2015-03-31
„U-Multirank“ reitingų lyderis – VGTU
Antrą kartą paskelbtame pasauliniame „U-Multirank“ reitinge įvertinta ir 14 Lietuvos aukštųjų mokyklų. Daugiausiai aukščiausių įvertinimų – dešimt – surinko Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Kauno technologijos universitetas (KTU) gavo 9, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 8, Mykolo Romerio universitetas (MRU) – 7, o Vilniaus universitetas (VU) – 6.
„U-Multirank“ – atsvara šiuo metu paplitusioms reitingavimo sistemoms, kurios paremtos universitetų rikiavimu į eilę. Jis suteikia galimybę palyginti aukštojo mokslo įstaigas pagal skirtingus vartotojams aktualius kriterijus. Reitinge aukštųjų mokyklų veikla analizuota pagal 31 rodiklį, kurie pagal pobūdį sugrupuoti į penkis kriterijus – studijų, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir poveikio regionui. Kiekvienas rodiklis penkiabalėje skalėje vertinamas nuo „labai gerai“ iki „silpnai“. Į „U-Multirank“ sistemą įtraukti VGTU, VU, KTU, VDU, MRU, Klaipėdos universitetas (KU), Lietuvos sporto universitetas (LSU).
„Remiantis reitingo kūrėjų statistika, tik 8 proc. visų vertintų aukštųjų mokyklų surinko daugiau nei 10 aukščiausių įvertinimų, tad VGTU pasiekimai – 10 aukščiausių įvertinimų – yra labai geri. 50 proc. visų vertintų universitetų gavo nuo 1 iki 5 aukščiausių įvertinimų, tad dauguma Lietuvos universitetų pademonstravo daug geresnius rezultatus nei pusė visų vertintų aukštųjų mokyklų“, – teigė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė.
Geriausiai Lietuvos aukštosios mokyklos įvertintos pagal poveikį regionui. Už bakalaurų įsidarbinimą net keturiems iš septynių reitinge dalyvaujančių Lietuvos universitetų skirtas aukščiausias balas (VGTU, KTU, VU, KU). Geriausiai universitetai įvertinti ir pagal magistrantūros absolventų integraciją į darbo rinką: maksimalų įvertinimą gavo visi išskyrus VDU.
Šis reitingas – puikus įrankis būsimiems studentams, verslo įmonėms ir patiems universitetams, nes atskleidžia tiek stipriąsias universitetų puses, tiek trūkumus ir skirtumus. Sudarius reitingą, labai aiškiai matyti, kad nėra nė vieno visapusiškai puikaus universiteto: tik keletas pasaulio universitetų aukščiausius balus surinko daugelyje vertintų veiklos sričių.
Daugiau nei pusė (apie 60 proc.) VGTU rodiklių įvertinti „labai gerai“ arba „gerai“. Be poveikio regionui, aukščiausias pozicijas reitinge užima universiteto mokslininkų publikacijos dažniausiai cituojamuose leidiniuose, nuo universiteto atskilusių įmonių skaičius (angl. spin-off), mokslininkų indėlis į menus, pritrauktos finansinės investicijos iš privačių ir regioninių partnerių, bakalauro studijos anglų kalba, studentų mobilumas bei pajamos, gautos iš nuolatinio profesinio tobulėjimo.
Praėjusiais metais reitinguose įvertintos 879 mokslo įstaigos, šiemet – daugiau nei 1 200 iš 83 šalių. Įvertinti daugiau nei 1 800 fakultetų ir 7 500 studijų programų. Informacija reitingams buvo renkama iš tarptautinių bibliometrinių ir patentų duomenų bazių, duomenis pateikė iniciatyvą remiančios aukštosios mokyklos, taip pat atlikta daugiau nei 85 tūkst. studentų apklausa. Reitingų kūrime dalyvavo Aukštojo mokslo politikos studijų centras (CHEPS), Aukštojo mokslo centras (CHE), mokslo darbų populiarinimo kompanija „Elsevier“, kiti partneriai.