Prieš vasaros atostogas abiturientų laukia rimti iššūkiai: egzaminai ir svarbiausias gyvenimo sprendimas – kur studijuoti? Svarbu ne tik pasirinkti studijų kryptis ir programas, ypač aktualu žinoti ir įvertinti būsimų studijų sąlygas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas kviečia atkreipti dėmesį į pagrindinius dalykus.

Šių metų terminai ir naujovės 

Pasak prorektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko, bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas prasideda jau nuo birželio 1 d. Prašymus suskubti pildyti turėtų tie stojantieji, kurie renkasi studijų programas, į kurias stojant yra laikomi stojamieji egzaminai ar testai: pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 17 iki liepos 5 dienos. Kai kurie stojamieji egzaminai, pavyzdžiui, meninio architektūrinio išsilavinimo, vyks tik vieną dieną ir pavėlavus užregistruoti stojimo prašyme pageidavimą, stojantysis nebus įtrauktas į egzamino laikymo sąrašus, taip pat negalės dalyvauti ir programos konkurse. „Kita vertus, jei stojama į tokias programas, kurioms nėra organizuojami stojamieji egzaminai, į prašymo pageidavimų sąrašą galima įtraukti programas iki pat liepos 22 d. 15 val.“, – pabrėžia prof. dr. R. Kliukas.   

Prorektorius akcentuoja šių metų naujovę – skirtingiems priėmimo etapams bus pildomi nauji prašymai, tad nespėjusieji pateikti prašymo studijuoti pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, jį galės pateikti II ar papildomame etape. Ankstesniais metais nauji prašymai buvo pildomi tik papildomo priėmimo etape. Ši naujovė bus aktuali tiems stojantiesiems, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nebus užpildę stojimo prašymo iki liepos 22 d., nes prašymų registravimas antrojo priėmimo etape vyks iki rugpjūčio 3 d., o papildomame etape – iki rugpjūčio 15 d. Atkreipiame dėmesį, kad 2 ir 3 etape vietų lieka mažiau ir konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą gali pakilti.

Reikalavimai finansuojamoms vietoms 

Kaip ir ankstesniais metais – stojantiesiems yra taikomi tam tikri pasirengimo reikalavimai bei minimalaus konkursinio balo reikalavimai. Jei pretenduojama į valstybės finansuojamas vietas – privalu įvykdyti nustatytus minimalius pasirengimo reikalavimus: turi būti išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų) ir matematikos valstybiniai brandos egzaminai, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, t. y. bendra balų suma iš šių trijų egzaminų ≥120, o penkių privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 7. 

„Tiesa, stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės programas matematikos valstybinis brandos egzaminas nėra būtinas“, – teigia prof. dr. R. Kliukas.

Perskaičiuotas minimalus konkursinis balas 

Taip pat aktualu ir būtina prisiminti, kad įstoti į aukštąją mokyklą bus galima tik pasiekus minimalų konkursinį balą. Šiais metais jis lieka nepasikeitęs, tik dėl naujos metodikos įvedimo perskaičiuojant valstybinių brandos egzaminų įvertinimus ar dalykų metinius įvertinimus, nuo praeitų metų skiriasi skaitinė reikšmė. Tad jei praeitais metais minimalus konkursinis balas įstoti į universitetą buvo 3,6, tai šiemet šis balas atitinka 5,4.

Alternatyvios programos gali nustebinti 

Prof. dr. R. Kliukas būsimiems studentams pataria išlaikyti pusiausvyrą tarp „širdies balso“ ir „proto balso“. Kadangi stojimo prašyme kiekvienas stojantysis galės nurodyti iki 9 pageidavimų, tai aukštesniu prioritetu reikia nurodyti tas studijų programas, kurias stojantysis svajoja studijuoti. Į pageidavimų sąrašą reikia įtraukti ir tam tikras alternatyvias studijų programas, kurios, reikia pripažinti, taip pat gali nustebinti savo patrauklumu, kokybe ar ateities perspektyvomis, nors iš pirmo žvilgsnio gali ir neatrodyti „viliojančios“. 

„Remdamasis daugiamete patirtimi galiu pasakyti, kad pasitaikė tokių atvejų, kai abiturientas svajojo studijuoti biochemiją, bet įstojo į Aplinkos apsaugos inžineriją, nes apskaičiuojant konkursinį balą įvertinamos chemijos žinios. Studentas labai džiaugėsi studijomis, nes nenutolo nuo pamėgtos chemijos, studijos buvo įtraukiančios ir aktualios sprendžiant šių dienų problemas – stojimo metu to net nežinojo, o baigęs studijas jau buvo laukiamas darbo rinkoje“, – pasakoja prof. dr. R. Kliukas. 

Tad paieškoti alternatyvių studijų programų tikrai verta ir gretimose studijų kryptyse. Taip pat reikėtų įvertinti ir savo galimybes atsižvelgiant į konkursinį balą, kurį kiekvienas stojantysis matys prie savo pageidavimų: jei jis nėra ypač aukštas, tikrai patartina ieškoti alternatyvių studijų programų.

Investuokite į ateitį 

Šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad į aukštąsias mokyklas planuojama priimti dešimtadaliu daugiau nei buvo priimta pernai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs papildomą finansavimą tiksliųjų mokslų studijų programoms. „Tai parodo, kad valstybei yra svarbi ateitis, siekiama paruošti aukšto lygio specialistus ir investuoti į perspektyvias sritis – inžineriją, matematiką, informacines technologijas. „Tad kodėl ir stojančiajam neinvestavus į savo ateitį ir nepasirinkus studijuoti tiksliųjų mokslų studijų programas?“, – pabrėžia prorektorius.

Prorektorius taip pat pabrėžia, kad svarbiausia – nebijoti suklysti, nes suklydus situaciją visada galima ištaisyti.
 
Pateko į reitingų šimtuką 

Prof. dr. R. Kliukas būsimiems studentams pataria renkantis studijų programą pasidomėti universiteto tos studijų krypties reitingais: „Nepasitikėkite vien tik subjektyvia aplinkinių nuomone. Reitingai parodo studijų krypties, kuri apima keletą universiteto studijų programų, mokslinį ir dėstymo lygį“.

2019 m. vasarį paaiškėjo tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject 2019“, vertinančio aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis, rezultatai. Juose reitinguoti keturi Lietuvos universitetai. Pirmą kartą Lietuvos universitetas pateko tarp 100 geriausiųjų pasaulio universitetų vienoje iš krypčių inžinerijos ir technologijų srityje: VGTU sulaukė itin svarbaus pripažinimo statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil and Structural) kryptyje, kur užėmė 51–100 vietą. Tarp visų reitingų krypčių VGTU yra vienintelis iš visų universitetų Lietuvoje patekęs į šimtuką ir pasiekęs tokius aukštus rodiklius. Taip pat universitetas stiprus ir socialinių mokslų srityje. 

Užduok sau 5 klausimus
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) psichologės Gintės Gudzevičiūtės teigimu, būsimų studijų pasirinkimą palengvintų 5 klausimai, kuriuos vertėtų sau užduoti ir skirti laiko apmąstymams.
 
1.    Kas man gerai sekasi, kas yra mano stiprybės? Kokioje srityje kiti prašo mano pagalbos ar sako komplimentus?
2.    Kokia yra mano gyvenimo vizija ar svajonė? Pabandyk save įsivaizduoti po 10 ar 15 metų ir pasižiūrėk, ką ateities vizijoje matai: kokia aplinka, kokie žmonės, koks tavo vaidmuo, kokia tavo rutina? Toje ateities vizijoje gali būti atsakymas, kuo nori tapti, beliks išsiaiškinti, kaip to pasiekti.
3.    Ar yra kažkas, be ko sunku įsivaizduoti savo ateitį? 
4.    Dėl kokios veiklos esu pasiryžęs investuoti laiko, jėgų, finansų, jausmų ir kt.? Dėl kokio darbo esu pasiryžęs kartais atidėti malonumus?
5.    Ko aš noriu iš savo specialybės ar karjeros? Žmonių norai ir poreikiai gali būti gan skirtingi ir tai, kas vienam atrodo svarbu, kitam gali būti nereikalinga. Pavyzdžiui, verta sau įvardinti bent kelis dalykus, ko tikiesi iš savo specialybės, pavyzdžiui, sugebėti kurti ar konstruoti, prisidėti prie išradimų, mokslo, būti apsuptam žmonių, dirbti vienam ar iš namų, gelbėti pasaulį, žmones ar gyvūnus, nuolat keliauti, būti gerbiamam, sugebėti skaičiuoti ar analizuoti, sugebėti spręsti užduotis ar problemas ir kt. Apibrėžus kriterijus, ko norėtum iš savo specialybės, galima ieškoti, kokios studijos atitinka šiuos lūkesčius.