Abu jaunuoliai studijuoja skirtingus dalykus, skina pergales skirtingose sporto šakose, tačiau juos abu vienija užsispyrimas, ištvermė bei noras kovoti iki galo. Kviečiame su jais susipažinti.
 

– Susipažinkime - ką studijuojate VILNIUS TECH bei kelintame kurse?
 

Emilis: Studijuoju Aplinkos inžinerijos fakultete, Geodezijos ir geoinformatikos studijų programą, esu trečiame kurse. 
 

Lukas: Studijuoju Programų inžineriją Fundamentinių mokslų fakultete, esu ketvirtame  kurse.
 

– Kas Jus atvedė į sportą ir kodėl?
 

Emilis: Manau, kad į sportą mane atvedė brolis Edgaras. Visą savo vaikystę ir paauglystę sekiau jo pėdomis, lankiau tas pačias sporto šakas, kurias lankė jis, kol galiausiai abu pasirinkome tinklinį (dabartinis treneris VILNIUS TECH – Radoslav Adamovič).
 

Lukas: Sportas visą gyvenimą buvo šalia manęs. Nuo pat mažų dienų vasaros dienas leisdavau važinėdamas ant dviračio, lankiau įvairius sporto būrelius, bet galų gale atsidūriau triatlone (dabartinis treneris VILNIUS TECH – Dalius Pavliukovičius). Šią sporto šaką pradėjau lankyti siekdamas praleisti smagiai laiką, tačiau laikui bėgant tai išaugo į daugiau nei tik pramogą.
 

–  Kuo Jus traukia būtent ši sporto šaka? Ką joje randate? 
 

Emilis: Sunku trumpai atsakyti į šį klausimą, bet pabandysiu išvardinti pagrindinius aspektus. Tiek paplūdimio, tiek salės tinklinis mane žavi technikos sudėtingumu, taktiniais dalykais, pozicijų skirtumais. Patinka tai, kad ši sporto šaka reikalauja labai gero fizinio pasiruošimo. Žmogus, sportuojantis tinklinį, turi būti tikras atletas, todėl reikia sunkiai dirbti norint gerų rezultatų aikštelėje. Mėgaujuosi kiekviena akimirka būdamas varžybų ar treniruočių procese, stengiuosi save analizuoti, kiekvieną kartą išmokti vis daugiau ir daugiau. Taip pat prie viso šito derinio prisideda ir komanda, su kuria praleidžiu didžiąją dalį savo laiko. Sezono eigoje įvyksta visokiausių dalykų, kurie išlieka atminty ir visados prisimeni su šypsena veide.
 

Lukas: Triatlonas – trys sporto šakos, kurios yra ganėtinai skirtingos, tačiau ir panašios, nes visos reikalauja ištvermės. Labiausiai man patinka treniruočių dinamika, nes treniruojiesi ne tik vienoje sporto šakoje.
 

– Sportas reikalauja įvairių savybių: greito mąstymo, ištvermės, greitos reakcijos. Kas Jūsų sporto šakoje yra svarbiausia? Ar užtenka vien tik gero fizinio pasirengimo? 
 

Emilis: Visos savybės, kurias išvardinote, yra labai svarbios. Prie viso šito dar pridėčiau tinklinio technikos įvaldymą, fizinį pasiruošimą ir chatakterio savybes. 
 

Lukas: Ištvermė, kadangi varžybos gali trukti apie 30 minučių ar 2 valandas, nekalbant apie ilgesnius nuotolius. Tačiau, kaip ir kiekviename sporte, vien tik fiziniu pasirengimu nugalėtoju netapsi. Siekiant rezultatų, spaudžiant save iki maksimumo, visada pradeda veikti psichologija, nes jei nenorėsi kentėti ar pasiekti gero rezultato – tai jo ir nepasieksi.
 

– Kas Jūsų sporto šakoje yra sunkiausia ar sukelia daugiausia iššūkių?
 

Emilis: Manau, kad sunkiausia tinklinyje yra išlaikyti šaltus nervus ir galvą. Pasitaiko daug momentų, kada nervai, emocijų nevaldymas pakiša koją – tada prasideda klaidos. Ko gero, kiekvienas sportininkas dirba ties tuo, kad visų varžybų metu išliktų ramūs ir kad emocijos netrukdytų siekti aukštesnių rezultatų. Tam, kad įveiktum tuo iššūkius, reikia  save analizuoti. Jeigu įvyko taip, kad dėl emocijų ar nervų nevaldymo nukentėjo rezultatas, reikėtų prisiminti,  kokia tai buvo situacija ir pagalvoti, ką kitą kartą galėtum daryti kitaip, kad šitaip nenutiktų ir tokios situacijos išvengtum. 
 

Lukas: Manau, kad sunkiausia suderinti visą gyvenimo rutiną, kad užtektų laiko ne tik treniruotėms, bet ir studijoms, darbui ar kitoms veikloms.
 

–  Kas Jus apskritai motyvuoja siekiant pergalių? Ar vien noras laimėti yra pakankama motyvacija?
 

Emilis: Su motyvacija problemų neturiu, kiekvieną kartą, nuaidėjus rungtynių pradžios švilpukui, norisi dominuoti ir laimėti. 
 

Lukas: Kiek save atsimenu, visada prie starto linijos stoju su vienu tikslu – padaryti tai, ką galiu geriausia. Jei noras laimėti yra tavo motyvacija ir ji lydi tave visose treniruotėse, tada, manau, tai yra pakankama motyvacija. Tačiau manęs tik pergalė nemotyvuoja, aš mėgstu kovoti, išspausti iš savęs maksimumą ir pajausti tą kraujo skonį burnoje.
 

–  Sakoma, jog pergalė neišmoko nieko, o pralaimėjimas – labai daug. Ar pritariate šiam pasakymui? Galbūt turite savo sportinių pavyzdžių, kuomet pergalė arba pralaimėjimas Jus kažko išmokė?
 

Emilis: Sutinku su šiuo posakiu. Konkrečių pavyzdžių nepateiksiu, bet dažniausiai pasitaikantis atvejis sporte – tai nuvertinamas priešininkas. Tuomet į varžybas ateini tarsi nugalėtojas, neįvertinęs varžovo ir tada patiri pralaimėjimą. Tokie pralaimėjimai patys skaudžiausi, jie pamoko ir verčia susimąstyti. Man pačiam labiausiai įsiminė praeitų metų Lietuvos vyrų tinklinio čempionato finalas Alytuje. Nors tai buvo ne pirmas mano finalas Lietuvos čempionate, bet šitame finale gavau svarbų vaidmenį aikštelėje, todėl šis finalas labiausiai įstrigęs atminty. Kol kas šias rungtynes prisimenu ir kaip skaudžiausią pralaimėjimą, nes buvome labai arti pergalės ir pirmos vietos, ir kaip didžiausią laimėjimą, nes pasisėmiau be galo daug patirties, mėgavausi šiomis varžybomis ir nenorėjau, kad jos baigtųsi.

 

Lukas: Kiekvienas pralaimėjimas – tai pamoka iš kurios pasimokome, nes kiekvienas pralaimėjimas yra skausmingas, todėl dažniausiai juos atsimenu geriau, nei pergales, nes žinau, ko nereikia daryti norint laimėti. 
 

–  Ar turite kokių ypatingų tradicijų, ritualų prieš varžybas?
 

Emilis: Ypatingų ritualų neturiu, bet prieš kiekvienas varžybas stengiuosi pasiklausyti man patinkančios muzikos ir išgerti kavos.
 

Lukas: Jokiu ritualu neturiu, stengiuosi būti nepriklausomas nuo aplinkos ar daiktų, svarbu sportinis inventorius su manimi, o daugiau padarysiu viską, ką galiu geriausia.
 

–  Kokie Jūsų ateities planai sporte? Ar po studijų ketinate tęsti aktyvų dalyvavimą varžybose?
 

Emilis: Dabar prioritetas pabaigti mokslus, o po jų matysiu, galbūt dar labiau pasinersiu į sportą ir tinklinį.
 

Lukas: Po 2023 metų sezono, apleidau plaukimo treniruotes, tad mažai šansų išvysti mane triatlono varžybose ateinantį sezoną, bet dabar daugiau laiko skiriu bėgimui, o atšilus orams pradėsiu minti dviratį bei ruoštis Europos bei pasaulio duatlono čempionatams. Ir tikiu, kad sportas lydės mane ilgai, nes rezultato siekimas mane motyvuoja ir 100 proc. mėgaujuosi ką darau dabar.

Tekstą parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.