Siekiant užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, Kinijoje buvo sustabdyta gamyba, apribotas produkcijos gabenimas. Šie veiksmai lėmė ženklius oro taršos pokyčius. Skelbiama, kad panaši situacija nutiko ir JAV, Italijoje. Kokių pokyčių galime laukti Lietuvoje, įžengusioje jau į antrą karantino mėnesį? 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Vaida Šerevičienė atkreipia dėmesį, kad drastiškų pokyčių tikėtis nereikėtų. „Lietuvoje karantinas nėra toks griežtas: gamybos įmonės dirba, žmonės toliau keliauja. Galima pastebėti, kad automobilių srautai sumažėjo, tačiau nors ir rekomenduojama likti namuose, vis tik nėra draudžiama važiuoti į darbą, parduotuvę. Siekdami išvengti viešojo transporto, turintys galimybę renkasi nuosavą automobilį, o autotransportas yra vienas iš didžiausių azoto dioksido ar kitų teršalų koncentracijos mieste šaltinių“, –  pastebi V. Šerevičienė. 

Automobiliai – tik vieni iš daugelio oro teršėjų

Oro kokybę mūsų aplinkoje lemia keletas faktorių, pirmiausia – taršos šaltiniai ir meteorologinės sąlygos. Pasak VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto atstovės, pagrindinis taršos šaltinis yra iškastinio kuro – naftos, anglies, gamtinių dujų – deginimas. Iškastinis kuras deginamas tiek pramonės, tiek energetikos įmonėse, o taip pat ir autotransporte. 

Tad nors pastaruoju metu ir sumažėjo automobilių srautas, kuris turėjo šiek tiek sumažinti ir oro taršą, tačiau VGTU docentė pastebi kitą paradoksą: „Paskelbus karantiną, pirmąsias savaites oras atšalo, todėl suintensyvėjo nuosavų būstų šildymas kuru. Be to, juk žmonės lieka visai dienai namuose, todėl galimai būsto šildymas pasidaro net ir dar intensyvesnis, nei būtų buvęs, jei dalį dienos būtume leidę darbovietėje“.

Kovo mėnesio duomenys didelių pokyčių nefiksuoja

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto atstovė pasakoja, kad Aplinkos apsaugos agentūra oro kokybę Vilniaus mieste nuolat matuoja keturiose oro monitoringo stotelėse. Jų duomenis lyginant su kitų mėnesių ar metų duomenimis, reikia atkreipti dėmesį į meteorologinių sąlygų skirtumus, o jos lemia didelį vaidmenį taršos susidarymui ar išsisklaidymui. 

„Bendrai palyginus duomenis akivaizdaus teršalų koncentracijos sumažėjimo pastebėti negalime. Automobilių srautas išties sumažėjo, tą galima pasakyti įvertinus intensyvią Kareivių gatvę, besitęsiančią nuo Kalvarijų gatvės. Kaip tik toje vietoje yra Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų stotis. Pagal jos duomenis, rytinis automobilių srautas 7 val.  sumažėjo nuo 1805 automobilių per valandą kovo 9 d. , iki 1225 kovo 23 d. ir iki 945 kovo 30 d. Tačiau vertinant teršalų koncentracijų ore kaitą, deja, bet tokio tendencingo mažėjimo nėra“, – sako VGTU docentė. 

Ko tikėtis pasibaigus karantinui?

V. Šerevičienė teigia, kad pasakyti, ar šis sąstingio laikotarpis turės didesnės teigiamos įtakos klimato kaitai – dar anksti. „Šiuo metu mes matome azoto oksidų sumažėjimą visose šalyse, kur buvo apribotas transportas ir sustabdyti arba bent sumažinti gamybos mastai. Tačiau vertinti šią situaciją platesniame kontekste – kaip tai paveiks klimato kaitą ir šiltnamio efektą – kol kas sudėtinga, nes CO2 yra ilgai atmosferoje išliekančios dujos“, – svarsto VGTU docentė. Anot jos, dar nėra aišku, kiek ilgai dar bus sumažinti tarptautinių kelionių kiekiai, uždarytos šalių sienos, sustabdyti lėktuvų skrydžiai ir kaip greitai po to sugebėsime grįžti į įprastą gyvenimą. Esą nuo to ir priklausys, ar kokį galutinį efektą klimatui turėsime.

V. Šerevičienė atkreipia dėmesį, kad tokio masto pandemija yra mūsų modernioje visuomenėje precedento neturintis įvykis. Ši situacija aiškiai parodė, kad žmogaus veikla turi itin didelę įtaką oro kokybei ir kad nuo didelės taršos kenčiančiuose miestuose iš tiesų galėtų būti ir kitaip. „Gamta vis dar gali natūraliai valytis, jei žmogus jos nuolat neterštų. Esama pandemija yra labai skausmingas įvykis, lydimas didelių netekčių. Bet, manau, kad ši situacija vėliau, viskam aprimus, leis paprastiems žmonėms ir valdžios atstovams pažiūrėti į žmogaus veiklas ir jų įtaką aplinkai visai kitomis akimis“, – viliasi VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė. 

Vis tik ji neatmeta galimo ir kito, ne tokio optimistinio, scenarijaus – viskam sugrįžus į vietas, verslai gal net padvigubins savo pajėgumus, norėdami atsigauti ir atstatyti ekonomiką. Tada, labai tikėtina, oro tarša greitai grįš į įprastą lygį arba net dar labiau išaugs.