Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje ir minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 m. sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai Nidai įteikė ypatingą dovaną – nustatė tikslias senojo švyturio geodezines koordinates, kurių paieškos tęsėsi aštuonerius metus.
 

1874 m. pastatyto ir 1944 m. besitraukiančios vokiečių kariuomenės susprogdinto senojo Nidos švyturio bokšto fragmentai iki šiol likę Urbo kalno šlaituose, tačiau tiksli švyturio vieta vis dar nebuvo atrasta, nerastos ir kitos objekto liekanos. 

Siekiant įminti 80 metų senumo mįslę ir įpaveldinti senojo Nidos švyturio vietą, VILNIUS TECH alumnas, inžinierius Tomas Jačionis surengė misiją „Surasti Raudonąjį Kristupą“, kurios metu archeologas Justinas Račas atliko archeologinius tyrimus, bet šiems nedavus tikslių rezultatų prireikė geodezinių matavimų ir skaičiavimų.
 

Nors anksčiau buvo teigiama, kad naujasis Nidos švyturys pastatytas toje pačioje vietoje, kaip ir senasis, VILNIUS TECH Geodezijos instituto direktorius prof. dr. Eimuntas Paršeliūnas geodeziniais skaičiavimais įrodė, kad naujasis švyturys stovi kitoje vietoje, kurioje ir atlikti J. Račo archeologiniai tyrimai.
 

Koordinatės nustatytos 1 metro tikslumu
 

Vokietijos archyvuose prof. dr. E. Paršeliūnui pavyko surasti 1874 m. Jūreivių žinyną, kuriame pirmąkart nurodytos Nidos švyturio platuma ir ilguma, tačiau to meto geodezinės koordinatės pateiktos tik 30 metrų tikslumu. Norint tiksliau apskaičiuoti švyturio vietą, pagalbos kreiptasi į Vokietijos kartografijos ir geodezijos tarnybą.
 

„Kolegos iš Vokietijos pasidalijo 1927 m. aukštų Klaipėdos (Memel) krašto statinių geodezinėmis koordinatėmis – Nidos, Ventės rago, Klaipėdos švyturių, Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje ir Priekulės bažnyčios bokštų. Vis tik, senojo Nidos švyturio koordinates dar reikėjo nustatyti šiuolaikinėje Lietuvos koordinačių sistemoje LKS94“, – pasakoja prof. dr. E. Paršeliūnas.
 

Pasinaudojęs 2001 m. Vokietijos kartografijos ir geodezijos tarnybos nustatytais transformavimo parametrais ir pritaikęs tiesinį konforminį koordinačių transformavimą, naudojant tik Klaipėdos krašto pastatų geodezines koordinates, prof. dr. E. Paršeliūnas Nidos švyturio geodezines koordinates nustatė apie 1 metro tikslumu.
 

Anot VILNIUS TECH profesoriaus, dabar koordinates galima nurodyti žemėlapiuose, o vykdant archeologinius tyrimus – surasti švyturio liekanas. Tai taip pat atveria galimybes vienoje vietoje sutelkti išlikusius senojo švyturio bokšto fragmentus ir pritaikyti juos ekspozicijai. 
 

Reikšmingi atradimai – Vokietijos archyvuose
 

Dar keli misijos „Surasti Raudonąjį Kristupą“ atradimai – rašytinis dokumentas ir brėžinys, patvirtinantys 2021 m. Nidos švyturio pastatų komplekse atrastų kuro statinių nuosavybę. Prūsijos slaptajame valstybiniame archyve rastas 1882 m. Karaliaučiuje sudarytas dokumentas, kuris liudija, kad 1878 m. sausį į Nidą iš „Hansa“ mašinų gamyklos Rostoke buvo pristatytos metalinės talpyklos, kurios gegužės 16 d. pirmą kartą užpildytos alyva.
 

„Pagrindinė užduotis Berlyne buvo rasti švyturio koordinates, vietą atskleidžiančius dokumentus ar žemėlapius. Vis tik už akių netikėtai užkliuvo jau išanalizuotų, unikalios konstrukcijos kuro statinių brėžinys su aprašu ir nurodytais matmenimis. Šios keturios kuro statinės – pirmi ir kol kas vieninteliai dokumentuoti senojo Nidos švyturio inžinerinės įrangos eksponatai, kuriuos bus galima eksponuoti ir palikti ateities kartoms. Iki šiol buvo manyta, kad kuro statinės buvo atvežtos iš garlaivio ir skirtos dyzeliniam kurui laikyti.
 

Džiaugiamės VILNIUS TECH, šiemet susijungusio su Lietuvos jūreivystės akademija, indėliu į Lietuvos inžinerinio jūrinio paveldo išsaugojimą ir aktyviu dalyvavimu įžiebiant Klaipėdos uosto pietinio molo švyturio atminties spindulį“, – sako misijos organizatorius ir VšĮ „Šviesos ministerija“ vadovas Tomas Jačionis.