Aplinkos inžinerijos fakultetas
Naujausia informacija
Daugialypė bioanglies nauda aplinkos apsaugai – kokia ji?
2023-03-20
Daugialypė bioanglies nauda aplinkos apsaugai – kokia ji?
Žemės dienos minėjimas dažną mintimis sugrąžina prie Žemės svarbos. Jungtinių Tautų 1971 m. paskelbta Pasaulinė Žemės diena kasmet sutinkama su vis aktualesniu požiūriu į susirūpinimą keliančią aplinkos kokybę, tiesiogiai veikiančią mūsų sveikatą.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. dr. Editos Baltrėnaitės-Gedienės, mokslininkų nustatyta, kad šiuo metu globalios klimato kaitos poveikis vidutinei temperatūrai vertinamas daugiau kaip 3 oC laipsnių padidėjimu iki 2100 m., lyginant su priešindustriniu periodu, ir yra ženkliai didesnis už 1,5-2 oC, negu nustatyta Paryžiaus susitarime.
Tai reikalauja pagreitinti dekarbonizacijos – žmogaus veiklos sąlygotų anglies dioksido emisijų į atmosferą šalinimo – tempus. Tai atlikti galima taikant neigiamų emisijų technologijas, kurios skirtos šalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos.
„Jau daugiau kaip 10 m. dirbame bioanglies taikymo aplinkosaugos technologijų srityje. Bioanglis gaminama kaitinant organinę medžiagą riboto deguonies kiekio sąlygomis. Priklausomai nuo gamybos sąlygų ir žaliavos, bioanglies, kaip medžiagos struktūrinis stabilumas skaičiuojamas tūkstančiais metų, taip apribojant jos sudėtyje esančių anglies junginių transformaciją į CO2. Tai – svarbus teigiamas poveikis mažinant klimato kaitą, vystant dekarbonizaciją. Kartu su kolegomis iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tęsiame ilgalaikį bioanglies įterpimo į dirvožemį tyrimą, kuris jau suteikia informacijos apie bioanglies teigiamą poveikį dirvožemiui Lietuvos sąlygomis“, – pasakoja VILNIUS TECH novatorė.
E. Baltrėnaitė-Gedienė teigia, kad bioanglis, pagaminta iš lignoceliuliozinės biomasės – ypač iš sumedėjusios biomasės atliekų po miškų kirtimo, genėjimo, pasižymi aukštu teršalų iš įvairių aplinkos komponentų, tokių, kaip oras, vanduo, dirvožemis, šalinimo potencialu.
„VILNIUS TECH Aplinko apsaugos institute atlikti tyrimai bioanglį naudojant biofiltracinėse, atliekų fermentacijos sistemose, nagrinėjant dirvožemio užtaršos stabilizavimo procesus, vertinant bioanglies vaidmenį biogeocheminiuose procesuose. Tyrimų rezultatai pagrindžia bioanglies vertingumą mažinant aplinkos užtaršą, sprendžiant atliekų tvarkymo problemas, siekiant Jungtinių Tautų suformuotų Darnaus vystymosi bei žiedinės ekonomikos įgyvendinimo tikslų“, – teigia profesorė.
Prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė – daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių ir 3 monografijų bioanglies tematika autorė / bendraautorė, Kartu su šviesios atminties prof. habil. dr. Pranu Baltrėnu yra gavusi 2 ES ir 4 Lietuvos patentus; bioanglies tematika vykdžiusi Lietuvos mokslo tarybos projektus, dalyvauja ES COST programos veiklose, rengia magistro darbus ir disertacijas.
Autorė dėkoja savo mokytojams – šviesios atminties prof. habil. dr. Pranui Baltrėnui (savo Tėveliui), prof. habil. dr. Donatui Butkui ir prof. dr. Arvydui Lietuvninkui.
Panaudoti literatūros šaltiniai:
• Baltrėnas P, Baltrėnaitė E (2020) Sustainable environmental protection technologies. Contaminant biofiltration, adsorption and stabilization. Springer.
• Glaser B, Baltrėnas P, Kammann C, Kern J, Baltrėnaitė E (2017) Editorial: special issue on biochar as an option for sustainable resource management (EU COST Action TD1107 final publication). Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 25(2), 83–85.
• Baltrėnaitė E, Baltrėnas P, Lietuvninkas A (2016) Tvarus medžio vaidmuo aplinkos apsaugos technologijose. Monografija. Vilnius: Technika.
• Baltrėnaitė E, Baltrėnas P, Lietuvninkas A (2016) The Sustainable Role of the Tree in Environmental Protection Technologies. Monografija. Springer.
• IPCC (The Intergovernmental Panel on Climate) (2022) The third part of the Sixth Assessment Report, Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change, the Working Group III contribution. https://www.ipcc.ch/report/sixth-assessment-report-working-group-3/
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. dr. Editos Baltrėnaitės-Gedienės, mokslininkų nustatyta, kad šiuo metu globalios klimato kaitos poveikis vidutinei temperatūrai vertinamas daugiau kaip 3 oC laipsnių padidėjimu iki 2100 m., lyginant su priešindustriniu periodu, ir yra ženkliai didesnis už 1,5-2 oC, negu nustatyta Paryžiaus susitarime.
Tai reikalauja pagreitinti dekarbonizacijos – žmogaus veiklos sąlygotų anglies dioksido emisijų į atmosferą šalinimo – tempus. Tai atlikti galima taikant neigiamų emisijų technologijas, kurios skirtos šalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos.
„Jau daugiau kaip 10 m. dirbame bioanglies taikymo aplinkosaugos technologijų srityje. Bioanglis gaminama kaitinant organinę medžiagą riboto deguonies kiekio sąlygomis. Priklausomai nuo gamybos sąlygų ir žaliavos, bioanglies, kaip medžiagos struktūrinis stabilumas skaičiuojamas tūkstančiais metų, taip apribojant jos sudėtyje esančių anglies junginių transformaciją į CO2. Tai – svarbus teigiamas poveikis mažinant klimato kaitą, vystant dekarbonizaciją. Kartu su kolegomis iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tęsiame ilgalaikį bioanglies įterpimo į dirvožemį tyrimą, kuris jau suteikia informacijos apie bioanglies teigiamą poveikį dirvožemiui Lietuvos sąlygomis“, – pasakoja VILNIUS TECH novatorė.
E. Baltrėnaitė-Gedienė teigia, kad bioanglis, pagaminta iš lignoceliuliozinės biomasės – ypač iš sumedėjusios biomasės atliekų po miškų kirtimo, genėjimo, pasižymi aukštu teršalų iš įvairių aplinkos komponentų, tokių, kaip oras, vanduo, dirvožemis, šalinimo potencialu.
„VILNIUS TECH Aplinko apsaugos institute atlikti tyrimai bioanglį naudojant biofiltracinėse, atliekų fermentacijos sistemose, nagrinėjant dirvožemio užtaršos stabilizavimo procesus, vertinant bioanglies vaidmenį biogeocheminiuose procesuose. Tyrimų rezultatai pagrindžia bioanglies vertingumą mažinant aplinkos užtaršą, sprendžiant atliekų tvarkymo problemas, siekiant Jungtinių Tautų suformuotų Darnaus vystymosi bei žiedinės ekonomikos įgyvendinimo tikslų“, – teigia profesorė.
Prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė – daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių ir 3 monografijų bioanglies tematika autorė / bendraautorė, Kartu su šviesios atminties prof. habil. dr. Pranu Baltrėnu yra gavusi 2 ES ir 4 Lietuvos patentus; bioanglies tematika vykdžiusi Lietuvos mokslo tarybos projektus, dalyvauja ES COST programos veiklose, rengia magistro darbus ir disertacijas.
Autorė dėkoja savo mokytojams – šviesios atminties prof. habil. dr. Pranui Baltrėnui (savo Tėveliui), prof. habil. dr. Donatui Butkui ir prof. dr. Arvydui Lietuvninkui.
Panaudoti literatūros šaltiniai:
• Baltrėnas P, Baltrėnaitė E (2020) Sustainable environmental protection technologies. Contaminant biofiltration, adsorption and stabilization. Springer.
• Glaser B, Baltrėnas P, Kammann C, Kern J, Baltrėnaitė E (2017) Editorial: special issue on biochar as an option for sustainable resource management (EU COST Action TD1107 final publication). Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 25(2), 83–85.
• Baltrėnaitė E, Baltrėnas P, Lietuvninkas A (2016) Tvarus medžio vaidmuo aplinkos apsaugos technologijose. Monografija. Vilnius: Technika.
• Baltrėnaitė E, Baltrėnas P, Lietuvninkas A (2016) The Sustainable Role of the Tree in Environmental Protection Technologies. Monografija. Springer.
• IPCC (The Intergovernmental Panel on Climate) (2022) The third part of the Sixth Assessment Report, Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change, the Working Group III contribution. https://www.ipcc.ch/report/sixth-assessment-report-working-group-3/