Parengė Inga Labutytė-Atkočaitienė

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie žiedinę ekonomiką, kitaip tariant, turimų žaliavų perdirbimą į naujus gaminius. Jei kalbame apie stiklą ar aliuminį – užduotis gana paprasta: surenkame, vežame į perdirbimo gamyklą ir perdirbame. Tačiau atliekų susidaro įvairiausių – nuo pavojingų iki sudarytų iš kelių skirtingų medžiagų. Ar tai reiškia, kad visuotinės žiedinės ekonomikos niekada nepavyks pasiekti?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai deda pastangas, kad vis tik neperdirbamų atliekų liktų kuo mažiau – aukštosios mokyklos laboratorijose nuolat vyksta bandymai, kaip iš to, kas ilgus metus keliavo tik į sąvartyną, sukurti naudingą produktą. 

Pakartotinis produkto panaudojimas – itin skatinamas 

Universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas dr. Raimondas Grubliauskas pokalbį pradėjo paragindamas kiekvieną asmeninėje ir darbinėje veikloje kurti kuo mažiau atliekų. Tačiau akivaizdu – praktikuoti visiškai „zero waste“ (beatliekį) gyvenimo būdą pavyktų retam. 

„Todėl pastaruoju metu siekiama kuo taupiau naudoti senkančius gamtos išteklius, prailginti produktų gyvavimo laiką. Pakartotinis atliekų panaudojimas kuriant produktus įvairiose aplinkosaugos srityse šiuo metu labai populiarus ir skatinamas, todėl ieškome įvairių būdų, kur būtų galima panaudoti įvairių tipų (ne tik pavojingas) atliekas. Pavyzdžiui, padangų tekstilę, Tetra-Pak kombinuotą pakuotę ar popieriaus gamybos atliekų dumblą,“ – sakė dr. Raimondas Grubliauskas.

Nuo triukšmingų kaimynų gali apsaugoti ... padangų guma ir buvę plastiko buteliukai 

Kaip nusprendžiama, kad štai iš šios atliekos dar galėtų kažkas gero išeiti? Pašnekovo teigimu, šios idėjos gimsta jauniesiems tyrėjams bendradarbiaujant su universiteto mokslininkais.

„Tyrėjai drąsiai ir kūrybiškai interpretuoja įvairias atliekas, atranda naujas jų panaudojimo galimybes, neįprastus pritaikymo būdus. Jiems tik reikia suteikti erdvių, kuriose galėtų dirbti, ir pagalbą, kad idėjos neužgestų žengiant pirmuosius žingsnius,“ – sako VILNIUS TECH katedros vedėjas. 

Kartais žaliavą, su kuria reikėtų atlikti bandymus, padiktuoja rinką. Pasak pašnekovo, Lietuvoje surenkama itin daug plastikinių ir stiklinių butelių (net 98 proc. į rinką išleidžiamo kiekio). Stiklas – perlydomas, o štai plastiko antriniam panaudojimui vis dar ieškoma įvairių būdų. Todėl poreikį sukurti technologiją, kuria naudojantis būtų galima lengvai perdirbti panaudotą plastiką išsakė įmonių atstovai, o mokslininkų antrą kartą raginti nereikėjo – šiuo metu jau kuriama technologinė linija, kuri leistų plastiką perdirbti į garsą sulaikančias plokštes.

Iš padangų garsą sulaikančios plokštės jau gaminamos 

Apskritai VILNIUS TECH mokslininkai ir studentai nuolat ieško naujų efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, naudojamų statybose, tiria esamas medžiagas ir kuria naujas. 

„Šiai problemai spręsti mes pasitelkėme žiedinės ekonomikos principą: ieškome būdų, kaip perdirbti ir pakartotinai panaudoti atliekas, kuriant žaliavą garsui izoliuoti. Kai kurie projektai itin sėkmingi, pavyzdžiui, iš netinkamų eksploatuoti padangų šiuo metu jau gaminamos ir jau naudojamos gumos granulių plokštės, kurios gali būti įvairaus storio, standumo ir formos, pasižymi geromis mechaninėmis ir fizikinėmis savybėmis, todėl yra atsparios aplinkos poveikiui,“ – atskleidžia dr. R. Grubliauskas.

Būste statybininkai gumos granulių plokštes klijais priklijuoja prie gipso kartono plokštės ir montuoja ten, kur siekiama pagerinti atitvaro garso izoliaciją. Beje, plokštė iš padangų turi pranašumų prieš kitas garso izoliacines konstrukcijas. Pirmiausia, ji yra plona (1–3 cm storio), todėl lengvai montuojama, o išgaunamo garso izoliacijos efektyvumo ir diegiamos konstrukcijos storio santykis yra gerokai pranašesnis už kitas statybose naudojamas konstrukcijas. Antra, gumos granulių plokštės pasižymi geresnėmis akustinėmis savybėmis, ypač izoliuojant žemo dažnio garsą. 

Maisto atliekos – užuot puvę ir šildę planetą, gali virsti kuru 

Vienas atliekas perdirbti sudėtinga, o apie kitas išgirdus norisi suraukti nosį. Taip, tai bioskaidžios atliekos, kurių, pasak R. Grubliausko, išmetama apie penktadalis nuo viso atliekų kiekio. Jos pūva, skleidžia nemalonų kvapą ir dujas, kurios taip pat prisideda prie klimato pokyčių. 

„Vietoj to, kad būtų išmetamos, jos gali būti panaudotos energijai išgauti. Mūsų mokslininkai augantį atliekų kiekį siūlo mažinti pasitelkiant mažuosius bioreaktorius, kurie iš maistinių, komunalinių, žemės ūkio ir kitų pūvančių, biologiškai skaidžių atliekų geba išgauti gerą, vertingą bei švarų kurą – biodujas. Jas galima naudoti kaip alternatyvą iškastiniam kurui,“ – iškart kelių problemų sprendimą įvardijo R. Grubliauskas.

Ateityje reikės perdaryti ir dalintis 

Ir vis dėlto tai, ką išvardijome šiame straipsnyje – dar nedidelė dalis visų atliekų, kurias reikia sugalvoti, kaip perdirbti. Ką dar reikėtų padaryti, kad atliekų srautas į sąvartynus nutrūktų?

„Lietuvos atotrūkį nuo žiedinės ekonomikos srityje pirmaujančių ES šalių lemia nepakankamas dėmesys žiedinio dizaino ir projektavimo inovacijų skatinimui, – įsitikinęs dr. R. Grubliauskas. –Perėjimas prie žiedinės ekonomikos pareikalaus planuoti ir kurti naujus procesus, pagrįstus ekologiniu efektyvumu, ilgaamžiškumu, atnaujinimu, perdarymu, dalijimuisi.“

Antrinės žaliavos 

Pašnekovas svarsto, jog pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui, pastebimai augs ir žaliavų paklausa. Visgi pagrindinių žaliavų tiekimas yra ribotas, o kai kurios ES šalys yra priklausomos nuo kitų šalių tiekiamų išteklių. 

„Išteklių gavyba ir naudojimas daro ir darys didelį poveikį aplinkai, didins energijos suvartojimą, išmetamą CO2 kiekį ir t.t. Tad siekiant paspartinti žiedinę ekonomiką, būtinas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, bei spartesnis žiedinės ekonomikos suvokimo ir įgyvendinimo kompetencijų perkėlimas formuojant politiką,“ – pokalbį užbaigė VILNIUS TECH atstovas. 

Žaliasis raštingumas kaip edukacija nuo mokyklos suolo 

Lietuvoje prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo atliekų perdirbimo srityje prisideda didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Pirmiausia ši organizacija skatina moksleivius mokėti taisyklingai rūšiuoti – taip pat gerai, kaip ir daugybos lentelę. Tam jau penkerius metus organizuojamas projektas „Žalioji odisėja“ (anksčiau - „Žalioji olimpiada“.).

Tačiau mokytis žaliojo raštingumo pravartu ne tik moksleiviams – verslo įmonių atstovai, suvokę, kokie yra atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo būdai bei privalumai gali tai pritaikyti savo veikloje ir žingsniu ar net keliais aplenkti konkurentus. „Žaliasis taškas“ Lietuvoje vienija beveik 3000 įmonių. 

Keičiantis aplinkosaugos reikalavimams bei pakuočių tvarkymo mokesčiams organizacija visoms verslo įmonėms, kurios nori žengti žingsnį link tvaresnio, socialiai atsakingo verslo, lapkričio 11 d. organizuoja praktinę konferenciją „Pakuotės DNR: Vakar. Šiandien. Rytoj. Kurti veiksmingą pakuočių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą, maksimaliai mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis yra kur kas paprasčiau su patikima ekspertų komanda.