Kovo 16 d. 18:30 val. įvyko VGTU Alumnų diena, kurios tema buvo „Susisiekimo sistemos vizija 2030 m.”. Renginio metu pranešimus skaitė trys susisiekimo sistemos atstovai, vyko diskusija, kurios metu aktualius klausimus uždavė konferencijos klausytojai.

 

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius, VGTU Alumni valdybos narys Gražvydas Jakubauskas pristatė „Susisiekimo sistemos plėtros strategiją 2030 metams. Daugiausiai dėmesnio buvo skirta plačiau papasakoti apie Europos Komisijos politiką ir tikslus iki 2030 m., Baltąją knygą, svarbiausius projektus - Rail Baltica, Via Baltica, Klaipėdos uosto, tarptautinio transporto ir logistikos plėtrą.

Kalbant apie perspektyvą, išskirti esminiai Lietuvos transporto sistemos iššūkiai ir planai 2030 metams. Pavyzdžiui, išmetamųjų teršalų sumažinti 60 procentų, iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; 30 proc. daugiau kaip 300 km keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu – geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc. Pasiekti, kad iki 2050 m. užtikrinti beveik visišką kelių saugą, iki 2020 m. pasiekti, kad aukų keliuose sumažėtų perpus. Tikimasi, kad pavyks suvaldyti šiuos iššūkius: užbaigti TEN-T tinklą, įgyvendinti projektą „Rail Baltica“, pagerinti Via Baltica ir A1 – automagistralės lygio (2+2) kelių kokybę, eismo saugą.

 

VĮ Lietuvos oro uostų (LOU) generalinis direktorius Gediminas Almantas pristatė „Lietuvos tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų veiklos rodiklius, koncesijos projektą. Pasakota, kad 2014 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai buvo sujungti siekiant padidinti kompleksinį veiklos efektyvumą, įgyvendinti vieningą oro uostų vystymo strategiją ir optimizuoti oro uostų valdymą. 2015-aiais metais visi oro uostai bendrai pervežė 4,2 mln. keleivių, 19 oro linijų skaidrė į 59 miestus 26 šalyse. Šiuo metu ypač svarbus tampa LOU plėtros poreikis ir iššūkiai. Tikimasi, kad 2017 m. Vilniaus oro uosto terminalas pasieks savo maksimalius pajėgumus, tačiau reikalingos investicijos infrastruktūrai, galimybės pritraukti naujas skrydžių bendroves yra pakankamai menkos, tai atsiliepia maža kapitalo grąža valstybei.

 

Pagrindiniai koncesijos projekto prioritetai yra Lietuvos oro uostų susisiekimo gerinimas, vystymas ir infrastruktūros plėtra. Valstybė iš VĮ Lietuvos oro uostai tikisi naujų nuolatinių skrydžių pritraukimo, keleivių skaičiaus didėjimo, keleivių terminalų pajėgumų išplėtimo, naujos infrastruktūros išplėtimo ir koncesijos mokesčio valstybei mokėjimo.

 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis skaitė pranešimą tema „Eismo sauga, infrastruktūros plėtra, intelektinių transporto sistemų vystymas“. Vadovas pristatė Lietuvos kelių tinklą ir infrastruktūrą. Daugiausiai buvo kalbama apie saugų eismą, išskiriant pagrindines strategines kryptis: Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose 0 žuvusiųjų eismo dalyvių; saugi infrastruktūra be inžinerinių priežasčių eismo įvykiui įvykti, nuolatinė eismo stebėsena ir inžinerinis infrastruktūros valdymas; eismo dalyvių atsakomybė ir sąmoninga elgsena keliuose. Pagrindinės naujovės keliuose: elektromobilių įkrovimo stotelės, intelektinės transporto sistemos, daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema, kelių duomenų e. paslaugų sukūrimas, elektroninė kelių rinkliavos sistema ir kt.

 

Pabaigoje pasidžiaugta Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VGTU bendradarbiavimo rezultatais. Šiuo metu yra rengiami mokslo tiriamieji darbai, kurių dėka sprendžiamos šios dienos problemos ir ateities iššūkiai. Keliuose diegiamos naujos, inovatyvios technologijos, išbandomi nauji, pažangūs kelių tiesimo metodai ir medžiagos, tiriamas jų veikimas atliekant bandymus kelyje ir laboratorijoje. Rengiami aukštos kokybės normatyviniai techniniai dokumentai, plečiamas kelių sektoriuje dirbančių aukštos kvalifikacijos inžinierių ir mokslininkų ratas.

 

Renginys sulaukė didelio susidomėjimo ir pritraukė apie 130 absolventų ir bičiulių iš Transporto fakulteto ir Antano Gustaičio aviacijos instituto.