Plėtodami tvaraus vystymo ir gerovės idėjų sklaidą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai trims didžiausiems Lietuvos miestams – Vilniui, Šiauliams ir Klaipėdai – pasiūlė centrinių miesto dalių atnaujinimo projektus. Jie parengė kvartalų urbanistinių architektūrinių koncepcijų galimybių studijas, pristatė energiją taupančių ir išmaniųjų technologijų pritaikymo idėjas, pastatų vizijas.

 

Konkurse „Išmanusis miestas“, kurį organizavo žurnalas „Structum“, dalyvavo aštuonios studentų komandos iš keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Konkursas prasidėjo rugsėjį, baigėsi balandžio pabaigoje, taigi studentai projektams sukurti skyrė 7 mėnesius. Konkurso komisiją sudarė 26 mokslininkai ir žymūs Lietuvos architektai, urbanistai, nekilnojamojo turto, statybos rinkos, taip pat savivaldybių atstovai, kurie vertino ne tik idėjos įgyvendinimo galimybes, bet ir atrinko energetiškai efektyviausią, palankiausią aplinkai projektą, kuriame pritaikyta daugiausia išmaniųjų technologijų. Laimėtojai buvo apdovanoti 3500 eurų pagrindiniu prizu. Konkurso organizatoriai tikisi, kad savivaldybės pasinaudos studentų pasiūlytais projektais, spręsdamos miestuose esančias problemas.

 

Pirmąją vietą konkurse užėmė VGTU komanda, rengusi Klaipėdos atnaujinimo projektą. Autoritetinga komisija įvertino studentus už tikslias, tačiau kūrybiškas kvartalų urbanistinių-architektūrinių koncepcijų galimybių studijas, energiją taupančių ir išmaniųjų technologijų pritaikymo idėjas ir pastatų vizijas. 

 

 

Inovatyvių kvartalų kūrėjai sekė šiuolaikinių miestų planuotojų ir projektuotojų pavyzdžiu, taigi į komandas susibūrė ne tik būsimieji urbanistikos, architektūros studentai, bet ir pastatų energetikos, miestų inžinerijos, aplinkos apsaugos inžinerijos ir kiti specialistai.

 

 

Žvėrynas – vienas prestižinių Vilniaus gyvenamųjų rajonų, išsiskiriantis savo padėtimi ir unikaliu gatvių tinklu. Nutiesus T. Narbuto gatvę, kuri tapo viena pagrindinių miesto transporto arterijų, Žvėrynas buvo padalytas į dvi dalis. Dėl to šiaurinė Žvėryno dalis pradėjo vystytis chaotiškai, be aiškios urbanistinės idėjos.

 

„Studentai nagrinėjo teritoriją, kuri patenka į Vilniaus miesto centro ribas. Nagrinėdami pasirinktą Žvėryno teritoriją, jie apžvelgė ir Neries slėnyje išsidėsčiusių aukštybinių pastatų komponavimą, nes sprendimo, ar Neries senvagės teritorija turėtų būti užstatyta, ar palikta kaip rekreacinė zona, nėra“, – sakė Vilniaus komandos koordinatorė VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė.

 

VGTU studentų grupė pasiūlė, jog visoje analizuojamoje Žvėryno teritorijoje atsirastų naujų gyvenamųjų ir komercinių pastatų eilė, kuri vizualiai sujungtų šias dvi rajono dalis, kiek pridengdama T. Narbuto gatvę. Šioje teritorijoje siūloma pastatyti ir modernų keleto dalių visuomeninį pastatą, kuriame būtų įrengtas teatras, meno galerija.

Projektuodami harmoningesnio Žvėryno viziją, studentai pasiūlė viešojo transporto stotelėse įrengti interaktyvius žemėlapius, pėsčiųjų perėjas apšviesti šviesos diodų lempomis, kurios automatiškai įsijungtų ar pradėtų intensyviau šviesti reaguodamos į žmones. Vienas inovatyviausių pasiūlymų – šviesoforas, tramdantis greitį viršijančius vairuotojus: užfiksavęs per sparčiai judantį vairuotoją, šviesoforas staigiai įjungtų raudoną signalą. Kadangi rajonas yra kalvotas, studentai siūlo įrengti keltuvus į kalną dviratininkams. Taip pat buvo suprojektuoti žalieji stogai, surenkantys lietaus vandenį, ir saulės kolektoriai.

 

 

Klaipėdos komandai teko užduotis atnaujinti miesto teritoriją, jungiančią Senamiestį, Naujamiestį bei įsiliejančią į Kuršių marias. Šią teritoriją studentai prilygino miesto vartams ir pavadino vizitine kortele. „Tai – svarbus kompozicinis ruožas, kuris šiuo metu nėra visiškai susiformavęs bei kokybiškai integruotas į miesto audinį“, – rašoma projekte.

 

Studentų nuomone, šioje teritorijoje esantys pramoniniai pastatai išsiskiria per dideliu masteliu, iškrenta iš konteksto, abejotina architektūrinė vertė vizualiai darko teritoriją, tvoros paslepia vaizdus bei stabdo judėjimą. Paradoksalu, tačiau ši teritorija yra viena iš nedaugelio vietų Klaipėdoje, kur žmonės tiesiogiai galėtų ateiti prie Kuršių marių, tačiau šiuo metu tam nėra galimybių.

 

„Siūlomos urbanistinės koncepcijos pagrindas – kvartalo integracija į esamą miesto situaciją, sukuriant naują, kokybišką daugiafunkcę teritoriją, skirtą dirbti, gyventi, leisti laisvalaikį, rengti šventes... Tokį sprendimą padiktavo šalia esantys pagrindiniai istoriniai Klaipėdos miesto akcentai – pilis ir Senamiestis“, – teigė komandos vadovė VGTU Miestų statybos katedros docentė Edita Šarkienė.

 

Visoje teritorijoje galima rasti 3 funkcines zonas – gyvenamąją, kultūrinę ir komercinę. Judėjimas tarp šių zonų būtų skatinamas visų pastatų pirmuosius aukštus skiriant komercinei veiklai. Taip pat studentai pasiūlė naudoti inovatyvią stogų apželdinimo technologiją, įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, vakuuminę atliekų surinkimo sistemą, lietaus vandens surinkimo talpas, leidžiančias panaudoti vandenį kelis kartus, ir kitas technologijas, kurios padėtų kvartalui tapti švaresniam ir patrauklesniam.

 

„Dirbdama projekte susipažinau su rinkoje esančiomis inovatyviomis technologijomis, atradau būdus, kaip objektus paversti energetiškai efektyviais bei pritaikyti šiuolaikinei visuomenei. Tai leido man suprasti, kad pastato energetinis efektyvumas yra ne ką mažiau svarbus, nei pati pastato architektūra“, – kalbėjo architektūros studijų programos studentė Jovita Laurukėnaitė.

 

 

Šiaulių komanda pasirinko atgaivinti miesto centrinę dalį, kuri apima ir papildomą zoną prie geležinkelio ruožo ir stoties. Siekiama ne tik pristatyti naują Senamiesčio koncepciją, bet ir sukurti reprezentatyvią erdvę, į kurią atvykę miesto svečiai galėtų patogiai pasiekti miesto centrą. Studentai atkreipė dėmesį į Prisikėlimo aikštę ir Dramos teatrą ir pasiūlė inovatyvius sprendimus.

 

Prisikėlimo aikštėje jie suformavo naują erdvę, gilindami aikštės plokštumą ir sukurdami amfiteatrą, kuris taptų aktyvia erdve gyventojams. Taip pat studentai pasiūlė naikinti prieš teatrą esančią kavinę, o vidinėje kvartalo dalyje sukurti vaikų žaidimų aikštelę, sutvarkyti augmeniją, įrengti ekraną, kuriame būtų skelbiama informacija apie artėjančius spektaklius ar teatro istoriją. Tarp išmaniųjų sprendimų – visuomeninio transporto laukimo stotelė, išmanusis reklaminis stendas, kuriame būtų skelbiama miestiečiams aktuali ir naudinga informacija. Taip pat pasiūlytas saulės energiją naudojantis apšvietimas ir mašinų liftus turinti automobilių stovėjimo aikštelė.

 

„Studentai parengė ir Šiaulių dramos teatro rekonstrukcijos / plėtros projektą. Viename svarbiausių kultūrinių objektų mieste jie norėtų įrengti daugiau erdvių lankytojams, o  aktoriams – repeticijų salių“, – sakė studentų projekto koordinatorė  Dalia Dijokienė.