Klimato kaitos pokyčiai yra globali problema. Ekstremalios oro sąlygos, miškų gaisrai, sausros, potvyniai daro didelį poveikį aplinkai, plėtrai ir ekonomikai. Pakrantės ir jūrų zonas veikia kylantis jūros lygis, dėl kurio audrų bangos stumiamos toliau į sausumą, o pakrantėse atsiranda daugiau niokojančių veiksnių. Miestų plėtra ir žemės ūkio veikla prisidėjo prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, tad sušvelninti neigiamus klimato kaitos padarinius yra ypač svarbu. 
Pastaraisiais metais vis didėja poreikis teikti kokybiškas inžinerines studijas klimato kaitos valdymui. Tam ypač reikalingas susijusių disciplinų ir suinteresuotųjų šalių (privataus sektoriaus, politikos formuotojų, mokslininkų, praktikų) indėlis, nuolatinis žinių atnaujinimas bei praktinė patirtis. Inžinerinių specializacijų specialistų trūkumas, ypač turinčių kompetencijų ir įgūdžių suprasti, transformuoti ir interpretuoti palydovinius ir antžeminius duomenis, siekiant priimti su aplinkos apsauga susijusius sprendimus, turi įtakos ekonomikos plėtrai. 
Erasmus+ GEOCLIC – tarptautinis studijų projektas, kuriuo siekiama sukurti bei modernizuoti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros programas, užtikrinant pakrančių ekosistemų aplinkosaugą naudojantis naujausiomis technologijomis. Erasmus+ GEOCLIC konsorciumą sudaro 17 universitetinių, mokslo įstaigų ir kitų organizacijų iš 7 šalių Lietuvos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos, Kazachstano, Azerbaidžano ir Turkmėnistano. VILNIUS TECH atstovauja projekto vadovė prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai – doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, dr. Aleksandras Chlebnikovas, projekto specialistė-techninė darbuotoja Simona Bitarytė, projekto specialistė-administratorė doc. dr. Jolita Bradulienė. 
Erasmus+ GEOCLIC projektu siekiama modernizuoti ir internacionalizuoti pakrančių ekosistemų stebėsenos ir aplinkos apsaugos mokymus naudojant naujausias technologijas, didžiuosius duomenų rinkinius ir nuotolinį stebėjimą Azerbaidžane, Kazachstane ir Turkmėnistane kuriant bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijų programas, atitinkančias rinkos poreikius bei pasitelkiant geriausią ES šalių praktiką. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai dalinasi savo inžinerinėmis žiniomis, patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais aplinkos procesų modeliavimo, poveikio aplinkai vertinimo, ekologinio dizaino, inovatyvių produktų komercinimo ir startuolių iniciatyvų srityse. 


Pristatant kuriamus studijų programų modulius, partneriniams universitetams perduodamos inžinerinės žinios apie aplinkos inžineriją, pakrančių ekosistemų apsaugą, naujausių skaitmeninių duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemas, klimato kaitą švelninančias priemones ir būdus. Siekiant vertinti klimato kaitą svarbu įvaldyti geografinius ir erdvinius matmenis, kiekybinius ir kokybinius aplinkosauginius rodiklius. Jų naudotojai turės didžiulį indėlį, taikant kertines technologijas klimato kaitos moksle ir suprantant jos poveikį gamtos ir žmogaus sistemoms. Geoinformacinės sistemos ir klimato kaitos stebėjimas nuotoliniu būdu yra sudėtingas dalykas, reikalaujantis daugelio disciplinų indėlio ir įvairių suinteresuotųjų grupių  dalyvavimo. Tam pasitelkiamas globalinis palydovinių sistemų tinklas GEONETCast, integruota GIS programinė įranga – ILWIS, nuotolinio stebėjimo būdu surinkti duomenys, aplinkos procesų modeliavimo programos bei skaitmeninės technologijos. 
Mokymuose dėmesys teikiamas realių atvejų analizei, praktinės patirties taikymui gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos kontekste. Tačiau nemažiau reikšminga yra didaktika, kai siekiama sukurti efektyvią ugdytojo ir ugdytinio sąveiką, būdus, organizavimo formas ir priemones, kuriomis remdamasis ugdytinis, savarankiškai veikdamas, galėtų ne tik įgyti žinių, bet lavintis, tobulėti kaip asmenybė bei gebėti tobulintis toliau. Mokydami grupės draugus ir patys iš jų besimokydami studentai geriau atmintyje išlaiko informaciją, palankiau vertina studijas ir dėstytoją, išmoksta komunikuoti ir dirbti komandoje. Į studentą orientuoti inovatyvūs dėstymo metodai, plačiai taikomi tiek Vakarų Europos, tiek ir Lietuvos aukštosiose mokyklose, kas leidžia, tokio tipo studijas, paversti ne tik pažangesne, bet daugeliu atvejų patrauklesne mokymosi platforma. 


Parengė doc. dr. Raimondas Grubliauskas, 
Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra
2022-10-14