Augant visuomenės susirūpinimui aplinka, apie perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų (PFAS) medžiagų sukeliamą taršą vis dar kalbama mažai. Spalį Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vykusioje „Zero PFAS. Vilnius Roadshow“ konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Latvijos, Suomijos vieni pirmųjų pasidalino savo naujausių tyrimų rezultatais. 
 

Apie tai, kas yra PFAS ir kokį poveikį šios medžiagos sukelia gamtai bei žmogui, kalbamės su konferencijos organizatore, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Aplinkos apsaugos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja prof. dr. Edita Baltrėnaite-Gediene. 
 

„Amžinieji teršalai“ mūsų maisto grandinėje
 

Pasak prof. dr. E. Baltrėnaitės-Gedienės, PFAS – tai didelė, keliolikos tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų, plačiai naudojamų visuomenėje ir randamų aplinkoje, grupė. Jie sunkiai skyla, lengvai kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, todėl dar kitaip yra vadinami „amžinaisiais teršalais“. 
 

„PFAS aptinkami geriamajame vandenyje, žemės ūkio produkcijoje, todėl šios medžiagos tampa mūsų maisto grandinės dalimi. Po to, kai jos panaudojamos maisto pakuotėse, drabužių sudėtyje, automobilių ir kompiuterių gamybos pramonėje, PFAS patenka į technogeninių atliekų srautus, kurie vėliau pasiekia aplinką ir mūsų maisto grandinę“, – aiškina mokslininkė. 
 

Su maistu patekę į organizmus, PFAS bėgant laikui sukelia imuninės sistemos, inkstų sutrikimus, gali sutrikdyti įprastą raidą.
 

„Deja, bet vien jau Europoje  žinoma  daugiau  kaip 17 tūkst.  teritorijų, užterštų PFAS, ir dar  21 tūkst. vietų, kuriose PFAS tarša yra labai tikėtina“, – teigia profesorė dr. E. Baltrėnaitė-Gedienė.
 

Trūksta tyrimų ir infrastruktūros
 

Nors šių medžiagų tarša ir kelia pavojų tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai bei aplinkai, vis dar trūksta išsamių dirvožemio, geriamojo vandens, nuotekų, žmonių sveikatos Lietuvoje tyrimų. Pasak VILNIUS TECH mokslininkės, tam reikia bendradarbiavimo tarp įvairių aplinkos ir visuomenės sveikatos mokslo sričių, ir šia konferencija šį bendradarbiavimą pavyko pradėti. 
 

„Tam turi būti parengta PFAS valdymo strategija bei vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena“, – aiškina prof. dr. E. Baltrėnaitė-Gedienė.
 

Gerųjų praktikų galime pasimokyti ir iš VILNIUS TECH Švedijos partnerių šioje srityje, taip pat skaičiusių pranešimus konferencijoje. 
 

„Švedai atlieka nuolatinius, ilgalaikius dirvožemio, oro uosto aplinkos, geriamojo vandens ir nuotekų, žmonių sveikatos, sąvartynų filtrato tyrimus“, – pasakoja mokslininkė. 

 

Vis tik Lietuvoje trūksta reikiamos tyrimams infrastruktūros ir įrangos. 
 

„Kiekvienam teršalui ar jų grupei svarbi speciali įranga, metodika, apmokytas personalas. Taip pat ir finansavimo, o pirmiausiai – supratimo, kad tai svarbu. Turint daugiau duomenų galima šviesti visuomenę, padėti valdžios institucijoms priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Galime pasidžiaugti nebent tuo, jog po šios konferencijos matome Lietuvos ministerijų, vandens ruošimo įmonių susidomėjimą, o tai jau yra puikus pamatas tolimesniam bendradarbiavimui, galinčiam duoti vertingų rezultatų“, – teigia prof. dr. E. Baltrėnaitė-Gedienė.
 

Tekstą rengė VILNIUS TECH Viešosios Komunikacijos Direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.

Nuotraukos Alekso Jauniaus.