MOKSLAS
Prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys
1. Darnioji statyba
- Pažangios statybinės medžiagos, statinių konstrukcijos ir technologijos
- Tvarus statinių gyvavimo ciklas
- Transporto sistemų ir eismo modeliavimas, optimizavimas, sauga ir valdymas
- Naujos judėjimo technologijos, intelektinės transporto sistemos
Rengiamos disertacijos
Kelių katedroje 2021/2022 mokslo metais doktorantūroje studijuoja 14 doktorantų.
Doktorantūroje studijuojančiųjų daktaro disertacijos rengimo tematikos yra šios:
Doktorantūroje studijuojančiųjų daktaro disertacijos rengimo tematikos yra šios:
| Tematikos pavadinimas |
|---|
| Susisiekimo infrastruktūros planavimas miestuose pagal sumodeliuotus prognozuojamus dviračių eismo srautus |
| Infrastruktūros pritaikymo savivaldžių automobilių eismui modelis |
| Voluojamo betono dangos ant hidrauliškai stabilizuotos žemės sankasos įtempių ir deformacijų tyrimai bei nuovargio funkcijų sukūrimas |
| Važiavimo greičio ribojimo ir kontrolės priemonių poveikio eismo saugumui automobilių keliuose tyrimas ir optimizavimas |
| Viešojo transporto vystymas siekiant urbanizuotų teritorijų tolygios ir tvarios regionų plėtros |
| Valstybinės reikšmės kelių tinklo būklės ir degradacijos spartos įvertinimo bei prioriteto remontui parinkimo algoritmas |
| 1520 mm ir 1435 mm pločio vėžės geležinkelio infrastruktūros sąveikos optimizavimas |
| Dangos pagrindo sluoksnių be rišiklių užpildo dalelių formos bei struktūros įtakos sluoksnio standumo moduliui tyrimas |
| Pramoninių parkų kūrimo tikslingumo analizė, pagrindimas ir vertinimas Lietuvoje regionų atgaivinimui |
| Kelio trasos geometrinių parametrų optimizavimas atnaujinimo projektuose nekeičiant statinio (kelio juostos) ribų |
| Eismo srautų vertinimo metodikų tobulinimas, įvertinant kelio elementų pralaidumą |
| Viešojo transporto poveikio eismo saugumui tyrimas ir vertinimas |
| Automobilių kelių asfalto sluoksnių tankio (sutankinimo) nustatymo neardančiais metodais (GPR) modelis |
| Inovatyvių asfalto mišinių kūrimas panaudojant aukšto polimerizuotumo bitumus |
Apgintos disertacijos
Nuo 1997 metų katedroje Statybos inžinerijos ir Transporto inžinerijos mokslo kryptyse apgintos 48 daktaro disertacijos šiomis tematikomis:
| Tematikos pavadinimas | Padalinys |
|---|---|
| Gatvių dangos būklės vertinimo rodiklių įverčių reikšmingumo tyrimas | Kelių katedra |
| Automobilių kelio viršutinės dangos dolomito užpildo savybių tyrimas | Kelių katedra |
| Eismo saugumo ir pralaidumo optimizavimas kelio darbų zonose | Kelių katedra |
| Darnaus judumo priemonių integravimo pagal miesto susisiekimo sistemos infrastruktūrą modelis | Kelių katedra |
| Kelio konstrukcijos sutvirtinimo geotinklu vertinimas | Kelių katedra |
| Bitumo įtempių relaksacijos modulio taikymas asfalto dangų atsparumui temperatūriniams plyšiams vertinti | Kelių katedra |
| Miesto aplinkkelių poveikio transporto srautų pasiskirstymui gatvių tinkle vertinimas ir modeliavimas | Kelių katedra (nuo 2017-07-01) Miestų statybos katedra (iki 2017-07-01) |
| Kelionių grandinėmis pagrįsto susisiekimo poreikių modelio kūrimas ir taikymas miestų susisiekimo tinklo planavimui | Kelių katedra (nuo 2017-07-01) Miestų statybos katedra (iki 2017-07-01) |
| Miesto apleistų teritorijų paskirties keitimo scenarijų vertinimas daugiarodikliais sprendimų priėmimo metodais | Kelių katedra (nuo 2017-07-01) Miestų statybos katedra (iki 2017-07-01) |
| Panaudotų padangų gumos įtaka asfalto dangos atsparumui provėžoms ir plyšiams | Kelių katedra |
| Automobilių keliuose diegiamų inžinerinių greičio reguliavimo ir kontrolės priemonių veiksmingumo eismo saugumui įvertinimo modelis | Kelių katedra |
| Valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą optimizavimas | Kelių katedra |
| Nestandžios dangos konstrukcijos modeliavimas įvertinant tampriai klampias asfalto savybes | Kelių katedra |
| Mineralinės skaldos panaudojimo geležinkelio balastui galimybių vertinimas | Kelių katedra |
| Priemiestinių vietovių gyvenamosios aplinkos kokybės analizė ir integruotas vertinimas | Miestų statybos katedra |
| Lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelių mieste vertinimas daugiatiksliais metodais | Miestų statybos katedra |
| Bitumo savybių kitimo įtaka asfalto dangos funkcionavimui | Kelių katedra |
| Kelių tampriosios dangos konstrukcijų savybių įtaka jų viršutinio sluoksnio eksploataciniams rodikliams | Kelių katedra |
| Ekologijos aspekto vertinimas miestų bendruosiuose planuose | Miestų statybos katedra |
| Transporto apkrovų įtaka plastinių deformacijų formavimuisi ir vystymuisi automobilių kelių asfalto dangose | Kelių katedra |
| Asfalto mišinių gatvių dangoms normatyvinių parametrų tyrimai Lietuvos sąlygomis | Kelių katedra |
| Eismo įvykių prognozavimo modelis Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliams | Kelių katedra |
| Karštai regeneruoto asfalto mišinio komponentų sąveikos modeliavimas ir jo naudojimo kelių dangos konstrukcijoje tyrimas | Kelių katedra |
| Miestų darnos proceso analizė ir gyvenimo kokybės vertinimas | Miestų statybos katedra |
| Automobilių kelių konstrukcijos pagrindo sluoksnių stiprumo nustatymo metodų vertinimas, tyrimai ir taikymas | Kelių katedra |
| Miestų darnos proceso analizė ir gyvenimo kokybės vertinimas | Miestų statybos katedra |
| Mažo eismo intensyvumo kelių funkcinės paskirties užtikrinimas važiavimo sąlygoms gerinti | Kelių katedra |
| Automobilių kelių asfaltbetonio dangos eksploatacinių rodiklių leistinųjų verčių pagrindimas | Kelių katedra |
| Projektinių sprendinių kokybės gerinimo galimybės žvyrkelių rekonstrukcijos projektuose | Kelių katedra |
| Eismo saugumo gerinimo priemonių pagrindimo modelis Lietuvos automobilių keliams | Kelių katedra |
| Lietuvos klimato įtakos kelių tiesybai vertinimo metodika ir klimatinis rajonavimas | Kelių katedra |
| Virtualaus ir fizinio gyventojų mobilumo sąveika, jos įtakos miestų plėtrai tyrimas | Miestų statybos katedra |
| Gyvenamųjų teritorijų transporto sistemų plėtros daugiatikslis vertinimas darnos požiūriu | Miestų statybos katedra |
| Miestų kompaktiškumas ir darniosios plėtros modeliavimas | Miestų statybos katedra |
| Lietuvos automobilių kelių nestandžių dangų konstrukcijų stiprumo nustatymo metodai | Kelių katedra |
| Geotekstilių parinkimo metodai Lietuvos automobilių kelių ir gatvių konstrukcijoms | Kelių katedra |
| Sunkiasvorio transporto įtaka automobilių kelių asfaltbetonio dangos funkcionavimo trukmei | Kelių katedra |
| Provėžų, susijusių su šlyties deformacijomis automobilių kelių asfaltbetonio dangose, mažinimas naudojant geosintetines medžiagas | Kelių katedra |
| Miesto viešojo transporto maršrutinio tinklo modeliavimas ir plėtra (Vilniaus miesto pavyzdžiu) | Miestų statybos katedra |
| Miesto struktūros įtaka energetinių resursų suvartojimui vežant keleivius | Miestų statybos katedra |
| Dangų degradacijos modeliai ir jų taikymas Lietuvos automobilių keliams | Kelių katedra |
| Geležinkelio kelio parametrų įtakos traukinių važiavimo greičiams kreivėse kompleksiniai tyrimai ir vertinimas | Kelių katedra |
| Geležinkelio vėžės geometrinių parametrų įtaka bėgių ilgaamžiškumui kreivėse | Kelių katedra |
| Žvyrkelių renovacija tvariosios kelių tinklo plėtros aspektu | Kelių katedra |
| Turistų statinių sistemos plėtros modelio sukūrimas ir taikymas | Miestų statybos katedra |
| Asfaltbetonio dangų būklės tyrimai ir stiprinimo poreikis Lietuvos keliuose | Kelių katedra |
| Lietuvos žvyrkelių būklės tyrimai ir renovacijos pagrindimas | Kelių katedra |
| Padidinto korozinio patvarumo asfaltbetonio mišinių gamybos technologinių būdų kūrimas | Kelių katedra |
Išradimai
- D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Perdaryta ir pritaikyta Lietuvos sąlygomis automobilių kelių nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programa. Atliktų eksperimentinių tyrimų pagrindu pertvarkyti nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programos duomenų bazės (2003 m.) ;
- D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Kelių oro sąlygų informacinės sistemos fiksuojamų duomenų bankas, Sukaupti duomenys apie automobilių kelių oro sąlygas: oro temperatūrą, dangos temperatūrą, įšalo gylį ir kt. (2004 m.);
- D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Modifikuota ankstesniais metais. Sukurta Kelių oro sąlygų informacinės sistemos fiksuojamų parametrų duomenų bazė (2006).
- D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Perdaryta ir pritaikyta Lietuvos sąlygomis automobilių kelių nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programa. Atliktų eksperimentinių tyrimų pagrindu pertvarkyti nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programos duomenų bazės (2003 m.) ;
- D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Kelių oro sąlygų informacinės sistemos fiksuojamų duomenų bankas, Sukaupti duomenys apie automobilių kelių oro sąlygas: oro temperatūrą, dangos temperatūrą, įšalo gylį ir kt. (2004 m.);
- D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Modifikuota ankstesniais metais. Sukurta Kelių oro sąlygų informacinės sistemos fiksuojamų parametrų duomenų bazė (2006).
- Laurinavičius,A.; Kurapka, V. Pastovūs vertikalūs kelių ženklai. Laikinos rekomendacijos (Reikalavimai, gamyba, bandymai). V., 2000, p. 36.
- Sakalauskas, Kazys. Geležinkelio kelio priežiūros taisyklės : K/111. Vilnius : SPAB "Lietuvos geležinkeliai" Leidybos centras, 2000. 213 p.. ISBN 9986-537-59-2.
- Laurinavičius, A.ST 1195024.01-2000. Statinio projekto ir statinio ekspertizė. V., 2000, p. 13.
- Sakalauskas, Kazys. Geležinkelių eismo taisyklės : ADV/003. Vilnius : Inovacijos ir leidybos centras, 2000.
- Laurinavičius, A.LST 1719:2001. Mineralinės automobilių kelių medžiagos ir jų mišiniai. Techniniai reikalavimai. V., 2001, p. 7.
- Laurinavičius, A.Tiltų hidroizoliacinės medžiagos. Techniniai reikalavimai. V., 2001, p. 14.
- Laurinavičius, A.; Juzėnas, A.LST 1331:2002. Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija (keičia LST 1331:1994). V., 2002, p. 12.
- Čygas, Donatas; Laurinavičius, Alfredas; Juzėnas, Antanas.ST 9306149.02:2002. Pažaidų taisymas gatvių asfaltbetonio dangoje. V., 2002, p. 9.
- Sakalauskas, Kazys; Černiauskaitė, Laura. Geležinkelio sankasos priežiūros instrukcija. 192/K. Vilnius : UAB "Gelspa", 2003. 141 p.
- Čygas, Donatas; Laurinavičius, Alfredas. ST 936149.03:2003. Miesto gatvių asfaltbetonio dangų tiesimo darbai. V., 2003, p. 22.
- Laurinavičius, A; Kezys, V.; Vilutis, V. ST 2235248.02:2003. Bendrieji susisiekimo komunikacijų (automobilių kelių, gatvių, aerodromų) tiesimo darbai. V., 2003, p. 174.
- Laurinavičius, A; Viršilas, G. ST 2235248.03:2003. Tiltų viadukų ir tunelių statybos darbai. V., 2003, p. 111.
- Laurinavičius, A.; Razbadauskis, K.; Vilutis, V. R 34-01 Automobilių kelių pagrindai. Pakeitimai ir papildymai. V., 2003, p. 21.
- Čygas, Donatas; Laurinavičius, Alfredas. ST 188710638.10:2004. Miestų ir gyvenviečių gatvių asfaltbetonio dangų įrengimo darbai. V., 2004, p. 23.
- D. Čygas, A. Laurinavičius, R. Babickas, A. Vaitkus, F. Tuminienė. Miesto gatvių asfaltbetonio dangų apatinių ir pagrindo sluoksnių įrengimo darbai. Statybos taisyklės. Nuorodinis žymuo ST 19306144104:2007. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2006, 25 p.
- K. Sakalauskas.1520 mm pločio vėžės keleivių peronai (modifikuotas LVS 44882008). Lietuvos standartizacijos deparatmwentas (LST TK 43 Geležinkelių transportas), 2008, 15 p.
- D. Čygas, A. Laurinavičius, A. Vaitkus.Techninių reikalavimų aprašas. Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų aprašas TRA NAG 09. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, 2009, 23 p.
- D. Čygas, A. Laurinavičius, A. Vaitkus. Rekomendacijos. Automobilių kelių naudoto asfalto granulių panaudojimo rekomendacijos R NAG 09. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, 2009, 23 p.
- K. Sakalauskas. 1520 mm vėžės pločio geležinkelių linijos, kai keleivinių traukinių važiavimo greitis iki 160 km/h techninės sąlygos. 2010 m.
- D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Ratkevičiūtė. Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos. RISEP 10. 2010 m. 69 p.
Tarptautinis projektas „BALTRIS“
Tarptautinis programos „Kelių infrastruktūros saugumo didinimas Baltijos jūros regione“ (Improving Road Infrastructure safety in the Baltic Sea Region) projektas „BALTRIS“. Projektas finansuotas Baltijos jūros regiono programos lėšomis. Vykdymo terminai – 2010–2013 m. Projekto VGTU dalies vadovas – A. Laurinavičius, darbo vykdytojai: D. Čygas, K. Ratkevičiūtė.
Europos parlamento ir tarybos direktyvoje 2008/96/EB 2008 m. lapkričio 19 d. „Dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo“ yra numatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atliekami poveikio kelių saugumui vertinimai, didelio avaringumo kelių ruožų klasifikavimas bei kelių tinklo saugumo lygių nustatymas. Esamų kelių saugumą būtina didinti nukreipiant investicijas į didžiausio avaringumo kelio ruožus ir (arba) į tuos kelio ruožus, kuriuose yra didžiausias nelaimingų atsitikimų mažinimo galimybės. Moksliniai tyrimai yra labai svarbi priemonė Europos Sąjungos kelių saugumui gerinti. Remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis yra būtina sudaryti patikimą ir nesudėtingą modelį įgyvendinant direktyvoje numatytus tikslus.
Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu
Projekto pavadinimas - Skirtingų modifikavimo priedų poveikis bitumo tampriai klampiam būviui ir atsparumo senėjimo (oksidacijos) procesams
Finansavimo šaltinis - 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestrų metu“.
Projekto vykdymo laikotarpis - nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.
Studento tyrimų/praktikos vadovas - doc. dr. Viktoras Vorobjovas
Studentė - Vytautė Naruševičienė
Projekto santrauka:
Siekiant vystyti asfalto mišinio standumo modulio apskaičiavimą pagal bitumo ir mineralinių medžiagų savybes, rekomenduojama gilinti žinias modifikuoto bituminio rišiklio mechaninių savybių tyrimuose ir atlikti kuo daugiau ir išsamesnių tyrimų su skirtingais bituminiais rišikliais ir modifikavimo priedais bandymus atliekant su sendintu ir nesendintu bitumais su dinaminiu šlyties reometru. Planuojami (siekiami) rezultatai bus naudingi ir galimi panaudoti siekiant nustatyti svarbiausias modifikuoto bitumo savybes, kurios užtikrintų tinkamą asfalto dangų funkcionavimą Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.
Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų modifikavimo priedų poveikį bitumo tampriai klampiam būviui ir atsparumo senėjimo (oksidacijos) procesams. Mokslinio tyrimo metu planuojama atlikti bandymus su sendintu ir nesendintu modifikuotais bitumais su dinaminiu šlyties reometru. Planuojami mokslinio tyrimo projekto rezultatai – praktiškai nustatyti fazės kampo vertes ir palyginti jas su literatūroje pateikiamomis teorinėmis vertėmis.
Finansavimo šaltinis - 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestrų metu“.
Projekto vykdymo laikotarpis - nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.
Studento tyrimų/praktikos vadovas - doc. dr. Viktoras Vorobjovas
Studentė - Vytautė Naruševičienė
Projekto santrauka:
Siekiant vystyti asfalto mišinio standumo modulio apskaičiavimą pagal bitumo ir mineralinių medžiagų savybes, rekomenduojama gilinti žinias modifikuoto bituminio rišiklio mechaninių savybių tyrimuose ir atlikti kuo daugiau ir išsamesnių tyrimų su skirtingais bituminiais rišikliais ir modifikavimo priedais bandymus atliekant su sendintu ir nesendintu bitumais su dinaminiu šlyties reometru. Planuojami (siekiami) rezultatai bus naudingi ir galimi panaudoti siekiant nustatyti svarbiausias modifikuoto bitumo savybes, kurios užtikrintų tinkamą asfalto dangų funkcionavimą Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.
Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų modifikavimo priedų poveikį bitumo tampriai klampiam būviui ir atsparumo senėjimo (oksidacijos) procesams. Mokslinio tyrimo metu planuojama atlikti bandymus su sendintu ir nesendintu modifikuotais bitumais su dinaminiu šlyties reometru. Planuojami mokslinio tyrimo projekto rezultatai – praktiškai nustatyti fazės kampo vertes ir palyginti jas su literatūroje pateikiamomis teorinėmis vertėmis.
Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose
Projekto pavadinimas - Bituminių stogo dangos atraižų panaudojimo asfalto mišiniams vertinimas eksploatacinių savybių užtikrinimo aspektu
Finansavimo šaltinis - 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto vykdymo laikotarpis - nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
Studento tyrimų/praktikos vadovas - doc. dr. Viktoras Vorobjovas
Studentė - Diana Venslauskaitė
Projekto santrauka:
Atliekama Lietuvoje ir kitose šalyse susidarančių bituminių stogo dangos atraižų, kaip atliekų, savybių analizė, nagrinėjamos bituminių stogo dangos atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybinės medžiagos perdirbimo technologijos asfalto mišinių gamybos panaudojimui užtikrinti, nagrinėjamos perdirbtų bituminių stogo dangos atraižų įterpimo į asfalto mišinius juos gaminant technologijos bei atliekama Lietuvos ir kitų šalių mokslinių tyrimų bei normatyvinių techninių dokumentų, kuriuose nagrinėjamos asfalto mišinių su perdirbtomis bituminių stogo dangos atraižomis, fizikinės ir mechaninės savybės, analizė nustatant ir apibendrinant ribines šių asfalto mišinių savybių vertes. Remiantis atlikta analize ir apibendrinimu formuluojamos gairės bituminių stogo dangų atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybos medžiagos, taikymui asfalto mišinių gamybai.
Projekto tikslas – ugdyti studentės mokslinę kvalifikaciją vykdant bituminių stogo dangos atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybinės medžiagos, panaudojimo asfalto mišiniams gaminti vertinimą vasaros praktikoje.
Uždavinys – sudaryti schemą-modelį, kuris pateiktų principus ir būdus bituminių stogo dangų atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybos medžiagos, taikymui asfalto mišinių gamybai.
Finansavimo šaltinis - 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projekto vykdymo laikotarpis - nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
Studento tyrimų/praktikos vadovas - doc. dr. Viktoras Vorobjovas
Studentė - Diana Venslauskaitė
Projekto santrauka:
Atliekama Lietuvoje ir kitose šalyse susidarančių bituminių stogo dangos atraižų, kaip atliekų, savybių analizė, nagrinėjamos bituminių stogo dangos atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybinės medžiagos perdirbimo technologijos asfalto mišinių gamybos panaudojimui užtikrinti, nagrinėjamos perdirbtų bituminių stogo dangos atraižų įterpimo į asfalto mišinius juos gaminant technologijos bei atliekama Lietuvos ir kitų šalių mokslinių tyrimų bei normatyvinių techninių dokumentų, kuriuose nagrinėjamos asfalto mišinių su perdirbtomis bituminių stogo dangos atraižomis, fizikinės ir mechaninės savybės, analizė nustatant ir apibendrinant ribines šių asfalto mišinių savybių vertes. Remiantis atlikta analize ir apibendrinimu formuluojamos gairės bituminių stogo dangų atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybos medžiagos, taikymui asfalto mišinių gamybai.
Projekto tikslas – ugdyti studentės mokslinę kvalifikaciją vykdant bituminių stogo dangos atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybinės medžiagos, panaudojimo asfalto mišiniams gaminti vertinimą vasaros praktikoje.
Uždavinys – sudaryti schemą-modelį, kuris pateiktų principus ir būdus bituminių stogo dangų atraižų, kaip kartotinio panaudojimo statybos medžiagos, taikymui asfalto mišinių gamybai.
-
- Puslapio administratoriai:
- Viktoras Vorobjovas
- Egita Kamarevcevienė
- Laura Ladietaitė
- Augustė Jablonskytė
- Monika Bissekerskaja
- Agnė Augustinaitė