Organinės medžiagos, tokios kaip acetonai, dažikliai, amoniakas ir kitos, patekusios į orą, naikina ozono sluoksnį ir neigiamai prisideda prie klimato kaitos. Taip pat jos gali kauptis žmogaus organizme, sukelti apsinuodijimą, įvairius, net vėžinius, susirgimus. Šios medžiagos ypač gausiai išsiskiria žemės ūkyje, energetikos bei naftos gavybos pramonėje, baldų gamyboje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė sukūrė orą nuo organinių teršalų valantį Vertikalų biofiltrą-absorberį, kuris įvertintas Europos patentu. Šis išradimas padeda spręsti ir dar vieną problemą – mažina kvapus. Kvapų tarša aplinkoje yra nemaža problema – dėl didesnių nemalonaus kvapo koncentracijų žmonės jaučia diskomfortą, pablogėjusią gyvenimo kokybę.

Biologinio oro valymo filtrus VGTU mokslininkai tiria jau daugelį metų, šį kartą kilo idėja patobulinti anksčiau pačių padarytą biofiltrą ir sukurti plokštelinį Vertikalų biofiltrą-absorberį. „Šiame biofiltre plokštumomis sudėti vertikalūs vamzdeliai, kurie yra užpildomi bioanglimi, sumaišyta su specialiu medienos plaušu. Ši mediena yra apdorojama esant aukštai temperatūrai ir aukštam slėgiui, o rezultatas – medienos pluoštas, kuris yra atsparus puvimui. Bioanglimi ir medienos plaušu užpildytuose vamzdeliuose dėl palankių sąlygų – drėgmės ir aukštesnės temperatūros – atsiranda mikroorganizmai, kurie išvalo pro tuos vamzdelius einantį orą nuo organinių medžiagų bei cheminių teršalų“, – apie biofiltro veikimą pasakojo P. Baltrėnas.

Anot jo, mikroorganizmai visiškai išvalo orą nuo organikos – acetono, seleno, amoniako ir kitų medžiagų. Perėjęs pro tokį biofiltrą į aplinką išeina švarus oras. Praktikoje šie biofiltrai gali būti panaudoti visur, kur išsiskiria dideli kiekiai organinių teršalų, pavyzdžiui, baldų gamyklose, ypač kur vyksta baldų dažymas, lakavimas; taip pat žemės ūkyje, kur į orą išsiskiria daug amoniako. 

„Žmonės, gyvenantys arčiau didesnių fermų, dažnai skundžiasi nemaloniais kvapais. Jei iš jų išeinantis oras būtų pravalytas biofiltru, į išorę patektų ne tik neužterštas oras, bet ir be nemalonių kvapų, nes filtras juos mažina, praktiškai visai nepalieka“, – akcentavo mokslininkas. 

Anot P. Baltrėno, dabar biologinio valymo įrenginius turinčių įmonių nėra daug. O ir naudojami senesni įrengimai, kuriuose oro valymui pasitelkiamos kasetės, užpildytos tam tikromis medžiagomis, kuriose palanku veistis mikroorganizmais. Tačiau didžiausias šių įrenginių trūkumas yra tas, kad oras išvalomas tuo geriau, kuo per daugiau kasečių jis pereina, tačiau jei tų kasečių yra per daug – kyla didesnis pasipriešinimas, oras negali praeiti, filtras užsipildo. Bandant išspręsti šių filtrų problemas VGTU mokslininkams ir kilo idėja horizontalias kasetes pakeisti į vertikalius vamzdelius, kuriuose oro pasipriešinimas nėra didelis.

Tarp naujojo įrenginio privalumų VGTU mokslininkas pamini ir biofiltrų ilgaamžiškumą – kadangi bioanglis yra ilgaamžė, medienos plaušas atsparus puvimui, tad taip pat retai keičiamas, biofiltras gali būti naudojamas iki 10 ar net daugiau metų. Kitas svarbus privalumas – kadangi valo orą mikroorganizmai – nelieka jokių atliekų, viskas suvartojama.