„Inžinierius visuomet ir visur ras darbą“, – užtikrina Vilniaus Gedimo technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektorius prof. Romualdas Kliukas. Jis ragina iš esmės keisti valstybės požiūrį į mokslą mokyklose, jeigu Lietuvoje nuoširdžiai siekiama patenkinti augantį inžinierių poreikį. 
Jis pabrėžia, kad inžinierių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 

„Statybos, transporto, elektronikos, informacinių technologijų (IT), dirbtinio intelekto (DI) studentai jau nuo trečio kurso yra graibstomi darbdavių ir pradeda dirbti“, – pabrėžia VILNIUS TECH rektorius. 

„Žinau pavyzdį, kai VILNIUS TECH studentė, pagal „Erasmus“ programą išvykusi studijuoti į Prancūziją, išsyk sėdo projektuoti tiltą nė prancūziškai nemokėdama“, – kalba universiteto rektorius.

Inžinerijos ir architektūros mokslų kalvė

VILNIUS TECH yra pirmaujantis Lietuvos universitetas pagal inžinerijos ir architektūros studijų kryptis – net 79 studijų programos iš 104 vykdomos inžinerijos mokslų, informatikos, matematikos mokslų ir technologijų mokslų krypčių grupėse. Jose studijuoja 70 proc.% universiteto studentų.

Universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių Lietuvoje, vertinant pagal parengiamų bakalauro ir vientisų studijų studentų skaičių: statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, (sausumos) transporto inžinerijos, bioinžinerijos, aplinkos inžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos bei energijos inžinerijos.

Vertinant specialistų parengimą magistrų studijose, VILNIUS TECH pirmauja 13-oje studijų krypčių: biotechnologijos, statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, transporto inžinerijos, bioinžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos bei architektūros. 

Tai skelbia žurnalas „Reitingai“. 

Lietuvių kalba laimi prieš inžineriją

2021-2022 m. m. 590 moksleivių, įstojusių į VILNIUS TECH, rinkosi inžinerijos mokslų ir architektūros studijų kryptis.

Tačiau, apgailestauja prof. R. Kliukas, nors valstybės požiūris keičiasi, moksleivių rengimas studijoms „vis dar turi ydą“, kuri Lietuvą persekioja nuo pat išsilaisvinimo iš carinės Rusijos imperijos gniaužtų, kai lietuvybė buvo siejama su dainomis, šokiais, rašto išsaugojimu.

„Nuo pirmos klasės mokome vaikus šokti, dainuoti. Na, dar krepšinio. Bet ar mes mokome inžinerijos? Valstybė iki šiol nelabai rūpinosi, kad mokyklą baigęs studentas turėtų pakankamai matematikos, fizikos ar chemijos žinių. Svarbiausia yra istorija, lietuvių kalba. Nesakau, kad tai nesvarbu. Tai svarbu. Bet žmogus, baigęs mokyklą, turi turėti elementarių matematikos ar fizikos žinių“, – ragina rektorius. 

VILNIUS TECH yra įsteigęs apie 200 klasių visoje Lietuvoje, Vilniuje įkurtas VGTU inžinerijos licėjus. Anot rektoriaus, dešimties metų statistika rodo, kad daugiau nei 20 proc. įstojusiųjų studijuoti į VILNIUS TECH, yra lankę tas klases.

Universitetas pats ėmėsi dėstytojus-inžinierius mokyti pedagogikos. 

„Iki šiol dėstytojai-inžinieriai, kaip pedagogai, buvo savamoksliai. Pradėjome mokyti, kaip dėstyti, kaip motyvuoti studentus mokytis, kaip naudojantis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis išdėstyti studijų turinį“, – pabrėžia prof. R. Kliukas. 

Tačiau trūksta kitokio valstybės požiūrio į inžinerines studijas, ypač kai kalbama apie minimalius reikalavimus stojantiesiems. 

„Daug potencialių studentų lieka už borto, nes neįvykdo minimalių reikalavimų. Bet į minimalius reikalavimus inžinerinėms studijoms įeina ir lietuvių kalbos dedamoji. Taip ir nutinka, kad inžineriją norintis studijuoti žmogus turi gerus matematikos ir fizikos balus, bet „nepatempia“ lietuvių kalbos. Ir jo galimybes nulemia lietuvių kalbos egzaminas“, – pastebi prof. R. Kliukas.

„Verslo žinių“ (VŽ) tinklalaidėje rektorius kalba apie VILNIUS TECH pastangas ugdyti būsimuosius inžinerijos studentus jau mokyklų klasėse. Apie kartais vis dar gajus mitus, neva techniniai universitetai neparengia verslui tinkamų specialistų ir apie tai, kad net ir kalbų nemokantys inžinieriai visuomet susikalba – todėl yra graibstomi visame pasaulyje.