Apie Pastatų energetikos katedrą
1961 m. balandžio 15 d. Kauno Politechnikos institute įkurta Šildymo ir vėdinimo katedra rengti šilumos, dujų tiekimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo specialistus. Neatsitiktinai sutampa pirmojo Lietuvą pasiekusio dujotiekio ir katedros įkūrimo metai. Kaune parengti 2006 šios specialybės inžinieriai. Nuo 1988 m. dalis katedros dėstytojų perkeliama į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) tuo pačiu pavadinimu. Čia 1990 m. išleidžiama pirmoji specialistų laida.
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. katedra pavadinama Pastatų energetikos katedra. Šiandien parengti 3970 aukštąjį universitetinį įšsilavinimą turintys inžinieriai, bakalaurai ir magistrai.
Nauja bendravimo erdvė. Kviečiame visus jungtis prie Pastatų energetikos katedros puslapio Facebook svetainėje. Bendrausime, dalinsimės informacija bei kitomis naujienomis. BŪKIME KARTU!
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. katedra pavadinama Pastatų energetikos katedra. Šiandien parengti 3970 aukštąjį universitetinį įšsilavinimą turintys inžinieriai, bakalaurai ir magistrai.
- Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo tikslas – efektyviai vartojant šilumos energiją sukurti ir palaikyti komfortišką mikroklimatą pastate esantiems žmonėms, augalams, įrenginiams, meno kūriniams, gyvūnams ir pan.
- Šilumos ir dujų tiekimo tikslas – efektyviai aprūpinti pastatus dujomis ir šiluma jiems šildyti, vėdinti, orui kondicionuoti, karštam vandeniui ruošti, juose vykstantiems technologiniams procesams, sudarant galimybę efektyviai energiją vartoti. Šios daugiausia energijos vartojančios sistemos veikimas grindžiamas visų pirma pagrindiniais termodinamikos, skysčių mechanikos ir šilumos mainų principais.
Nauja bendravimo erdvė. Kviečiame visus jungtis prie Pastatų energetikos katedros puslapio Facebook svetainėje. Bendrausime, dalinsimės informacija bei kitomis naujienomis. BŪKIME KARTU!
Pastatų energetikos katedros istorija
- 2001 m. pirmą kartą dalyvaujame programoje FRAMEWORK – 5. Darbai pagal šią programą buvo atliekami Ispanijoje Europos saulės tyrimų centre.
2001 m. lapkričio 20 d. iškilmingai paminėtas Katedros darbo 40 – metis.
_______________________________________________________________________________________
2002—2015 m. katedros vedėju buvo profesorius VYTAUTAS MARTINAITIS
- 2002 m. habil. dr. V. Martinaičiui suteiktas technologijos mokslų profesoriaus pedagoginis vardas.
- 2002 m. spalio mėn. 10 d. įsteigtas katedros bičiulių klubas. Klubo prezidentu išrinktas Egidijus Šydeikis, „YIT Technika“ (buvusios „ABB Technika“) direktorius.
- 2003 m. lapkričio mėn. 28 d. magistras Artur ROGOŽA VGTU apgynė Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją.
- 2004 m. birželio mėn. 9 d. buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp VGTU ir “Vilniaus energijos” bei “Litesko” įmonių.
- 2004 m. spalio 7-8 d. surengta 6-oji tarptautinė konferencija „Energija pastatams“. Šios konferencijos išskirtinis bruožas – ji vyko kartu su 47-ąja REHVA Generaline asamblėja. Konferencija paskelbė 71 pranešimą, iš kurių 61 yra paskelbti konferencijos medžiagoje.
- 2005 m. prof. E. Juodis praėjo habilitacijos procedūra ir daktarui K. Čiuprinskui suteiktas docento pedagoginis vardas.
- 2003 - 2009 m. komplektuojamos, plėtojamos Vėdinimo ir oro kondicionavimo, Šildymo, Termodinamikos ir šilumos mainų laboratorijos. Stendus įrengė šie rėmėjai: YIT Technika, Baltaura, Eltalis, Flakt, GRUNDFOS pumps, VTS Clima, Viessmann, „Vilniaus energija“.
- 2002 – 2009 m. kiekvienais metais pavasarį organizuojama Šildymo ir vėdinimo bei Vandentvarkos katedros mokslinė konferencija „Pastatų inžinerinės sistemos“, kuri jau keletą metų vyksta kartu su tarptautine statybos ir remonto paroda „RESTA“ Litexpo parodų rūmuose.
- 2006 m. daktarui A. Rogožai suteiktas docento pedagoginis vardas.
- 2006 m. prof. V. Martinaitis paskiriamas Lietuvos ekspertu „Energija“ komitete Europos Sąjungos 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos (2007 – 2013 m.) programoje (7 BP);
- 2007 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Giedrius Šiupšinskas, Kęstutis Valančius, Romanas Savickas.
- 2008 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Darius Biekša, Eglė Jaraminienė.
- 2008 m. Tarptautinės ekspertų grupės iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Lietuvos vertinimo rezultate visos trys katedros Energetikos krypties studijų programos buvo akredituotos be sąlygų iki 2015 metų vasaros.
- 2009 m. gegužyje VGTU Senato nutarimu katedros pavadinimas keičiamas į „Pastatų energetikos katedra“, kuris naudojamas nuo 2009-09-01.
- 2010 m. daktaro disertacijas apgina doktorantės Lina Užšilaitytė, Violeta Motuzienė, t.y. dirbant VGTU katedroje parengtos ir apgintos 9 daktaro disertacijos, iš kurių 7 – per keturis pastaruosius metus.
______________________________________________________________________________________
- 2011 m. balandžio 8 d. iškilmingai paminėtas Katedros darbo 50 – metis.
- 2011 m. Daktaro disertaciją apgina doktorantė Giedrė Streckienė.
- 2011 m. pabagoje buvo įkurta Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorija - PEMS.
-2012 m. Daktaro disertaciją apgina doktorantė Violeta Misevičiūtė.
-2013 m. pasirašyta dvigubo diplomo sutartis su Mikkeli taikomųjų mokslų universitetu (Suomija).
-2014 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Vygantas Žėkas ir Rūta Mikučionienė.
-2015 m. Daktaro disertaciją apgina doktorantė Rasa Džiugaitė-Tumėnienė.
nuo 2015 m. katedros vedėju išrinktas docentas ARTUR ROGOŽA
-2017 m. Daktaro disertaciją apginė doktorantas Juozas Bielskus.
-2019 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Karolis Januševičius ir Vilūnė Lapinskienė.
______________________________________________________________________________________
Katedros indėlis į fakulteto veiklą:
- Nuo 1988 m. doc. Sabina Paulauskaitė dirba prodekane Komunalinio ūkio fakultete, nuo 1990 m. Inžinerinių komunikacijų fakultete, nuo 1992 m. Miestų inžinerijos fakultete, nuo 1995 iki dabar Aplinkos inžinerijos fakultete.
- 1992—1996 m. doc. Vytautas Martinaitis yra išrenkamas dekanu ir vadovauja Aplinkos inžinerijos (Miestų inžinerijos) fakultetui.
- Nuo 1999 m. iki dabar doc. Kęstutis Čiuprinskas dirba prodekanu Aplinkos inžinerijos fakultete.
- 2002—2006 m. prof. A. Skrinska buvo Aplinkos inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas.
2001 m. lapkričio 20 d. iškilmingai paminėtas Katedros darbo 40 – metis.
_______________________________________________________________________________________
2002—2015 m. katedros vedėju buvo profesorius VYTAUTAS MARTINAITIS
- 2002 m. habil. dr. V. Martinaičiui suteiktas technologijos mokslų profesoriaus pedagoginis vardas.
- 2002 m. spalio mėn. 10 d. įsteigtas katedros bičiulių klubas. Klubo prezidentu išrinktas Egidijus Šydeikis, „YIT Technika“ (buvusios „ABB Technika“) direktorius.
- 2003 m. lapkričio mėn. 28 d. magistras Artur ROGOŽA VGTU apgynė Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją.
- 2004 m. birželio mėn. 9 d. buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp VGTU ir “Vilniaus energijos” bei “Litesko” įmonių.
- 2004 m. spalio 7-8 d. surengta 6-oji tarptautinė konferencija „Energija pastatams“. Šios konferencijos išskirtinis bruožas – ji vyko kartu su 47-ąja REHVA Generaline asamblėja. Konferencija paskelbė 71 pranešimą, iš kurių 61 yra paskelbti konferencijos medžiagoje.
- 2005 m. prof. E. Juodis praėjo habilitacijos procedūra ir daktarui K. Čiuprinskui suteiktas docento pedagoginis vardas.
- 2003 - 2009 m. komplektuojamos, plėtojamos Vėdinimo ir oro kondicionavimo, Šildymo, Termodinamikos ir šilumos mainų laboratorijos. Stendus įrengė šie rėmėjai: YIT Technika, Baltaura, Eltalis, Flakt, GRUNDFOS pumps, VTS Clima, Viessmann, „Vilniaus energija“.
- 2002 – 2009 m. kiekvienais metais pavasarį organizuojama Šildymo ir vėdinimo bei Vandentvarkos katedros mokslinė konferencija „Pastatų inžinerinės sistemos“, kuri jau keletą metų vyksta kartu su tarptautine statybos ir remonto paroda „RESTA“ Litexpo parodų rūmuose.
- 2006 m. daktarui A. Rogožai suteiktas docento pedagoginis vardas.
- 2006 m. prof. V. Martinaitis paskiriamas Lietuvos ekspertu „Energija“ komitete Europos Sąjungos 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos (2007 – 2013 m.) programoje (7 BP);
- 2007 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Giedrius Šiupšinskas, Kęstutis Valančius, Romanas Savickas.
- 2008 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Darius Biekša, Eglė Jaraminienė.
- 2008 m. Tarptautinės ekspertų grupės iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Lietuvos vertinimo rezultate visos trys katedros Energetikos krypties studijų programos buvo akredituotos be sąlygų iki 2015 metų vasaros.
- 2009 m. gegužyje VGTU Senato nutarimu katedros pavadinimas keičiamas į „Pastatų energetikos katedra“, kuris naudojamas nuo 2009-09-01.
- 2010 m. daktaro disertacijas apgina doktorantės Lina Užšilaitytė, Violeta Motuzienė, t.y. dirbant VGTU katedroje parengtos ir apgintos 9 daktaro disertacijos, iš kurių 7 – per keturis pastaruosius metus.
______________________________________________________________________________________
- 2011 m. balandžio 8 d. iškilmingai paminėtas Katedros darbo 50 – metis.
- 2011 m. Daktaro disertaciją apgina doktorantė Giedrė Streckienė.
- 2011 m. pabagoje buvo įkurta Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorija - PEMS.
-2012 m. Daktaro disertaciją apgina doktorantė Violeta Misevičiūtė.
-2013 m. pasirašyta dvigubo diplomo sutartis su Mikkeli taikomųjų mokslų universitetu (Suomija).
-2014 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Vygantas Žėkas ir Rūta Mikučionienė.
-2015 m. Daktaro disertaciją apgina doktorantė Rasa Džiugaitė-Tumėnienė.
nuo 2015 m. katedros vedėju išrinktas docentas ARTUR ROGOŽA
-2017 m. Daktaro disertaciją apginė doktorantas Juozas Bielskus.
-2019 m. Daktaro disertacijas apgina doktorantai Karolis Januševičius ir Vilūnė Lapinskienė.
______________________________________________________________________________________
Katedros indėlis į fakulteto veiklą:
- Nuo 1988 m. doc. Sabina Paulauskaitė dirba prodekane Komunalinio ūkio fakultete, nuo 1990 m. Inžinerinių komunikacijų fakultete, nuo 1992 m. Miestų inžinerijos fakultete, nuo 1995 iki dabar Aplinkos inžinerijos fakultete.
- 1992—1996 m. doc. Vytautas Martinaitis yra išrenkamas dekanu ir vadovauja Aplinkos inžinerijos (Miestų inžinerijos) fakultetui.
- Nuo 1999 m. iki dabar doc. Kęstutis Čiuprinskas dirba prodekanu Aplinkos inžinerijos fakultete.
- 2002—2006 m. prof. A. Skrinska buvo Aplinkos inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas.
- Racionalių atsinaujinančios energijos naudojimo derinių paieška šildymui bei vėsinimui Lietuvos klimato sąlygomis.
- Efektyvių sistemų ir įrangos mikroklimato kokybės užtikrinimui naudojant energiją pastatuose paieška (nuo esamų iki beveik nulinės energijos, kitų mažaenerginių pastatų).
- Pastato šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir apšvietimo procesų integruotas termodinaminio (ekserginio) efektyvumo ir gyvavimo ciklo modeliavimas, vertinimas.
- Apsirūpinimo energija (t.y. jos generavimo, tiekimo ir vartojimo) sistemų modeliavimas ir planavimas urbanistiniams moduliams.
- Lietuvos Respublikos statybos projektavimo normų sisteminimas.
Partneriai
Katedra bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos ir užsienio universitetais bei asociacijomis:
- Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
- Lietuvos energetikos institutas (Lietuva)
- Architektūros ir statybos institutas (Lietuva)
- Higienos institutas (Lietuva)
- Aalborgo universitetas (Danija)
- Čalmerso universitetas (Švedija)
- Rygos technikos universitetas (Latvija)
- Talino technikos universitetas (Estija)
- Vroclavo Politechnika (Lenkija)
- Karališkasis Švedijos universitetas (Švedija)
- Maskvos Statybos universitetas (Rusija)
- Danijos technikos universitetas (Danija)
- Europos saulės tyrimų centras (Ispanija)
- Helsinkio technikos universitetas (Suomija)
- Vienos technikos universitetas (Austrija)
- Lundo universitetas (Švedija)
- Pinkafeldo aukštoji technikos mokykla (Austrija)
- Štralzundo aukštoji technikos mokykla (Vokietija)
- Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA)
- Lietuvos Energijos konsultantų asociacija (LEKA)
- Groningeno universitetas (Olandija)
- Poznanės technikos universitetas (Lenkija)
- LITES (Lietuva)
Socialiniai partneriai
Katedra taip pat glaudžiai palaiko ryšius su šiomis įmonėmis:
AB ESO
AB ESO
Vytautas Martinaitis
Energetikas šilumininkas,
Pastatų energetikos katedros profesorius emeritas, habilituotas daktaras
Trumpa biografija
Gimė 1949 metais Marijampolės rajone. 1967 m. baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, 1972 m. – KPI šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės studijas.
Nuo 1972 iki 1986 m. dirbo KPI Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1982 m. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją. 2000 m. Lietuvos energetikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1986–1989 m. dirbo Alžyre, docentu Konstantinos universitete. Nuo 1989 m. dirbo VGTU Šildymo ir vėdinimo katedroje, nuo 1990 m. buvo jos vedėju, 1992–1996 m. – VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanu. 1993-1994 m. stažavo Šveicarijoje, Lozanos Politechnikos mokykloje. 2002-2015 m. buvo VGTU Pastatų energetikos katedros vedėju. 2002 metais VGTU Senatas jam suteikė technologijos mokslų profesoriaus pedagoginį vardą, o 2018 m. – profesoriaus emerito vardą.
Publikavo dvi monografijas, du vadovėlius, 5 mokomąsias knygas, per 200 mokslo straipsnių, yra 4 išradimų ir 2 patentų bendraautorius.
Nuo 1972 iki 1986 m. dirbo KPI Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1982 m. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją. 2000 m. Lietuvos energetikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1986–1989 m. dirbo Alžyre, docentu Konstantinos universitete. Nuo 1989 m. dirbo VGTU Šildymo ir vėdinimo katedroje, nuo 1990 m. buvo jos vedėju, 1992–1996 m. – VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanu. 1993-1994 m. stažavo Šveicarijoje, Lozanos Politechnikos mokykloje. 2002-2015 m. buvo VGTU Pastatų energetikos katedros vedėju. 2002 metais VGTU Senatas jam suteikė technologijos mokslų profesoriaus pedagoginį vardą, o 2018 m. – profesoriaus emerito vardą.
Publikavo dvi monografijas, du vadovėlius, 5 mokomąsias knygas, per 200 mokslo straipsnių, yra 4 išradimų ir 2 patentų bendraautorius.
Mokslinis darbas
Prof. V. Martinaičio mokslinis darbas apima tyrimus energetikos ir statybos technologinių procesų sąveikos efektyvumui vertinti ir gerinti, taikant pasiūlytą energinių, termodinaminių (ekserginių), gyvavimo ciklo, aplinkosauginių ir ekonominių kriterijų sistemą. Tokia sistema nuosekliai buvo diegiama kuriant ir tobulinant modelius, jų algoritmus pastatų energijos vartojimo, jų inžinerinių bei aprūpinimo energija sistemų efektyvimui vertinti, derinant ekserginės, gyvavimo ciklo ir daugiakriterinės analizės metodus. Ji leidžia kiekybiškai išreikšti darnaus vystymosi požiūrį vertinant projektinį sprendinį ar veikiančią sistemą. Pritaikyti ar kol kas tik sulaukę tarptautinio mokslo dėmesio yra ekserginės analizės esant kintamai atskaitos temperatūrai ir „dviejų faktorių“ – vartojimo efektyvumo ir fizinės būklės vertinimo kriterijų metodai, realių energijos vartojimo duomenų analizės algoritmas, pastato efektyvesnio išteklių vartojimo ekspertinė sistema, šilumos akumuliacinės talpos termohidrodinaminių procesų, sklypo atsinaujinančių energijos išteklių vertinimo modeliai. Jie ir kiti modeliai sisteminami bei rengiami statinio techninių sistemų informaciniam modeliavimui. Šiuos darbus atliekant buvo vadovauta nacionaliniams ar tarptautiniams projektams, daugiau kaip 12-ai apgintų daktaro disertacijų energetikos, statybos, mechanikos kryptyse.
Garbės profesorius Alfonsas Kazys SKRINSKA
| Duomenys | |
| El. paštas | crypt:YWxmb25zYXMuc2tyaW5za2FAZ21haWwuY29t:xx |
| Gimimo data ir vieta |
1934 07 06 Klevinė, Marijampolės apskr.
|
| Mokslo laipsniai, titulai |
Habilituotas daktaras, profesorius
|
| Užsienio kalba |
Anglų, rusų kalbos
|
| Išsilavinimas |
|
| Darbo veikla |
|
| Pagrindiniai dėstyti dalykai |
|
| Mokslinių interesų sritis |
|
| Išradimai ir nauja technika |
19 išradimų, iš jų:
|
| Publikacijos |
Apie 100 publikacijų.
|
-
- Puslapio administratoriai:
- Laura Ladietaitė
- Karolina Kardokaitė
