Apie Kelių katedrą

Lietuvos universitetas Respublikos Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu turėjo būti atidarytas 1919 m. sausio 1 d., tačiau tik praėjus daugiau kaip trims metams Lietuvos vyriausybė tokį universitetą atidarė 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. Lietuvos universiteto įsteigimo aktas priimtas ministrų kabineto posėdyje 1922 m. vasario 13 d.

1922 m. kovo 24 d. Steigiamojo seimo priimtame universiteto statute nurodyta, kad „šis statutas privalomas Lietuvos universitetui, įsteigtam Kauno mieste 1922 m. vasario 16 d.“ Lietuvos respublikos prezidentas Steigiamojo seimo priimtąjį universiteto statutą 1922 m. balandžio 12 d. paskelbė „Vyriausybės žiniose” Nr. 86 ir šis statutas tuojau pat įsigaliojo. Lietuvos universiteto įsteigimo įstatymu Technikos fakultetą sudarė 4 skyriai ir 17 katedrų, tarp kurių buvo ir Kelių katedra. Taigi oficiali Kelių katedros įkūrimo data yra 1922 m. balandžio 12 d., kuri yra reikšminga visiems Lietuvos kelininkams.

Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas, pirmojo pasaulinio karo pabaiga, revoliucinė suirutė Rusijoje ne tik skatino, bet ir vertė grįžti į Lietuvą Rusijos aukštosiose mokyklose dirbusius aukštos kvalifikacijos specialistus lietuvius. Universiteto Statybos skyriuje studentams paskaitas skaitė to meto įžymūs pedagogai ir mokslininkai: prof. Vincas Čepinskis, žymus tiltų inžinierius prof. Platonas Jankauskas, prof. Steponas Kolupaila, prof. Kazimieras Vasiliauskas, prof. Pranas Jodelė, prof. Jonas Šimoliūnas, prof. Zigmas Žemaitis, prof. Povilas Čechavičius ir kiti.

Kelių katedra nuo pirmųjų dienų pradėjo aktyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą. Pirmuoju katedros vedėju buvo pakirtas Rygos politechnikos instituto auklėtinis docentas, vėliau profesorius Jonas Šimoliūnas. Katedroje dar dirbo Kijevo politechnikos instituto absolventas docentas Juozas Jankevičius ir privatdocentas Feliksas Dobkevičius, 1898 m. baigęs Peterburgo technologijos universitetą.

Nepriklausomoje Lietuvoje susisiekimo inžinieriai nebuvo rengiami. Kelių katedros dėstytojai sauskelių ir geležinkelių disciplinas dėstė tada rengtiems plataus profilio statybos inžinieriams. Statybą, sauskelių ir gatvių disciplinas dėstė prof. Jonas Šimoliūnas, geležinkelių tiesimą – doc. Juozas Jankevičius, o geležinkelių eksploataciją – privatdocentas Feliksas Dobkevičius. Tie kursai buvo privalomi visiems statybos specialybės studentams. Dėl palyginti nedidelio paskaitų krūvio visi katedros dėstytojai dirbo dar ir vadovaujantį darbą Susisiekimo ministerijoje.

1930 m., jau Vytauto Didžiojo universitete, katedros buvo sustambintos. Kiek nukentėjo ir Kelių katedra. Ji buvo sujungta su Geodezijos katedra ir pavadinta Geodezijos ir kelių katedra. Jai vadovauti buvo paskirtas ekstraordinarinis profesorius, brigados generolas Stasys Dirmantas.

Kelių katedra, kaip savarankiškas darinys, vėl pradėjo veikti Kauno universitete 1940 m., kai Lietuvoje buvo įvesta sovietų valdžia. Tada katedra buvo naujame Statybos fakultete. Jos vedėju 1940 m. spalio mėnesį buvo paskirtas profesorius J. Gabrys. Dar karo metu, vėl užėjus sovietams, Kauno universitetas 1944 m. vėl pradėjo veiklą, o kartu buvo atkurta ir Kelių katedra. 1944–1945 mokslo metų etatų sąrašuose Kelių katedroje buvo keturi pedagoginiai – moksliniai darbuotojai, o katedros vedėjas – doc. Jonas Kiškinas.

1948 m. katedroje pradėjo dirbti dėstytojai, gavę inžinerinį išsilavinimą jau pokario metais. Tai inžinieriai statybininkai Albinas Tamaševičius ir Simonas Sidaras. Docentas A. Tamaševičius pradėjo katedroje ūkiskaitinius tiriamuosius darbus. 1950 m. į Kelių katedrą atėjo dirbti jauni inžinieriai kelininkai Vaclovas Pranaitis ir Evaldas Palšaitis – pirmieji baigę kelių specialybę.

1969 m. katedrai persikėlus iš Kauno politechnikos instituto į naują Vilniaus inžinerinį statybos institutą, jos istorija susieta su šia mokykla.

Inžinierius E. Palšaitis katedroje dirbo nuo 1950 iki 1993 m. 1950 m. baigęs universitetą ir aspirantūrą Maskvoje (1954 m.), apgynęs kandidatinę disertaciją, doc. Linas Vidugiris dirbo katedroje iki 1994 m.; nuo 1962 iki 1967 m. jis buvo Kelių katedros vedėju. Didelį indėlį kelių mokslui įnešė profesorius habilituotas daktaras Steponas Rokas. 1954 m. baigęs institutą, jis pradėjo dirbti katedroje asistentu. 1956 m. įstojo Maskvoje į aspirantūrą, kurią baigęs ir apgynęs disertaciją vėl grįžo į katedrą. Nuo 1967 iki 1977 m. jis – katedros vedėjas. 1983 m. pirmasis iš pokario metų katedros darbuotojų apgynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją. Jam vadovaujant pagerėjo Kelių katedros materialinė bazė, pradėjo augti jauni mokslininkai. Ilgą laiką katedroje dirbo docentas daktaras Vytautas Jasulaitis, įnešęs didelį indėlį sprendžiant kelių cementbetonio gamybos bei mokslo problemas. Ilgesnį ar trumpesnį laiką katedroje dar dirbo docentai daktarai Henrikas Sausenavičius, Vincas Stragys bei inžinieriai Juozas Šėrys, Stasys Pekšys, Anicetas Bagdonas ir Gerimantas Tarvydas. Katedros laborantais ir vyr. laborantais dirbo daugelis minėtų katedros darbuotojų.
 
1984-1989 metais disertacijas gynė prof. S. Roko mokiniai: H. Sivilevičius (Maskvoje), K. Petkevičius (Maskvoje), K. Skerys (Charkove), A. Laurinavičius (Maskvoje), I. Podagėlis (Odesoje), kurie sėkmingai dirbo Kelių katedroje ir jos laboratorijoje. Nuo 1997 m. disertacijų gynimai Vilniuje (VGTU) vyko praktiškai kasmet: 1997 m. – D. Čygas, 1998 m. – S. Skrinskas, 2000 m. – V. Puodžiukas, 2003 m. – D. Žilionienė (pirma moteris Lietuvoje kelininkė daktarė), 2004 m. – I. Povilaitienė (pirma moteris Lietuvoje geležinkelietė daktarė), 2004 m. – L. Černiauskaitė, 2005 m. – A. Braga, 2007 m. – R. Oginskas, A. Vaitkus, 2009 – L. Juknevičiūtė-Žilinskienė, K. Ratkevičiūtė, 2010 – V. Gintalas, 2011 – V. Vorobjovas, L. Bertulienė, 2012 – D. Mučinis, V. Jasiūnienė, 2013 – F. Tuminienė, L. Žiliūtė, 2014 – M. Paliukaitė.
 
Kelių katedros vedėjai:
1922–1930m. prof. Jonas Šimoliūnas
1930–1940 m. ekstraordinarinis prof. Stasys Dirmantas
1940–1944 m. prof. habil. dr. Juozas Gabrys
1944–1956 m. doc. t.m.k. Juozas Kiškinas
1956–1962 m. doc. t.m.k. Stasys Lukošiūnas
1962–1967 m. doc. dr. Linas Vidugiris
1967–1977 m. prof. habil. dr. Steponas Rokas
1977–1987 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
1987–1993 m. Vytautas Jasulaitis
1993–1995 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
1995–2013 m. prof. dr. Alfredas Laurinavičius
2013–2019 m. doc. dr. Virgaudas Puodžiukas
2019 m. – iki dabar doc. dr. Viktoras Vorobjovas

Už ilgametę pedagoginę veiklą bei naujausių mokslo bei technikos pasiekimų diegimą, naudojant pažangiausias technologijas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu apdovanoti „Garbės kelininko ženklu“ Kelių katedros dėstytojai:
doc. dr. E. Palšaitis;
doc. dr. L. Vidugiris;
doc. dr. V. Jasulaitis;
doc. dr. A. A. Juzėnas;
doc. dr. V. Puodžiukas;
prof. dr. D. Čygas;
prof. dr. A. Laurinavičius;
doc. dr. K. Sakalauskas;
prof. dr. K. Petkevičius;
doc. dr. K. Skerys.

Du Kelių katedros dėstytojai – doc. dr. K. Sakalauskas ir doc. dr. I. Podagėlis, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, didelį indėlį plėtojant geležinkelių transportą bei aukštos kvalifikacijos geležinkelių transporto specialistų rengimą apdovanoti „Garbės geležinkelininko ženklu“.

Katedros darbuotojai yra šių orgnizacijų nariai:

• ISAP – Tarptautinė asfaltbetonio dangų asociacija. Nariai: Donatas Čygas ir Alfredas Laurinavičius.
• RILEM – Statybos medžiagų, sistemų ir statinių laboratorijų ir ekspertų tarptautinė sąjunga. Narys: Audrius Vaitkus.
• FEHRL – Europos nacionalinių kelių tyrimo laboratorijų asociacija. Priežiūros komiteto ir generalinės asamblėjos narys: Audrius Vaitkus.
• PIARC – Pasaulio kelių asociacija. Narys: Donatas Čygas.
• BRA – Baltijos šalių kelių asociacija. Techninio komiteto kelių dangos narys: Audrius Vaitkus.
• Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisija. Narys: Audrius Vaitkus.
• Nuolatinės kelių priežiūros ir plėtros programos prie Susisiekimo ministerijos komisija. Narys: Donatas Čygas.
• Lietuvos aukštojo mokslo taryba. Narys: Donatas Čygas.
• Lietuvos mokslininkų sąjunga. Nariai: Marija Burinskienė ir Alfredas Laurinavičius.
• Technikos sąjunga. Narė: Marija Burinskienė.
• Lietuvos inžinierių statybininkų sąjunga. Nariai: Marija Burinskienė ir Alfredas Laurinavičius.
• LST TK 12 – Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komitetas „Automobilių keliai“. Narys: Viktoras Vorobjovas. Nuo 2016 metų – pirmininkas.
• LST TK 43 – Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komitetas „Geležinkelių transportas“. Narė: Inesa Gailienė.
• Tarptautinės Kelių ir geležinkelių infrastruktūros konferencijos (International Conference on Road and Rail Infrastructure – CETRA), tarptautinio mokslinio komiteto narys: Audrius Vaitkus.
• Tarptautinio mokslo žurnalo „Journal Civil and Environmental Engineering“ (ISSN 1336-5835) mokslinio komiteto narys: Audrius Vaitkus.
• Tarptautinio mokslo žurnalo „Journal of Advanced Transportation“ redkolegijos narys: Daiva Žilionienė.
• Tarptautinio mokslo žurnalo „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering“ (ISSN 1822-427X) redkolegijos nariai: Donatas Čygas, Vilma Jasiūnienė, Alfredas Laurinavičius, Dainius Miškinis, Virgaudas Puodžiukas, Audrius Vaitkus, Viktoras Vorobjovas ir Daiva Žilionienė.
• Tarptautinio mokslo žurnalo „Architecture and Construction Science“ (ISSN 1407-7329) redkolegijos narys: Alfredas Laurinavičius.
• Tarptautinio mokslo-techninio žurnalo „Roads and Bridges“ (ISSN 2225-9082) redkolegijos narys: Alfredas Laurinavičius.
• Žurnalo „Lietuvos keliai“ (ISSN 1392-8678) redkolegijos narys: Alfredas Laurinavičius.
• Tarptautinio patariamojo komiteto narys International Advisory Committee (IAC) of BCRRA (International Conference on the Bearing Capacity of Roads, Railways and Airfields): Audrius Vaitkus.
• Tarptautinės dangų tyrimų grupės International Pavement Research Meeting Transport Research Board International Meeting narys: Audrius Vaitkus.