Kovo 18 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) surengta kasmetinė Jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis“. Pagrindinis jos tikslas – telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius aplinkos inžinerijos ir artimų sričių mokslinius tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą. Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros rengiama Jaunųjų mokslininkų konferencija vyko jau 25-jį kartą. 

Į konferenciją susirinkusius dalyvius pasveikino ir jai vadovavo Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Raimondas Grubliauskas. Jis, kalbėdamas apie šios dienos globalines problemas, tryško optimizmu, matydamas susirinkusius konferencijos dalyvius. 

Aplinkos inžineriją drąsiai galima vadinti šiuolaikinio jaunimo kryptimi, nes pastebima, kad aplinkosaugos, tvarumo, gamtos bei išteklių tausojimo idėjos labiausiai paplitusios tarp jaunesnės kartos atstovų. Besimokantis jaunimas – itin didelis potencialas. 

Gabūs studentai, jauni tyrėjai, moksleiviai, dirbdami su mokslininkais, drąsiai ir kūrybiškai interpretuoja gaunamas žinias, randa neįprastus jų taikymo būdus. Jiems tik reikia suteikti erdvių, kuriose galėtų dirbti, pagalbą, kad idėjos neužgestų žengiant pirmuosius žingsnius.

Konferencijos dalyvius pasveikino ir Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas, kuris džiaugėsi, kad eilę metų rengiamoje konferencijoje aplinkos inžineriją studijuojantis jaunimas įrodo, jog turi puikias sąlygas realizuoti savo idėjas, kurias pristato rengdami pranešimus. 

Po konferencijos atidarymo renginio dalyviams pranešimą apie aplinkai draugišką, tvarią gamybą skaitė Ekologinio dizaino asociacijos steigėja bei aplinkosauginio švietimo iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienės. 

UAB „Baltic Engineers“ vandentvarkos grupės vadovas, katedros absolventas Vytautas Kairys apžvelgė skaitmenizavimo procesus, pažangiausias skaitmenines 3D projektavimo technologijas, aptarė, kaip pasitelkiant architektūrinį, inžinerinį paveldą tai įgyvendinti techniškai.

Pasibaigus plenariniam posėdžiui, konferenciją tęsė žodinių bei stendinių pranešimų sekcijos. Jaunieji mokslininkai pristatė mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su klimato kaita, antropogenine tarša, žiedine ekonomika, aktyviai diskutavo bei atsakinėjo į klausimus. 

Konferencijoje dalyvavo 70 dalyvių (bakalauro, magistratūros, doktorantūros studentai, docentai, profesoriai), jos metu buvo pristatyti 25 pranešimai. Po žodinių pranešimų vyko viktorina „Pasaulinė Žemės diena“. Konferenciją užbaigė įdomiausių žodinių bei geriausių stendinių pranešimų autorių apdovanojimai.

Rengiant Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferenciją, tęsiama graži tradicija, nes konferencija vyksta pasaulinės Žemės dienos išvakarėse. Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgis tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.