Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, pirmas įspūdis darbo pokalbio metu susiformuoja per 7 sekundes. Tai itin trumpas laikas, per kurį vos spėjama paspausti ranką ar pasisveikinti. Dėl šios priežasties labai svarbu užbėgti įvykiams už akių ir gerą nuomonę užsitarnauti susikūrus tinkamą CV bei motyvacinį laišką. Kaip tai padaryti pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. 

Kaip atrodo tinkamas CV ir motyvacinis laiškas?

VILNIUS TECH ekspertė pataria, kad pradėjus ieškoti darbo, pirmiausia reikia pasirengti tinkamą gyvenimo aprašymą. Laikui bėgant, jį galima pritaikyti ir skirtingoms pozicijoms. Rengiant CV, daugiausiai dėmesio verta skirti nuosekliam savo patirties aprašymui. Turėdami gyvenimo aprašymą, kurį galite parodyti darbdaviui, galite žengti kitą žingsnį – ieškoti darbo vietos pozicijų. Karjeros konsultantė išskiria keletą metodų, kaip tai padaryti tinkamai.

„Dažniausiai informacija apie laisvas darbo vietas skelbiama darbo paieškos portaluose. Tačiau ieškant darbo galima naudotis ir socialiniais tinklais, siųsti savo gyvenimo aprašymą įmonėms, kuriose norėtumėte įsidarbinti. Tiesa, tuomet turite aiškiai pasakyti, ką galite pasiūlyti įmonei, prisistatyti nuoširdžiu motyvaciniu laišku“, –  teigia karjeros konsultantė. 

Rengiant gyvenimo aprašymą, ekspertė pataria atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų. Pirmiausia – faktinę informaciją apie save: baigtas studijas, turimą darbo patirtį, atsakomybes ankstesnėse darbo vietose. Reikėtų įsitikinti, kad faktai pateikti tiksliai, išvardinti nuo naujausio iki seniausio. Svarbu ne tik tai, kokia informacija pateikta, bet ir kokiais žodžiais ji aprašyta.

Dažnai darbuotojų atrankų metu pasitelkiamas dirbtinis intelektas, kurio pagrindinė užduotis – atrinkti gyvenimo aprašymus, atitinkančius tam tikras darbo skelbime nurodytas sąlygas. 

 „Noriu pabrėžti, kad  svarbi ne tik informacijos kiekybė, bet ir kokybė. Geras kandidatas turi numatyti, kurią informaciją verta pateikti gyvenimo aprašyme, o kuri yra perteklinė, nesusijusi su būsima pozicija, galinti sutrukdyti gauti darbą. Jei pateiksite daug nereikalingos informacijos, svarbi gali likti ir nepastebėta“, – teigia G. Čeledinaitė. 

Dėmesį svarbu atkreipti ir į gramatines klaidas. Net mažiausia, netyčia palikta klaida, gali sudaryti klaidingą įspūdį darbdaviui. Jeigu kyla abejonių dėl turimų žinių, karjeros konsultantė pataria gyvenimo aprašymą parodyti gramatiką išmanantiems žmonėms tam, kad jie patikrintų tekstą ir ištaisytų jame esančias klaidas.

Pasak ekspertės, svarbu atkreipti dėmesį ir į gyvenimo aprašymo formatą: jis turi būti tvarkingas, su vienodo stiliaus antraštėmis, tarpais. Jeigu nepretenduojate į kūrybinę profesiją, tuomet CV neturėtų išsiskirti iš kitų. Tačiau tvarka – visuomet privaloma. Tai, kaip atrodo gyvenimo aprašymas, leidžia susidaryti pirmą įspūdį apie kandidatą.

Ieškant darbo, svarbu pasirengti ir motyvacinį laišką. Tai yra individualus kandidato prisistatymas. Dėl šios priežasties nėra aiškių taisyklių, kaip jį parašyti tinkamai. Nesvarbu, koks formatas yra pasirinktas, motyvaciniame laiške turėtų atsispindėti atsakymai į keletą svarbiausių klausimų.

„Turite atsakyti, kodėl norite dirbti būtent toje įmonėje, į kurią kandidatuojate, kodėl norite dirbti tam tikroje pozicijoje ir kodėl būtent jūs esate geriausias kandidatas. Motyvaciniame laiške neturėtų kartotis visa gyvenimo aprašyme pateikta informacija. Nevertėtų ir išsiplėsti bei parašyti per daug. Dažniausiai pakanka maždaug pusės puslapio“, – pataria karjeros konsultantė. 

Pasiruošimas darbo pokalbiui – ką reiškia žinoti?

Kaip tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui – daugiausiai klausimų darbdaviui ir būsimam darbuotojui kelianti tema. Vienas iš būtiniausių dalykų, kurį turi atlikti kandidatas – susiplanuoti laiką taip, kad nevėluotų į susitikimą, atvykti su tvarkinga apranga ir, jei reikalinga, atsivežti reikalingas priemones, pavyzdžiui dokumentus ar nešiojamąjį kompiuterį.

„Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, darbo pokalbiai dabar dažnai rengiami ir internetu. Tačiau tai nereiškia, kad jiems ruoštis reikia mažiau: tokiu atveju reikia pasirūpinti ne tik apranga, bet ir tvarkinga, ramia aplinka, prieš jam įvykstant – pasitikrinti, kaip veikia kompiuterio kamera ir mikrofonas. Šie dalykai padės sukurti puikų pirmąjį patikimo darbuotojo įspūdį“, – teigia G. Čeledinaitė.

Pasirengimas darbo pokalbiui suvokiamas ir kaip atsakymų į galimus klausimus apgalvojimas. Ši dalis kiek kontraversiška, nes, viena vertus – jei žinosite, ko bus klausiama ir iš anksto nuspręsite, ką į tai atsakysite – jausite mažiau jaudulio. Tačiau kartais iš anksto apgalvoti ar išmokti atsakymai gali skambėti nenatūraliai. Be to, jei išgirsite netikėtą klausimą – galite pasimesti.

Pasak karjeros konsultantės, yra keletas klausimų, kuriems pasiruošti tikrai verta, jie dažnai pasikartoja.

„Išmokite prisistatyti – apgalvokite, kaip galėtumėte save apibūdinti keletu sakinių, kad darbdaviui būtų aišku, jog esate tinkamas kandidatas, patikimas žmogus. Apie save kalbėti retkarčiais būna keista ir kiek nemalonu, tad galite pasitreniruoti prieš veidrodį, nes toks klausimas, viena ar kita forma, interviu metu tikrai nuskambės“ – sako VILNIUS TECH ekspertė.

Anot karjeros konsultantės, vertėtų pasidomėti įmonės veikla ir apmąstyti, kodėl norite dirbti būtent joje, kuo ši sritis įdomi jums, ką naudingo galėtumėte atnešti įmonei.

„Darbo pokalbio metu visada nuskamba frazė „Ar turite klausimų?“. Tai nėra teiginys, pažymintis, jog pokalbis baigėsi. Tai puiki proga paklausti visko, kas jums, kaip būsimam darbuotojui svarbu, bet nebuvo paminėta anksčiau: darbo sąlygos, komanda, tobulėjimo galimybės“, – sako G. Čeledinaitė. 

Ieškantiems darbo studentams karjeros konsultantė primena, kad studijų svarbą su darbdaviu reikia aptarti darbo pokalbio metu – taip pavyks atrasti įmones, kurių vadovams išties rūpi darbuotojų tobulėjimas. Daug pavyzdžių rodo, kad suderinti darbą ir studijas – įmanoma. Svarbu išsikelti tinkamus prioritetus ir suprasti, kad studijų metais įgytos žinios – labai svarbios ir bus panaudotos ateityje. 

„Studijuojantiems patariu neieškoti darbo pilnu etatu, nes paskaičiavus studijoms ir darbui reikalingas valandas, gali nelikti laiko miegui. Kiekvieno galimybės – skirtingos, tad reikėtų savęs nuoširdžiai paklausti – kiek valandų per savaitę galite skirti papildomam darbui, kad nepervargtumėte“, – teigia ekspertė.

Vieni darbui gali skirti 10, kiti – 30 valandų, treti laisvą laiką mieliau skiria hobiams ir asmeniniam tobulėjimui. Būtų idealu, jeigu darbas papildytų studijas, suteiktų galimybę universitete įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai ir parodytų, kokių žinių trūksta, kur reikėtų tobulėti.

Alekso Jauniaus nuotraukos.