Ne tik dėstytojai motyvuoja studentus, bet ir studentai motyvuoja dėstytojus – taip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Vaida Šerevičienė. Dėstytoja pernai pelnė VILNIUS TECH apdovanojimą – „Nuotolinio dėstymo asas“. Docentės manymu, šis apdovanojimas buvo skirtas ne tiek už nuotolinį dėstymą, kiek už įvairių dėstymo būdų, metodų paiešką ir taikymą. 

V. Šerevičienė pradėjo dėstyti dar studijuodama doktorantūroje. Kaip turėtų atrodyti paskaita, kaip dėstyti, tuomet ji suvokė tik iš savo, kaip studentės, patirties. Tapus dėstytoju pasikeičia požiūris į daugelį dalykų. Pasak docentės, būdamas studentu dažnai nesusimąstai apie tai, kiek daug darbo turi įdėti dėstytojas. Pirmosios jos, kaip dėstytojos, dienos buvo bemiegės – ne tik paruošti medžiagą, bet ir padaryti įtraukias bei įdomesnes paskaitas. Taip ir prasidėjo skirtingų mokymo metodų, įtraukių veiklų paskaitose ieškojimai. Kaip teigia docentė, gerai, kad universitete veikia Akademinės paramos centras, kuris organizuoja mokymus ir padeda dėstytojams atrasti įvairias edukacines formas, supažindina su įvairiais dėstymo principais. 

„Mano dėmesį patraukė Edukacinių kompetencijų grupės rengiami mokymai. Pradėjau domėtis ir taikyti įvairius mokymo metodus. Pavyzdžiui, apverstos klasės (angl. flipped classroom) metodą. Taip pat aktyvaus mokymo metodus. Jaunoji karta yra aktyvi, tad paskaitose galima nuveikti labai daug“, – sako docentė.

Sudominti studentus, tinkamai juos paruošti labai svarbu, nes ir docentės dėstoma sritis, aplinkosauga, yra itin atsakinga. Juk dabartiniai studentai yra tie žmonės, kurie spręs didžiausius šio amžiaus iššūkius. Pasak docentės, šiandienos jaunimas yra labai motyvuotas, tik galėtų dar daugiau energingų žmonių rinktis šią sritį bei prisidėti prie kovos su klimato kaita, imtis atsakomybės sprendžiant šių dienų aplinkosaugines problemas. 

„Jaunimas jau mokykloje susipažįsta su šiomis temomis. Inžinerijos licėjuje vedu pamokas apie aplinkos apsaugos inžineriją ir galiu pasakyti, kad mokiniai labai daug žino bei viską supranta. Klimato kaita, tausus išteklių naudojimas – jie supranta iššūkius. Jei visi mes galvotume apie aplinkosaugą, darnią aplinką, tuomet gyventume geresniame pasaulyje“, – teigia dėstytoja. 

Ir nors aplinkosauginė situacija Lietuvoje bei daugelyje Europos šalių yra pakankamai gera, palyginti su besivystančiomis šalimis, bet, dėstytojos teigimu, yra kur pasitempti – daugelyje sričių reikėtų mažinti taršos šaltinius, susirūpinti oro, vandens tarša, daugiau dėmesio skirti atliekų tvarkymui.  

„Visa Europa žengia tvarumo, žiedinės ekonomikos keliu. Daugelyje aplinkosaugos sričių problemos yra sprendžiamos ir po dešimtmečio situacija turėtų gėrėti. Svarbiausiai turėti aiškius tikslus ir jų ryžtingai siekti – pavyzdžiui, nulinės emisijos“, – sako V. Šerevičienė. 

Pasak docentės, universiteto mokslininkai yra aktyvūs aplinkosaugos srityje – vykdomi moksliniai tyrimai, projektai, ieškomi efektyvūs tvarūs sprendimai ir kuriamos aplinkosaugines problemas sprendžiančios pažangios technologijos. Vis dėlto svarbiausia yra visuomenės dalyvavimas ir pasaulio valstybių politinė valia. V. Šerevičienė teigia, kad reikėtų labiau pasikliauti mokslu ir atidžiau įsiklausyti į mokslininkų nuomonę, kaip veikti ir kokių sprendimų imtis. 

V. Šerevičienės teigimu, universitetų ir kitų švietimo įstaigų lyderystė šioje srityje gali lemti daug teigiamų pokyčių. Universitetai galėtų būti tvarumo ambasadoriais ir tapti sektinu pavyzdžiu visuomenei, verslo įmonėms. VILNIUS TECH, kaip ir dauguma kitų Europos universitetų, jau daug metų savo veikloje vadovaujasi tvarumo principais, dalinasi gerąja patirtimi su partneriais. Neseniai dėstytoja pagal „Erasmus+“ programą buvo išvykusi į FH Miunsterio taikomųjų mokslų universitetą (Vokietija), kur buvo organizuojama mokymų savaitė tema „Tvarumo perspektyvos FH Miunsteryje“. Čia ji susipažino su šio universiteto tvarumo koncepcija ir kartu su užsienio kolegomis aptarė geriausias praktikas.

Pasak dėstytojos, tvarumas gali būti įgyvendintas tik įsitraukus visai universiteto bendruomenei – studentams, dėstytojams, darbuotojams. Tad Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra planuoja organizuoti daugiau aplinkosauginį sąmoningumą skatinančių renginių, pavyzdžiui, tvarumo dieną. Taip pat ketinama plėsti jau 25 m. organizuojamą jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis“, kurios tikslas sutelkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius aplinkos inžinerijos ir artimų sričių mokslinius tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą. 

Docentės teigimu, aktyvi fakulteto ir katedros veikla, prasmingi tikslai, įkvepia. Šioje katedroje ji pradėjo dirbti laboratorijos vedėja dar būdama studentė (studijuodama ekologijos ir aplinkotyros magistro programoje). Čia buvo sudarytos sąlygos augti, tobulėti, suteikta laisvė įgyvendinti idėjas. Ir puikiai sekėsi sutarti su kolegomis, iš kurių ji daug išmoko. „Ši darbo aplinka ir žmonės padeda man augti. Tai nuolatinis judėjimas, kuris motyvuoja siekti daugiau, ieškoti ir atrasti. Juk žmogus niekada nenustoja augti“, – sako V. Šerevičienė. 

O dirbant dėstytoja labiausiai motyvuoja studentai, jų pasiekimai. Dėstytojai ypač svarbus studentų grįžtamasis ryšys, patirtis – tai leidžia pažvelgti į studijų procesą iš kitos pusės ir skatina ieškoti naujų sprendimų. Tad su kiekvienu studentu ji stengiasi užmegzti artimą ryšį, išgirsti kiekvieno studento nuomonę. 

„Paskaitas pradedu nuo taip vadinamo ledlaužio. Susipažįstame, pasikalbame apie daugelį dalykų, sužinau, ką studentai mano apie aplinkosaugą. Visada išlaikau profesionalų ir dalykišką santykį, bet tuo pat metu siekiu sukurti artimą ryšį – nuolat bendraujame, susirašome. Taip pat su studentais iš užsienio. Tai studentai iš įvairių šalių, skirtingų kultūrų, dalis jų atvyksta pagal „Erasmus+“ programą. Jie atvyksta čia studijuoti, nes yra girdėję labai gerų atsiliepimų apie universitetą“, – sako dėstytoja. 

Po darbo dėstytoja didžiausią dėmesį skiria šeimai – geriausias laisvalaikio leidimo būdas yra buvimas gamtoje su šeima. Dėstytoja taip pat mėgsta įvairius rankdarbius, siuvimą, mezgimą, nerimą, o gruodį kartu su visa fakulteto bendruomene dalyvavo kalėdinių žaisliukų dirbtuvėse, kurių metu savo rankomis gamino šventines dekoracijas iš atliekų. Tvarus požiūris, pasak dėstytojos, tinka visose veiklose.