtvirtinimo, iki planų matuoti savivaldybių klimato indeksą, siekti, jog visos viešosios investicijos būtų draugiškos aplinkai“, – teigia L. Kaušpadienė.
Anot Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės, bet kokių inovatyvių sprendimų, o kartu ir energetikos srities, kūrimas ir diegimas, skatina bendradarbiauti skirtingas suinteresuotas šalis. Nepaisant to, bendradarbiavimas, kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, galėtų būti didesnis, intensyvesnis. Lietuva – ne išimtis, turinti gerų pavyzdžių.
„Viena pažangiausių ir inovacijas sparčiai diegiančių energetikos bendrovių Baltijos jūros regione, „Ignitis“, ne tik nuolatos ieško naujų sprendimų, bet ir investuoja į energetikos sektorių bandančius sudrebinti startuolius. Lietuvos energetikos institutas – atviras inovacijoms ir visoms bendradarbiavimo galimybėms. Taip pat šaunu, kai organizacijos ar net savivaldybės leidžia testuoti koncepcinius modelius, sudarydami vadinamuosius „test bed““, – sako L. Kaušpadienė.
Išaugęs saulės energijos naudojimas – kas skatina populiarumą?
„Ignitis grupės“ inovacijų departamento vadovo Pauliaus Kozlovo nuomone, pagrindiniai faktoriai yra finansiniai bei auganti vartotojų branda. „Augančios elektros kainos bei paramos saulės elektrinėms įsigyti, skatina vartotojus rinktis žalią energetiką. Lietuvoje turime labai konkurencingą saulės elektrinių rangos rinką. Dėl to klientai gauna geriausias kainas. Taip pat daugėja verslų, kuriems svarbu jų vartojamos elektros energijos kilmė“, – teigia P. Kozlovas.
Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, gyvename kontekste, kai visas pasaulis, o ypač ES, juda „žaliojo kurso“ keliu. Saulės energetika – viena iš itin efektyvių atsinaujinančios energetikos rūšių, prisidedanti prie CO2 mažinimo ir efektyvios energijos gamybos.
Sujungiant finansinę motyvaciją, geopolitinę kryptį, pasigaminant energiją, išvengiant išorės energijos tiekėjų, mažėjančių saulės elektrinių kaštų ar greitėjančio atsiperkamumo – turime itin didelį spurtą Lietuvoje. Dalis tyrimų siekia įrodyti, kad saulės energija – efektyviausia tarp atsinaujinančių energijos šaltinių, pritaikomų naudojimui namuose ir komercijoje.
Prognozuojama, kad saulės elektrinės ir ateityje užims svarbiausią vietą atsinaujinančios energijos išteklių panaudojime namų ūkiuose. „Realiausia namų ūkiuose bent penkeriems metams į priekį kalbėti apie tęstinį saulės elektrinių spurtą. Tuo tarpu kitų atsinaujinančios energijos rūšies, pavyzdžiui, vandenilio, vėjo, pritaikymo namų ūkiuose galimybių kol kas mažai“, – teigia „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė.
Anot A. Vaitulevičės, nors kitų alternatyvios energijos išteklių panaudojimo perspektyva yra labiau ribota, populiarėja ir energijos vartojimo efektyvumą skatinantys sprendimai: šilumos siurbliai, išmanus apšvietimo valdymas, stogo spalvos pritaikymas, mažinant vėsinimo kaštus vasarą.
„Netolimoje ateityje, augant elektros energijos kainos skirtumams paroje, populiarės energijos kaupimo ir lankstaus vartojimo sprendimai. Tikėtina, atpigus elektromobiliams, jie taip pat taps energetikos sistemos dalimi, įsijungdami į krovimo režimą, esant mažiausioms elektros kainoms, o galbūt ir grąžindami elektrą atgal į tinklą, esant aukštoms kainoms, taip uždirbant papildomas pajamas“, – antrina ir P. Kozlovas.
Galimybė rinktis elektros tiekėją skatina rinktis ir atsinaujinančią energiją?
„Ignitis grupės“ inovacijų departamento vadovo nuomone, būtų galima išskirti keletą faktorių. Konkuravimas energijos tiekimo rinkoje vienareikšmiškai skatins tiekėjus ieškoti inovatyvių, vertę kuriančių sprendimų klientams. Antras – edukacija. Akivaizdu, kad vis daugiau visuomenės narių atkreipia dėmesį į savo energijos vartojimo įpročius, energijos kilmę ir jos daromą įtaką klimatui. Augantis vartotojų sąmoningumas prisidės prie AEI plėtros Lietuvoje.
Atsinaujinanti energetika – viena prioritetinių darnios ekonomikos temų tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Siekiant efektyviai ir sklandžiai plėtoti šią temą, labai svarbu tinkamas įvairių visuomenės narių įsitraukimas ir bendra diskusija.
Pasak Vilmos Purienės, Vilnius Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorės, akademinės bendruomenės įsitraukimas ir indėlis šiuo klausimu labai svarbus.
„Jau eilę metų mūsų šalies universitetas prisideda prie iniciatyvų, skatinančių tvarią energetiką. VILNIUS TECH, dalyvaujantis Hanzos taikomųjų mokslų universiteto Nyderlanduose kuruojamame „Interreg Europe“ projekte „Nukreipimas prie atsinaujinančios energijos, siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos”, kartu su partneriais iš Švedijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos bei Italijos, siekia pagerinti regioninę ir nacionalinę politiką, didinant atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį visoje energijos rūšių grupėje, skatinti, palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir naudojimą įmonėse, bendruomenėse, namų ūkiuose. Kartu su šiuo projektu VILNIUS TECH siekia skatinti alternatyvios energijos plėtrą bei supažindinti su šia plėtra kuo didesnę visuomenės dalį“, – teigia V. Purienė.
Daugiau informacijos apie alternatyvios energijos plėtrą bus galima išgirsti virtualiame „SHREC Interreg Europe“, VILNIUS TECH, „Linkmenų fabriko“ ir „Ignitis grupės“ organizuojamame renginyje „Alternatyvios energijos plėtra: kaip, kur, kada?“, kuris vyks sausio 20 d. trečiadienį, 10:00-11:30 metu.
Apie alternatyvią energetiką kalbės Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė, „Ignitis grupės“ inovacijų departamento vadovas Paulius Kozlovas, „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, „Stuart Energy” inovacijų vadovas Arnoldas Bagdonas, Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas Rolandas Urbonas ir VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė.
Daugiau apie renginį ir renginio programa: čia.
Registracija į renginį: čia.
Renginys yra „Interreg Europe“ projekto „Nukreipimas prie atsinaujinančios energijos, siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos“ dalis.