Naujienos

Kovo 24 d. VILNIUS TECH Senate universiteto vadovai pristatė 2025 m. veiklos ataskaitą. Rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas apžvelgė svarbiausius akcentus, universiteto ir bendruomenės narių pasiekimus, reitingų pokyčius bei pasidžiaugė mokslininkų įvertinimais. [caption id="attachment_109653" align="alignnone" width="1024"] Rektorius R. Kliukas[/caption] Studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pristatė studijų prioritetus, praėjusių metų stojimų rezultatus ir pokyčius, aptarė dvigubo laipsnio ir jungtines studijų programas, studentų iškritimo prevencijos veiklas, darbuotojų mainų rezultatus, apžvelgė su studijomis, akademine ir studentų bendruomene susijusius duomenis. Taip pat pristatyti šių metų universiteto prioritetai ir tikslai. Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas pristatė MTEPI prioritetus ir rezultatus, kompetencijų centrus, naujas mokslo partnerystes, vidinių projektų, doktorantūros, akademinės leidybos ir mokslinės sklaidos rezultatus, verslo ekosistemos bei bendradarbiavimo su verslu pasiekimus, apžvelgė mokslinius tyrimus ir inovacijas. Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas aptarė tarptautinių partnerių tinklą, ATHENA veiklą, tarptautinius projektus, apžvelgė alumnų įsitraukimą ir sėkmės rodiklius, bendradarbiavimo su mokyklomis rezultatus, pristatė pasiekimus ir kylančius iššūkius. Kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas pristatė su darbuotojais ir universiteto finansais susijusius duomenis, infrastruktūros ir eksploatacijos pokyčius bei planus, apžvelgė informacinių technologijų srityje įgyvendintus tikslus. Apibendrinant, VILNIUS TECH bendruomenė turi kuo pasidžiaugti – universitete dirba 1803 darbuotojai, gauta 111 053,6 tūkst. eurų bendrųjų įplaukų, planas įvykdytas 111 proc., atlyginimai vidutiniškai padidėjo 11 proc., įvykdyti 142 viešųjų pirkimų konkursai, kurių vertė siekia 40 382 tūkst. eurų, valdomų pastatų plotas sudaro 156 471,50 kv. m. Taip pat planuojama, kad 2025–2026 m. bus atnaujinta 460 bendrabučio vietų, o dokumentų valdymo informacinė sistema bus toliau nuosekliai tobulinama. Visą 2025 m. VILNIUS TECH metinę ataskaitą rasite čia. VILNIUS TECH strategija VILNIUS TECH kasmet siekia išlikti vienu geriausių technikos srities universitetų Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Siekdamas tai užtikrinti, universitetas daug dėmesio skiria veiklos planavimui ir vertinimui. Strateginiu lygmeniu universiteto veikla planuojama ilgalaikiu – 10 metų – laikotarpiu. Šiuo metu VILNIUS TECH vadovaujasi 2021–2030 m. strategija. Ji įgyvendinama vykdant veiklas keturiose aukštumose: „Kiekvienas besimokantysis konstruoja savo patirtį“ (studijų pokyčių valdymas), „Kiekvienas partneris gauna žiniomis pagrįstą pažangų sprendimą“ (mokslo pokyčių valdymas), „Kiekvienas alumnas kuria vertę visuomenei“ (alumnų įsitraukimas) ir „Tarptautinis traukos centras talentams, verslui, visuomenei“ (vidaus valdymo tobulinimas ir vertės kūrimas). Kiekviena aukštuma turi savo tikslus, uždavinius ir veiklas, išmatuojamas rodikliais, kurie leidžia įvertinti pažangą siekiant strateginių tikslų. Šių rodiklių siekia tiek akademiniai, tiek neakademiniai padaliniai. Remiantis strategija, studijų ir mokslo padaliniai veiklas planuoja vidutiniu – trejų metų – laikotarpiu, jas kasmet peržiūrėdami. Neakademiniai padaliniai rengia kasmetinius veiklos planus. Taip pat rengiami studijų ir mokslo plėtros planai penkeriems metams bei kiti strateginiai dokumentai. Nuoseklus planavimas padeda užtikrinti aukštą valdymo, studijų ir mokslo kokybę, kuri atsispindi augančiame studentų skaičiuje, stipriuose mokslo rezultatuose ir sėkmingai plėtojamose partnerystėse.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose sutrikęs naftos transportas degalų kainas pastarosiomis savaitėmis verčia kilti vis aukščiau. Viso pasaulio šalys ieško sprendimų, kurie padėtų sušvelninti šią situaciją ir nuramintų nepasitenkinusią visuomenę. Neseniai Vengrija ir Kroatija nusprendė įvesti vadinamąsias „kainų lubas“, tuo tarpu Lietuva pasirinko kitą kelią – atlaisvinti dalį šalies kuro rezervo atsargų. Tačiau kuris kelias iš tiesų efektyvesnis – tiesioginis kainų ribojimas ar bandymas stabilizuoti rinką pasitelkiant rezervus? Ar valstybės bandymas kontroliuoti kainas padeda suvaldyti krizę, ar tik nukelia problemas į ateitį? Apie tai plačiau pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros profesorius-partneris doc. dr. Vladislavas Petraškevičius. Kuro kainos paliečia kiekvieną „Kuro kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Jis reikalingas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir daugeliui kitų sričių, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai veikia tiek verslą, tiek paprastų žmonių kasdienį gyvenimą“, – sako  doc. dr. V. Petraškevičius. Kuro kainų kilimas paveikia net ir tuos vartotojus, kurie nėra dažni degalinių lankytojai ar nesinaudoja transporto paslaugomis tiesiogiai – kadangi pirmiausia padidėja transporto išlaidos, brangsta prekių ir paslaugų tiekimas, todėl įmonės dažnai yra priverstos kelti savo produkcijos kainas. „Dėl to didėja infliacija, o gyventojai turi daugiau mokėti už maistą, prekes ir, žinoma, keliones. Aukštos kuro kainos neišvengiamai paliečia ir patalpų šildymo išlaidas, ypač šaltuoju metų periodu. Visa tai ženkliai sumažina žmonių perkamąją galią, nes didelė jų pajamų dalis skiriama būtent kurui ir transportui“, – aiškina profesorius. Vis tik doc. dr. V. Petraškevičius primena, kad kuro kainų kritimas taip pat turi neigiamų aspektų. „Nors mažesnės degalų kainos būtų naudingos gyventojams ir verslams, nes sumažėtų išlaidos, valstybei jos reikštų mažiau surenkamų mokesčių, gaunamų iš kuro pardavimų. Tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas ir turėtų įtakos viešosioms paslaugoms ar investicijoms“, – sako jis. Būtent tokios situacijos ir kelia klausimą – ar valstybė turėtų aktyviai kištis į rinką, siekdama suvaldyti kainų svyravimus. Anot V. Petraškevičiaus, šalių vyriausybės gali bandyti reguliuoti kainas įvairiais būdais, pavyzdžiui, nustatydamos maksimalias kainas arba mažindamos akcizo mokesčius. Valstybės įsikišimas į kainas: reakcija į krizę, bet ne sprendimas Vadinamos „kainų lubos“ kurui reiškia, kad valstybė nustato didžiausią leidžiamą kuro kainą, už kurią degalinės gali parduoti kurą. Jei kuro rinkos kaina natūraliai pakiltų aukščiau nustatytos ribos, pardavėjai vis tiek negalėtų parduoti brangiau nei nustatė vyriausybė. Nors iš pirmo žvilgsnio šis instrumentas vartotojams gali atrodyti pozityvus, anot eksperto, ilgalaikėje perspektyvoje jis gali sukelti dar didesnį chaosą rinkoje. „Tokios priemonės gali laikinai sumažinti kainas vartotojams ir padėti gyventojams bei verslams susidoroti su staigiais kainų šuoliais. Jei kuro kainos smarkiai kyla dėl pasaulinių naftos kainų ar kitų priežasčių, kainų lubos gali laikinai sumažinti finansinę naštą žmonėms, tačiau ilgainiui tai turi neigiamų pasekmių. Kuro rinkos kainai pakilus virš oficialios vyriausybės nustatytos ribos, tiekėjams gali tapti nepelninga jį parduoti, todėl gali atsirasti tiekimo problemų. Tokiu atveju neišvengiamai formuojasi kuro deficitas rinkoje, išsirikiuoja ilgos automobilių eilės prie degalinių, sutrinka viso transporto ir komunalinių tarnybų darbas, atsiranda pagrįstas gyventojų nepasitenkinimas. Norint išspręsti šias problemas, valstybei gali tekti kompensuoti skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytų lubų“, – pasakoja VILNIUS TECH profesorius-partneris. Pasak eksperto, patirtis rodo, kad įvairūs valstybių bandymai reguliuoti kuro kainas dažnai padėdavo trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui sukeldavo problemų – didėdavo valstybės išlaidos arba atsirasdavo kuro tiekimo sutrikimų. Dirbtinai sumažintos kainos didina kuro paklausą, kadangi įmonės ir gyventojai naudojasi proga įsigyti kurą žemesnėmis kainomis ir ne tik naudoja jį įprastoms kelionėms, bet ir pradeda kaupti atsargas, kad išvengtų galimų neigiamų kuro tiekimo sutrikimų pasekmių. Tai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai ir visai valstybės energetinei politikai. Panika rinkoje: kaip susiformuoja paklausos šokas Doc. dr. V. Petraškevičius teigia, kad svarbų vaidmenį tokiose situacijose atlieka vadinamasis paklausos šokas – staigus ir netikėtas žmonių noro pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą padidėjimas arba sumažėjimas. Tai situacija, kai daug žmonių vienu metu pradeda pirkti daugiau (arba mažiau) nei įprastai, ir dėl to laikinai sutrinka rinka. Paprastai tai įvyksta labai greitai ir gali stipriai paveikti kainas bei prekių prieinamumą. Jis paprastai atsiranda dėl baimės ar gandų apie galimą prekių trūkumą, staiga pasikeitusių kainų ar jų prognozių, ekonominių ar politinių įvykių bei krizinių situacijų. „Jei žmonės išgirsta, kad kuro kainos netrukus smarkiai kils arba kad jo gali pritrūkti, daugybė pirkėjų vienu metu skuba į degalines, pilasi pilnus bakus ir kartais perka kurą atsargai. Dėl to paklausa staiga labai padidėja ir degalinėse gali susidaryti eilės, o kartais – išsekti rezervai, nors realiai kuro atsargų šalyje dar yra“, – pažymi doc. dr. V. Petraškevičius. Kodėl kainų lubos būtų rizikingos? Specialisto teigimu, jeigu Lietuvos vyriausybė vis tik nuspręstų reguliuoti kuro kainas ir įvesti „lubas“, tikėtina, kad tai galėtų trumpam sumažinti kuro kainas vartotojams. Vis dėlto, kadangi Lietuva yra nedidelė ir labai priklausoma nuo importuojamo kuro, tokia priemonė neišvengiamai sukeltų tiekimo problemų ir ilgainiui padidintų valstybės išlaidas. Vertinant situaciją rinkoje, net ir dabartinis sprendimas atlaisvinti kuro rezervo atsargas problemą spręs tik trumpuoju laikotarpiu, kadangi į rinką išleistą rezervo kiekį teks atkurti, o tai padaryti degalinių atstovai turės jau didesnėmis kainomis. Tiesa, kuro kainų mažinimui šalis galėtų taikyti ir kitas priemones, ieškant balanso tarp rinkos veikimo ir valstybės pagalbos gyventojams bei verslui. „Lietuva yra ES rinkos dalis, kur kainos dažniausiai reguliuojamos rinkos principais, todėl gali būti naudojamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, akcizo ar kitų mokesčių mažinimas, subsidijos tam tikriems sektoriams, parama gyventojams“, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.

Š. m. kovo 18 d. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas sulaukė malonių svečių. Pažiūrėti, kaip gyvena VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas, atvyko gausus, net 19 žmonių, VILNIUS TECH profesorių emeritų būrys (E. Butkus, R. Dubakienė, F. Ivanauskas, G. Juška, V. Kučinskas, Z. Kučinskienė, V. Lakis, V. Laurinavičius, V. Manstavičius, A. Orliukas, A. Ramonas, M. Ramonienė, Š. Raudys, K. Sasnauskas, V. Sirutkaitis, R. Skyrius, V. Smilgevičius, B. Stundžia, I. Valikonytė). Šis susitikimas buvo planuotas iš anksto, pagal bendradarbiavimo planą. Susitikimo pradžioje VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubo prezidentas prof. Algirdas Vaclovas Valiulis pristatė svečiams universiteto struktūrą, veiklos kryptis ir kai kuriuos mokslo pasiekimus. Statybos fakulteto dekanas doc. dr. Remigijus Šalna papasakojo apie fakultetą, jo vykdomas veiklas, struktūrą ir pasiekimus. Statybos fakultete yra 5 katedros, atsakingos už studijas, mokslinius tyrimus ir bendradarbiavimą su verslo bei visuomenės partneriais, 3 institutai, orientuoti į mokslinių tyrimų vykdymą, ir 3 laboratorijos. VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubo prezidentas akademikas V. Kučinskas padėkojo už priėmimą ir padovanojo knygas apie VILNIUS TECH profesorius emeritus ir jų veiklą 2025 metais. Po oficialaus prisistatymo prasidėjo ekskursija po Statybos fakulteto mokomąsias ir mokslo laboratorijas. Iš pradžių buvo parodytos iš Linkmenų g. arealo perkeltos statybinių medžiagų laboratorijos, jų šiuolaikiška įranga ir laboratorinės erdvės. Po to ekskursijos dalyviai buvo pakviesti į Statybos fakulteto konstrukcijų bandymų ir tyrimų laboratorijas. Kai kurios laboratorijos turi unikalią įrangą, kuria naudojasi atvykę Lenkijos, Skandinavijos ir kitų šalių mokslininkai ar magistrantūros studijų studentai. Ekskursijos pabaigoje, pavargę ir kupini įspūdžių, buvome pakviesti į nedideles vaišes. Kaip įprasta statybininkams, buvome pavaišinti lašinukais su juoda duona ir raugintais agurkais, medumi, šakočiu ir kava. Smagu, kad susitikime dalyvavo gausus VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubo būrelis (A. Zakarevičius, R. Kačianauskas, M. Burinskienė, R. Ginevičius, G. Kaklauskas, Skrinska, J. Valivonis, R. Belevičius, A. V. Valiulis).

VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai prof. dr. Olegas Prentkovskis, doc. dr. Mykola Karpenko ir doc. dr. Paulius Skačkauskas kartu su Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto Mechanikos fakulteto mokslininkais dr. inž. Krzysztof Towarnicki ir habil. dr. inž. Michał Stosiak sulaukė tarptautinio pripažinimo. Už bendrą Lenkijos patentą „Hidraulinis kėlimo vožtuvas su išorinių mechaninių virpesių kompensacija“ mokslininkams įteiktas Lenkijos mokslo ir technikos draugijų federacijos NOT (lenkų kalba: Federacja Stowarzyszeń Naukowo-Technicznych „Naczelna Organizacja Techniczna“ – NOT) pripažinimo diplomas. Įvertinimas skirtas NOT Tarybos organizuotame konkurse „Už reikšmingus technikos srities pasiekimus“, kuriame apdovanojami reikšmingiausi metų technikos srities pasiekimai. Sukurtas hidraulinis kėlimo vožtuvas skirtas naudoti įvairiose hidraulinėse sistemose, ypač pavarų sistemose, veikiančiose išorinių vibracijų sąlygomis. Tokios vibracijos būdingos darbo mašinoms, mobiliajai technikai ir specialios paskirties transporto priemonėms. Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis pažymi, kad šis įvertinimas atspindi aukštą fakulteto mokslinių tyrimų lygį ir jų praktinę vertę: „Šis apdovanojimas liudija mūsų mokslininkų kompetenciją ir gebėjimą kurti inovatyvius, pramonėje pritaikomus inžinerinius sprendimus. Tarptautinis bendradarbiavimas ir technologinių inovacijų plėtra yra viena iš strateginių fakulteto krypčių“. Tokie moksliniai rezultatai stiprina VILNIUS TECH pozicijas tarptautinėje inžinerijos ir transporto tyrimų erdvėje bei skatina tolesnį bendradarbiavimą su užsienio mokslo ir pramonės partneriais.

Prieš persikeldama iš Sakartvelo į Lietuvą, Shorena Gudzhabidze jau turėjo aiškią viziją, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė studijų aplinka. Šią viziją suformavo pokalbiai su studentais iš įvairių Europos universitetų, kuriuos ji sutiko dalyvaudama savo mokyklos STEM akademijoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto Statybos inžinerijos studijų programa atitiko visus jos lūkesčius, tad sprendimas persikelti svetur neužtruko. Tai istorija apie jauną inžinierę, kuri savo aistrą atrado architektūros ir inžinerijos sankirtoje. Kelias į Vilnių Dar mokykloje Shorena dalyvavo tarptautiniuose inžinerijos konkursuose, įskaitant „Intel ISEF“ ir „ECUSYS“, kur susipažino su studentais iš visos Europos. „Iš pirmų lūpų išgirstos istorijos apie jų laboratorijas, kursus ir tyrimų aplinką išties pakėlė mano lūkesčių kartelę universitetinei patirčiai“, – prisimena ji. Atėjus laikui apsispręsti, kur studijuoti, per mokyklos alumnų tinklą iškilo VILNIUS TECH vardas. Statybos inžinerijos programa atitiko visus jos reikalavimus. Shorena pateikė paraišką, gavo stipendiją ir persikėlė. „Tuo metu tai atrodė paprastas ir savaime suprantamas sprendimas“, – sako ji. Mokymasis mąstyti kaip inžinierei Netrukus Shorena suprato, kad statybos inžinerija  yra kur kas platesnė sritis nei daugelis įsivaizduoja. „Mane labiausiai nustebino ne sudėtingumas, o apimtis, – aiškina ji. – Bakalauro studijos skirtos ištreniruoti protą mąstyti tam tikru būdu. Man tai buvo inžinerinis mąstymas – mokėjimas prieiti prie problemos, ją išskaidyti ir rasti sprendimus.“ Didžiausią įtaką jai padarė dvi patirtys. Pirmoji – baigiamasis darbas: „Tai buvo momentas, kai per ketverius metus sukauptos žinios pagaliau susijungė į aiškią visumą. Kol neprireikia visko panaudoti vienu metu, iki galo nesuvoki, kiek daug išmokai.“ Antroji – jos mentorius, dekanas doc. dr. Remigijus Šalna. „Iš jo išmokau profesionalumo tikrąja to žodžio prasme – gilių kompetencijų ir nuoširdaus dėmesio detalėms. Inžinerijoje ir bet kurioje techninėje srityje skirtumas tarp gero ir puikaus darbo dažnai slypi detalėse. Tai pamoka, kurią nešiojuosi su savimi.“ Gyvenimas bendrabučiuose, adaptacija naujoje šalyje ir savarankiško gyvenimo iššūkiai taip pat paliko pėdsaką. „Būdavo akimirkų, kai viskas atrodė nepakeliama, – prisipažįsta Shorena. – Tačiau žvelgiant atgal, tai tik dalis savarankiško gyvenimo pradžios, ir tos akimirkos mane formavo ne mažiau nei studijos.“ Tarp studijų ir ankstyvosios karjeros Trečiame kurse Shorena pagal studijų programą turėjo atlikti profesinės veiklos praktiką. Ji pasirinko „Staticus“ – vieną didžiausių Europoje fasadų rangovų – nors fasadų inžinerija nebuvo jos karjeros planuose. Tačiau tai greitai pasikeitė. „Čia atsiduri pačioje architektūros ir inžinerijos sankirtoje, – sako ji. – Paaiškėjo, kad tai kur kas labiau įtraukianti sritis nei tikėjausi.“ Shorena įsidarbino dar nebaigusi studijų. Suderinti paskutinio kurso darbus su profesinėmis pareigomis buvo sunku, tačiau ji į tai žiūri praktiškai: „Būtent tada išmoksti realaus laiko planavimo, o ne teorinio. Greitai susidėlioji prioritetus, nes tiesiog neturi kito pasirinkimo. Nepasakyčiau, kad tai lengva, bet tikrai verta.“ Prisijungusi prie „Staticus“ komandos, ji iš pradžių turėjo ribotas šios specifinės srities žinias. Tačiau inžinerinis išsilavinimas suteikė jai reikiamus įrankius šiai spragai užpildyti. „Ką studijos man iš tiesų davė – ir kas toje situacijoje buvo svarbiausia – tai inžinerinį mąstymą, gebėjimą išanalizuoti nepažįstamą dalyką ir metodiškai jį įveikti.“ Pasididžiavimo akimirka: „Landspitali“ projektas Pirmus trejus metus „Staticus“ įmonėje Shorena dirbo 3D projektavimo inžiniere, besispecializuojančia statinio informacinio modeliavimo (BIM) srityje. Ji kūrė sudėtingus fasadų modelius „Revit“ programoje ir kūrė parametrinius pastatų komponentus, naudojamus tiesiogiai gamyboje ir montavime. Jos projektų sąraše atsirado tokie objektai kaip Oksfordo „Life and Mind Building“ miestelis, „Høsnord“ ligoninė Danijoje ir „Hero“ projektas Lietuvoje. Tačiau labiausiai išsiskiria vienas projektas – „Landspitali“, 30 000 m² ploto ligoninė Reikjavike, Islandijoje. „Iššūkiai čia buvo visiškai kito lygio, – sako Shorena. – Be milžiniško masto, Islandijos ekstremalios oro sąlygos ir seisminis aktyvumas pridėjo tiek inžinerinio sudėtingumo, su kokiu dauguma projektų nesusiduria.“ Vien fasadui buvo atliekami statiniai seisminiai bandymai pagal Amerikos AAMA standartus – tai buvo pirmas toks kartas „Staticus“ istorijoje. „Matydamas, kaip tokio sudėtingumo projektas koordinuojamas ir įgyvendinamas tarp skirtingų disciplinų, išmoksti dalykų, kurių mažesni projektai tiesiog negali suteikti.“ Nauja kryptis Po trejų metų Shorenos karjera pasuko netikėta linkme. Ji tapo „Staticus XD“ produktų vadove. Tai bendrovės sukurta „viskas viename“ debesijos platforma, skirta fasadų projektų valdymui, užtikrinanti visišką projekto matomumą ir sklandų bendradarbiavimą nuo kainos pasiūlymo iki objekto perdavimo. „Statyba ir ypač fasadų inžinerija išlieka gana tradicinė pramonė – daugelis procesų galėtų būti išmanesni, labiau susieti ir skaidresni, bet jie vis dar tokie nėra, – aiškina ji. – Ši spraga iš tikrųjų žavi dirbant su produkto kūrimu, nes potencialas yra milžiniškas.“ Ją motyvuoja matomas realus poveikis: kai komandos sukurtas sprendimas iš tiesų pakeičia tai, kaip savo darbą atlieka projektavimo, gamybos ar projektų valdymo specialistai. Ji taip pat pastebi, kad šiame darbe praverčia viskas, ką ji išmoko iki šiol. „Tai nėra sritis, kurioje galėtum apsimetinėti išmanantis inžineriją arba produkto mąstymą – reikia abiejų. Man šis derinys yra nepaprastai įdomus.“ Teisingas pasirinkimas Jei paklaustumėte Shorenos, kur ji mato save po penkerių metų, ji atsakytų atvirai: „Jei būtumėte manęs to paklausę prieš trejus ar penkerius metus, mano atsakymas būtų buvęs visiškai kitoks nei tai, kur esu dabar. Neįsivaizdavau savęs nei produktų valdyme, nei fasadų inžinerijoje, bet štai aš čia, ir dabar viskas atrodo logiška.“ Patarimas, kuriuo ji pasidalytų su jaunesne savimi ir bet kuriuo studentu, susiduriančiu su panašiais iššūkiais, remiasi sunkiai įgyta savivoka: „Tikiu, kad vienintelis dalykas, kuris mane vedė į priekį, buvo pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais. Ne tai, kad nebuvo sunkių akimirkų – jų buvo daug – bet aš niekada nepraradau to vidinio įsitikinimo, kad viską išspręsiu. Pasitikėkite savimi anksčiau ir dažniau nei tai atrodo natūralu. Visa kita paprastai susidėlioja į savo vietas.“ Studentams iš Sakartvelo ar kitų šalių, svarstantiems apie studijas užsienyje, jos žinutė yra kartu ir įspėjimas, ir kvietimas: „Tai tikriausiai bus sunkiausias sprendimas jūsų gyvenime – ir kartu geriausias. Abu šie teiginiai gali būti teisingi tuo pačiu metu. Bus akimirkų, kai ilgėsitės namų ir viskuo abejosite. Bet jūs pasiliksite – nes giliai viduje žinosite, kad tai teisingas pasirinkimas.“

Š. m. Kovo 31 d. 16:20 val. Vadybos katedros lektorės dr. Liudmilos Lobanovos kvietimu Cognizant Lietuva komandų lyderės Agnė Bulytė ir Laura Urbonaitė skaitys paskaitą „Vadovauti pokyčiams komandose“. Paskaita vyks lietuvių kalba S3(SRK-I) 704 auditorijoje. Šioje paskaitoje kviestinės „Cognizant“ pranešėjos nagrinės kaip efektyviai valdyti pokyčius komandose, ypač pereinamojo laikotarpio, augimo ar netikrumo laikotarpiais. Remiantis realiais pavyzdžiais, paskaitoje bus akcentuojamos praktinės strategijos, kaip vadovauti pokyčiams, ugdyti atsparumą ir puoselėti stiprią komandos kultūrą. Paskaitos moderatorė: Dr. Liudmila Lobanova

AKTUALŪS KVIETIMAI Dirbtinio intelekto sprendimų diegimas Kvietimu skatinama MVĮ diegti skaitmenines technologijas, prioritetą teikiant dirbtinio intelekto sprendimams. Finansuojama veikla - Skaitmeninių technologijų, susijusių su DI, diegimas MVĮ. Siekiant efektyviau panaudoti MVĮ turimus duomenis ir skaitmenizuoti veiklos procesus, būtinos investicijos į DI produktus ir (arba) sprendimus, kurie leistų pasiekti aukštesnį MVĮ skaitmenizacijos lygį. Kvietimo biudžetas: - iki 1 250 000 Sostinės regionui; - iki 2 500 000 Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma - 70 000 Eur. Finansavimo forma – Dotacija. Finansuojamoji dalis – iki 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Galimi pareiškėjai – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Universitetas gali dalyvauti kaip paslaugų tiekėjas. Paraiškų pateikimo terminas – 2026-06-18 17:00 val. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos rasite čia. -------------- 2026 m. kvietimas teikti paraiškas Lietuvos–Prancūzijos programos „Žiliberas“ mokslo projektams vykdyti Programos tikslas – plėtoti ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, skatinant bendradarbiavimą per vizitus tarp Lietuvos ir Prancūzijos partnerių. Tinkamos finansuoti projekto veiklos Pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendro Lietuvos ir Prancūzijos projekto vykdytojų trumpalaikių vizitų (iki 1 mėn. trukmės) į tarptautinio projekto partnerio instituciją Prancūzijoje ar Lietuvoje kelionės išlaidoms ir dienpinigiams apmokėti. Moksliniams tyrimams vykdyti ir kitoms veikloms lėšos iš programos neskiriamos. Paraiškų rengimo ir vertinimo nuostatos 1.    Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2027 m. sausio 2 d. ir baigtis ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Ilgiausia galima projekto trukmė – 2 metai. 2.    Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. 3.    Bendru šalių sutarimu, iš Lietuvos pusės finansuojamos Lietuvos projekto vykdytojo (-ų) kelionės į tarptautinio projekto partnerio instituciją Prancūzijoje išlaidos (iki 500 eurų) ir dienpinigiai (125 eurai parai) kiekvienam asmeniui 4.    Bendru šalių sutarimu, iš Prancūzijos pusės finansuojamos Prancūzijos projekto vykdytojo (-ų) kelionės į tarptautinio projekto partnerio instituciją Lietuvoje išlaidos (iki 500 eurų) ir dienpinigiai (125 eurai parai) kiekvienam asmeniui. 5.    Iki projekto įgyvendinimo pabaigos turi būti pasiektas šis rezultatas (taikoma tik Lietuvos projekto vykdytojams) – bent vienas įvykęs Lietuvos projekto vykdytojo vizitas į Prancūziją Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 21 d. 16.00 val. Galimi pareiškėjai – Paraišką Lietuvoje gali teikti projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir bendro projekto partneriais iš Prancūzijos. Lietuvos mokslo ir studijų institucija yra tinkama tik tuomet, jei yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, ir kurios pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: tai yra aukštosios mokyklos (gali būti dviejų tipų: universitetai ir kolegijos) arba mokslinių tyrimų institutai. Projekto vadovas turi būti mokslininkas – tyrėjas, turintis daktaro laipsnį. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas ir tik tuo atveju, jei jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse ar kituose Tarybos teisės aktuose nustatyti apribojimai svarstyti jo pateiktas paraiškas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) programos 2026 m. kvietimas teikti paraiškas Finansuojama veikla – Pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendriems Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) mokslo projektams vykdyti. Tinkamos finansuoti  yra mokslinių tyrimų, jų rezultatų sklaidos bei kitos susijusios veiklos, įskaitant vizitus į tarptautinio projekto partnerių Latvijoje ir Taivane institucijas bei kviestines paskaitas. Paraiškų rengimo ir vertinimo nuostatos 1.    Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2027 m. sausio 2 d. ir baigtis ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. Ilgiausia galima projekto trukmė – 3 metai. 2.    Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. 3.    Lietuvos projekto vykdytojams vieneriems metams gali būti skiriama iki 25 000 eurų, iš jų, ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti vieneriems metams gali būti skiriama ne daugiau kaip 6250 eurų 4.    Taryba finansuoja 75 proc. projekto vykdytojų iš Lietuvos ir vykdančiosios institucijos išlaidų projekte. Likusius 25 proc. finansuoja Taivano Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba. 5.    Projektuose skatinama užtikrinti jaunųjų tyrėjų dalyvavimą projekto veiklose, ypač didelį dėmesį skiriant jų mobilumo veikloms. 6.    Lietuvos pareiškėjams rekomenduojame projekto įgyvendinimo plane numatyti projekto rezultatų viešinimo veiklas, skirtas plačiajai visuomenei ir (ar) socialiniams partneriams Lietuvoje, o projekto biudžete – lėšas šių veiklų įgyvendinimui. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 28 d. 16.00 val. Galimi pareiškėjai – paraišką Lietuvoje gali teikti projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir bendro projekto partneriais iš Latvijos ir Taivano. Lietuvos mokslo ir studijų institucija yra tinkama tik tuomet, jei yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, ir kurios pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: tai yra aukštosios mokyklos (gali būti dviejų tipų: universitetai ir kolegijos) arba mokslinių tyrimų institutai. Projekto vadovas turi būti mokslininkas – tyrėjas, turintis daktaro laipsnį. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas ir tik tuo atveju, jei jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse ar kituose Tarybos teisės aktuose nustatyti apribojimai svarstyti jo pateiktas paraiškas. Teikdamas paraišką asmuo turi atsižvelgti į tai, kad, jis gali būti tik vieno vykdomo Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) mokslo projekto vadovas (t. y. teikti paraišką kaip naujo projekto vadovas gali tik tada, kai vykdytas projektas yra pasibaigęs). Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- STEP technologijų kūrimas ir/arba gamyba gynybos ir saugumo srityje Kvietimas skirtas skatinti Europos strateginių technologijų platformos  (toliau – STEP) technologijų gynybos ir saugumo srityje, įskaitant specialiųjų elementų ir specialiųjų mašinų, naudojamų galutiniams produktams gaminti, kūrimą arba gamybą Kvietimui skirtas biudžetas: 46,5mln. € (29.095.450,00 Eur Sostinės regionui ir 17.479.125,00 Eur Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui). Projektui skiriama paramos suma: nuo 0,5 mln. € iki 12 mln. € Finansavimo intensyvumas: nuo 25% iki 80% priklausomai nuo įmonės dydžio, projekto veiklos ir regiono. Darbuotojų mokymui gali būti skirta ne daugiau kaip 300 tūkst. Eur. Galimi pareiškėjai – Pareiškėjas gali būti MVĮ ar didelė įmonė, registruota Lietuvoje ar užsienyje. Pareiškėjas turi būti bent 3 metus veikianti įmonė, turinti ne mažiau 300 tūkst. € -maža įmonė, 500 tūkst. € – vidutinė įmonė, 750 tūkst. € didelė įmonė, pardavimo pajamų kiekvienais metais. Galimi partneriai – Įmonės ir MSI. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 8 d. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos čia. -------------- NAUDINGOS NUORODOS Europos komisijos kvietimai – https://ec.europa.eu. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ kvietimai – https://2021.esinvesticijos.lt. Lietuvos mokslo tarybos kvietimai – https://www.lmt.lt. Inovacijų agentūros kvietimai – https://kc.inovacijuagentura.lt. Kormako konsultacinės grupės finansavimo galimybių naujienlaiškis. -------------- PASIBAIGĘ KVIETIMAI Lietuvos kultūros tarybos kvietimai teikti paraiškas Paskelbti konkursai: 1. Literatūra 2. Muzika 3. Scenos menai 4. Taikomieji menai 5. Vizualieji menai 6. Tinklaveika 7. Baltijos kultūros fondas Projekto skiriama finansavimo suma – prašoma skirti finansavimo suma ne mažesnė nei 2500 Eur. Paraiškų pateikimo terminas – nuo 2026-02-02 iki 2026-03-03. Baltijos kultūros fondui paraiškos teikiamos iki 2026-02-22. 1-6 punktuose nurodytiems konkursams galimų p[ateikti paraiškų skaičius yra ribotas. Prieš teikiant projekto paraišką, turi būti gautas leidimas teikti paraišką VILNIUS TECH vardu. Pirmenybė teikiama pareiškoms, kurių prašymai leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu pateikiami iki 2026-02-13. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimus paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos - Taivano programos mokslo projektams Finansuojama veikla – pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendriems Lietuvos - Taivano mokslo projektams vykdyti. Tinkamos finansuoti yra mokslinių tyrimų, jų rezultatų sklaidos bei kitos susijusios veiklos, įskaitant vizitus į tarptautinio projekto partnerių institucijas bei kviestines paskaitas. Kvietimas skirtas teikti paraiškas bendriems mokslo projektams įgyvendinti: •    lazerių technologijų: o    žaliosios energetikos technologijos; o    dronų technologijos. •    biomedicinos technologijų: o    genomo redagavimo įrankiai; o    vėžio moksliniai tyrimai, įskaitant diagnostiką, gydymą, prevenciją ir sveikatos priežiūrą; o    skaičiuojamoji medicina (angl. computational medicine). Lietuvos dalyviams vienam mokslo projektui gali būti skirta iki 200 000 eurų. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. kovo 9 d. 16.00 val. Paraiškos teikiamos abiejose šalyse tuo pačiu metu. Lietuvoje paraiškos teikiamos LMT. Taivano partneriai teikia paraiškas Taivano Nacionalinei mokslo ir technologijų tarybai (NSTC). Iki projekto įgyvendinimo pabaigos turi būti pasiektas šis rezultatas (taikoma tik Lietuvos Institucijai ir (ar) Partneriams): bent viena mokslinė publikacija su bendraautoriais iš užsienio (ne mažiau kaip įteikta žurnalo redakcijai ir priimta recenzuoti) ir (ar) bent vienas (tarptautinis) patentas (ne mažiau kaip pateikta patentinė paraiška su išsiuntimo įrodymu). Projektuose skatinama užtikrinti jaunųjų tyrėjų (t. y. asmenys, mokslo laipsnį įgiję ne anksčiau nei 2019 m. sausio 5 d. (į šį laikotarpį neįskaičiuojamos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, ilgalaikės ligos, karinės tarnybos – tokiu atveju laikotarpis atitinkamai pailgėja) dalyvavimą projekto veiklose. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas paskirtinės programos „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ projektams 2026–2028 m. įgyvendinti Programos uždaviniai: 1.    skatinti informacinių technologijų naujai atsirandančiose ir (arba) sparčiai besivystančiose srityse mokslinius tyrimus, kurių nauji sprendiniai (rezultatai) gali turėti reikšmingos įtakos kuriant pažangias, transformuojančias inovacijas, kartu skatinant mokslinių tyrimų rezultatų ir įgytų kompetencijų taikymą plėtojant mokslo ir studijų institucijų, viešojo ir privataus sektorių institucinės sąveikos jungtis, bei mokslo ir žinių visuomenės plėtra stiprinant komunikaciją tarp institucijų, populiarinant mokslo bendruomenėje ir visuomenėje mokslinę veiklą ir jos laimėjimus bei rezultatus; 2.    skatinti mokslinius tyrimus, kuriuose kvantiniai skaičiavimai ir (arba) rezultatai gali būti praktiškai taikomi įvairiose tyrimų srityse, kartu skatinant šių mokslinių tyrimų rezultatų ir įgytų kompetencijų taikymą. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 300 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – iki 2026 m. vasario 27 d. 16 val. Projekto terminai: pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. spalio 1 d. Trukmė – ne ilgesnė nei 24 mėn. Galimi pareiškėjai  Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Asmuo turi atsižvelgti į tai, kad nuo paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo pradžios iki projekto įgyvendinimo pabaigos jis vienu metu gali vykdyti ne daugiau kaip du konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų ar paskirtinių programų projektus, Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos mokslo projektus, mokslininkų grupių projektus, technologinės plėtros projektus, Lietuvos narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) perspektyvius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinio finansavimo projektus, podoktorantūros stažuočių projektus (tik stažuotojui, kuris pagal Taisyklių nuostatas laikomas šios priemonės projekto vadovu) kaip pagrindinis projekto vykdytojas ir būti tik vieno iš jų vadovas. Nuostatos dėl studentų įtraukimo ir jų darbo apimties: 1.    Teikiant paraišką pagal Programos 1 uždavinį į projekto vykdytojų sudėtį privaloma įtraukti ne mažiau kaip 5 bet kurios studijų pakopos (I-III) ar vientisųjų studijų studentus kaip pagrindinius ar nepagrindinius vykdytojus, kurių darbo apimtis projekte ne mažesnė kaip 960 valandų; 2.    teikiant paraišką pagal Programos 2 uždavinį, reikalavimas įtraukti studentus į projekto vykdytojų sudėtį netaikomas, tačiau jei studentai (bet kurios studijų pakopos ar vientisųjų studijų) vis dėlto įtraukiami (kaip pagrindiniai ar nepagrindiniai vykdytojai), jų darbo apimtis projekte turi būti ne mažesnė kaip 960 valandų; 3.    asmuo laikomas studentu, jei turi bet kurios studijų pakopos (I–III) ar vientisųjų studijų studento statusą jo įdarbinimo projekto įgyvendinimui dieną; 4.    planuojant projekto vykdytojo studento darbą projekte, rekomenduojama įvertinti jo perėjimą iš vienos studijų pakopos į kitą ar būsimą pareigybę projekte po studijų pabaigos, siekiant išlaikyti tą patį asmenį visą projekto laikotarpį (jei jo užduotys projekte yra ilgalaikės ir trunka ilgiau, nei studijos vienoje iš pakopų) Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo konkursas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija skelbia Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo konkursą. Konkurso paskirtis – atrinkti ir finansuoti projektus, atitinkančius šias 2026 metų prioritetines finansavimo kryptis: 1. Istorinės atminties puoselėjimas Lietuvos valstybei reikšmingiems įvykiams atminti; 2. Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kovų atminimas, Lietuvai nusipelniusių asmenybių, kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę įamžinimas; 3. Tautinių bendrijų istorijos ir kultūros Lietuvoje puoselėjimas; 4. Šalies žinomumo ir reputacijos stiprinimas. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. vasario 17 d. (įskaitytinai). Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimą paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti startinių galimybių projektų, skirtų pasiruošti dalyvauti programos „Europos horizontas“ kvietimuose, paraiškas Finansuojama veikla – startiniai galimybių projektai, t. y. veikla, skirta pasiruošti teikti paraišką pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus vykdant projektą: MTEP idėjai pasitikrinti, partneriams pritraukti, moksliniams, technologiniams duomenims surinkti ir pan. Bendra kvietimui numatyta lėšų suma – 9,2 mln. Eur Didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 30 000 Eur. Finansavimo intensyvumas – iki 100 proc. Teikiant projekto paraišką (projekto įgyvendinimo planą) privaloma pateikti informaciją, pagrindžiančią, kad pareiškėjo startinio galimybių projekto tematika atitinka programos „Europos horizontas“ strateginį planą ir (arba) programos „Europos horizontas“ darbo programos kvietimą. Paraiškų pateikimo terminas - kvietimas sustabdytas. Galimi pareiškėjai – mokslo ir studijų institucijos ir labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Teikiant projekto paraišką veiklai „Startiniai galimybių projektai“, leidimo teikti paraišką VILNIUS TECH vardu nereikalaujama (ši nuostata netaikoma kitoms kvietimo veikloms). Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo – Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. Projektų finansavimo sąlygų aprašas paskelbtas čia (9 priedas). -------------- Kvietimas – Dirbtinio intelekto sprendimų vystymas Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 10 mln. eurų kvietimą skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones vystyti dirbtinio intelekto sprendimus (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Skatinti įmones skaitmenizuotis. Kvietimo lėšomis įmonės gali finansuoti dirbtinio intelekto produktų ar sprendimų kūrimą, testavimą ir patekimą į rinką. Investicija skiriama tiek ankstyvosios stadijos, tiek brandesniems įvairių sričių DI produktams ar sprendimams: nuo mašininio mokymosi modelių ir kompiuterinės regos sistemų iki natūralios kalbos apdorojimo ar kitų aukštos pridėtinės vertės technologijų. Finansavimo intensyvumas - iki 80 procentų. Didžiausia galima parama projektui - 138 000 EUR. Paraiškų pateikimo terminas - 2026-02-02 17:00 val. Galimi pareiškėjai – MVĮ (labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės). Universitetas gali dalyvauti tik kaip MTEP paslaugų tiekėjas. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos rasite čia. -------------- NATO programa „Mokslas taikai ir saugumui“ NATO programa „Mokslas taikai ir saugumui“ (MTS)  [Science for Peace and Security] remia mokslinį bendradarbiavimą per įsteigtus dotacijų mechanizmus, teikiamas finansavimas daugiametėms programoms ir renginiams. Remiamų renginių sąrašą sudaro pažangiosios mokslinių tyrimų dirbtuvės (Advanced Research Workshops - ARW), pažangūs studijų institutai (Advanced Study Institutes - ASI) ir pažangiosios mokymo programos (Advanced Training Courses - ATC). Finansavimas Daugiamečiai projektai – iki 400 000 EUR per kelerius metus. Tai didelio masto bendradarbiavimo mokslinių tyrimų arba gebėjimų stiprinimo projektai. Renginiai (seminarai, mokymai, ARI) – paprastai 30 000 – 60 000 EUR, priklausomai nuo apimties ir trukmės. Mažesnės iniciatyvos: kai kuriuose kvietimuose nurodomos dotacijos nuo 30 000 EUR, ypač bandomosioms veikloms arba siaurai orientuotiems projektams. Galimi pareiškėjai - vyriausybinės, akademinės arba ne pelno siekiančios institucijos. Paraiškų pateikimo terminas - 2026 m. sausio 31 d. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos čia. -------------- POSTECH – VILNIUS TECH jungtinė mokslinių tyrimų „Seed Grant“ programa 2026 VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH kartu su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) kviečia tyrėjus teikti paraiškas jungtiniams mokslinių tyrimų projektams pagal POSTECH – VILNIUS TECH Collaborative Seed Grant Program 2026. Programa skirta skatinti naujas ir stiprinti esamas tarptautines mokslinių tyrimų partnerystes tarp VILNIUS TECH ir POSTECH tyrėjų, sudarant sąlygas bendriems moksliniams rezultatams ir aukšto lygio publikacijoms. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. sausio 23 d. Projektų trukmė: 2026 m. kovo 1 d. - 2027 vasario 28 d.   Daugiau informacijos apie kvietimą rasite čia. Paraiškos formą rasite čia. Tyrėjai, ieškantys partnerių POSTECH universitete, kviečiami naudotis bendra matchmaking lentele. Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į VILNIUS TECH Mokslo direkciją el. paštu: jelena.kabulova@vilniustech.lt. -------------- Kvietimas teikti paraiškas finansuoti studentų tyrimų vasaros metu projektus Lietuvos mokslo taryba (LMT), skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros, pradeda studentų vasaros praktikos konkursą ir skelbia kvietimą pirmajam šio konkurso etapui – praktikos vadovų temų teikimui ir atrankai. Galimi pareiškėjai - Praktikos temos pasiūlymą teikia praktikos vadovas kartu su vykdančiąja institucija. Praktikos vadovas gali būti ne ankstesnių kaip antrų metų doktorantas, mokslininkas, meno daktaras arba pripažintas menininkas. Praktikos vadovas gali teikti studentų vasaros praktikos temą, jei paskutinę kvietimo teikti praktikos temas dieną jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių 76 punkte nurodyti apribojimai svarstyti jo teikiamas paraiškas. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Paraiškų pateikimo terminas – Nuo 2025 m. gruodžio 8 d. iki 2026 m. sausio 9 d. 15 val. Planuojama atrinktų temų paskelbimo data – 2026 m. kovo mėn. Paskelbus atrinktas temas, studentai 30 dienų galės pretenduoti į praktikos vietas. Suėjus šiam terminui, praktikos vadovai vykdys į jų pasiūlytas temas pretendavusių studentų atranką, užpildydami studentų tinkamumo praktikos temai vertinimo anketas. Vertinimo metu praktikos vadovas turi teisę organizuoti vertinamuosius pokalbius (nuotoliniu ar kitu tinkamu būdu) dėl kiekvieno į jo pasiūlytą temą pretendavusio studento. Kvietimo lėšos: 0,9 mln. Eur Praktikos laikotarpis: 2026 m. liepos – rugpjūčio mėn. Praktikos vietos finansavimas: 4000 Eur arba 4900 Eur (vadovaujantis Aprašo 35 punkto nuostatomis). Pasibaigus vasaros praktikai, ar kitu Tarybos iš anksto nurodytu laiku, studentai pristatys savo praktikos metu pasiektus rezultatus Tarybos organizuotoje konferencijoje bei pateiks Projekto rezultatų santrauką. Kvietimo dokumentus galima rasti čia. Temos pasiūlymo pildymo instrukcija. Studentų vasaros praktikos bendra informacija. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigonienė@vilniustech.lt). -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Taipei Tech universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Taipei Tech universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 30 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Primorsko universitetu (Univerza na Primorskem / University of Primorska), Slovėnija VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Primorsko universitetu universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti iki penkių bendrų projektų. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 21 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su NSYSU universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su NSYSU universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 17 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- Technologinių sprendimų, skirtų Lietuvos oro erdvės saugumui užtikrinti, atrankos konkursas Kviečiame teikti idėjas ir kurti inovacijas, saugančias Lietuvos dangų. Šis konkursas – tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, skirta paskatinti Lietuvos įmones kurti, vystyti ir diegti technologinius sprendimus, kurie padėtų apsaugoti mūsų oro erdvę. Ieškome idėjų, kurios padėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į oro balionų, dronų ar kitų objektų keliamas grėsmes Lietuvos teritorijoje. Finansavimas Bendras planuojams programos finansavimas - 1 mln. Eur. Bendra kvietimo suma - 300 tūkst. Eur. Trims pareiškėjams skiriama po  – 100 tūkst. Eur. Didžiausia galima finansuojamoji dalis – 100%. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – apdovanojimas. Skiriamas apdovanojimas yra de minimis pagalba, teikiama laikantis De minimis reglamento nuostatų. Vieno kvietimo teikti paraiškas metu vienas pareiškėjas, atitinkantis Aprašo III skyriuje nurodytus reikalavimus, gali pateikti vieną paraišką dėl vienos idėjos. Apdovanojimai skiriami trims Pareiškėjams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus ir surinko daugiausiai balų nustatyta tvarka. Pirmose trijose vietose esantiems pareiškėjams skiriamas 100 tūkst. Eur dydžio apdovanojimas. Apdovanojimas – vienkartinė išmoka, skiriama konkurso būdu atrinktam privačiam juridiniam asmeniui arba konsorciumui. Paraiškų pateikimo terminas – paraiškos priimamos iki 2025 lapkričio mėn. 11 d. Galimi pareiškėjai – konkursas skirtas Lietuvoje registruotoms įmonėms, veikiančioms mažiausiai dvejus metus, kurios: jau kuria technologinius sprendimus, susijusius su saugumu ar stebėsena; turi sprendimą, galintį padėti apsaugoti oro erdvę; per pastaruosius finansinius metus turėjo ne mažiau kaip 100 000 Eur pardavimo pajamų. Dalyvauti gali ir įmonių konsorciumai, jei juos atstovauja privatus juridinis asmuo. Pirmuoju etapu bus atrinktos trys pažangiausios verslo pasiūlytos idėjos, kurių autoriams viso bus skiriama 300 tūkst. eurų technologinio sprendimo vystymui. Antruoju etapu planuojamas finansavimas šių technologijų vystymui, o trečiuoju – jų testavimui realiomis sąlygomis. Universitetas gali dalyvauti per (jungtinę veiklą) konsorciumą. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Žinių ir technologijų perdavimo centras, kontaktiniai asmenys – Vilma Purienė (tel. 9488, vilma.puriene@vilniustech.lt) ir Margarita Prokopovič (tel. 9493, margarita.prokopovic@vilniustech.lt). Daugiau informacijos rasite čia. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Taiwan Tech universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Taiwan Tech universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki spalio 31 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- X kvietimas teikti paraiškas reikminių tyrimų projektams įgyvendinti Kvietimo temos: •    Natūralių ir pusiau natūralių pievų ir ganyklų atkūrimo galimybių ir metodikų studijos parengimas •    Poveikio Lietuvos transporto sektoriui vertinimas karinės agresijos prieš šalį atveju •    Arešto bausmės taikymo Lietuvoje analizė •    Migrantų iš Pietų ir Pietryčių Azijos integracijos Lietuvoje tendencijos, iššūkiai ir galimybės •    Priešiškos šalies dezinformacijos poveikio Lietuvai ekonominis vertinimas •    Vilniaus arkikatedros bazilikos mūro tyrimai Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 75 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. rugsėjo 30 d. 16 val. Projekto terminai: Pradžia – 2026 m. vasario 2 d. – kovo 21 d. Projekto trukmė ne ilgesnė nei nurodyta konkrečios temos aprašyme. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia vykdančioji institucija kartu su projekto vadovu. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Lietuvos kultūros tarybos kvietimai teikti paraiškas Paskelbti konkursai: •    Atminties institucijos: Atminties institucijų veikla •    Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas •    Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos •    Literatūra •    Muzika •    Scenos menai •    Taikomieji menai •    Tinklaveika •    Ugdymas kultūra •    Vizualieji menai Projekto skiriama finansavimo suma – prašoma skirti finansavimo suma ne mažesnė nei 2500 Eur. Paraiškų pateikimo terminas – nuo 2025-06-26 iki 2025-09-09. Prieš teikiant projekto paraišką, turi būti gautas leidimas teikti paraišką VILNIUS TECH vardu. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimus paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas finansuoti podoktorantūros stažuočių projektus Lietuvos mokslo taryba, skatindama jaunųjų mokslininkų stažuočių po doktorantūros studijų sistemos plėtrą ir kelti stažuotojų mokslinę kvalifikaciją, skelbia kvietimą teikti paraiškas finansuoti podoktorantūros stažuočių projektus. Projektams skiriamas finansavimas - apie 8,0 mln. Eur. Projekto vertė - iki 130 000 Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Stažuotės vadovo darbo užmokesčio išlaidos į projekto išlaidų sąmatą neįtraukiamos. Netiesioginės išlaidos gali sudaryti iki 10 proc. projekto išlaidų sąmatoje numatytų tiesioginių išlaidų sumos. Kvietimo paraiškos bus suskirstytos į tris dalis: 1) humanitarinių ir socialinių mokslų sričių paraiškos; 2) scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų sričių paraiškos; 3) gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių paraiškos. Kiekvienoje iš šių dalių paraiškos gali būti suskirstytos į paraiškų grupes, atsižvelgiant į paraiškose nurodytas mokslo kryptis ir į projektų tematikas. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. birželio 6 d. 16 val. Galimi pareiškėjai - Paraišką teikia vykdančioji institucija kartu su stažuotoju. Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje. Stažuotojas suprantamas kaip tyrėjas, turintis Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį, ir kuriam nuo mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai (šis laikotarpis pratęsiamas 18 mėnesių (motinos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų atveju) už kiekvieną vaiką, gimusį iki ar po daktaro laipsnio įgijimo dienos, pateikus vaiko (-ų) gimimo liudijimus, arba konkrečiu faktiniu laikotarpiu, pateikus dokumentus, pagrindžiančius nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui (-ams) prižiūrėti suteikimo laikotarpį (-ius)) bei vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Stažuotės vadovas suprantamas kaip vykdančiojoje institucijoje dirbantis mokslininkas ar menininkas, kuris projekto įgyvendinimo metu vadovauja stažuotojo vykdomam mokslo (meno) tiriamajam darbui. Podoktorantūros stažuotei neturi vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas. Vykdančiąja institucija gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- XIV kvietimas teikti paraiškas mokslininkų grupių laisvųjų mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti Kvietimo konkursai: I.    Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. II.    Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. III.    Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. IV.    Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 200 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. gegužės 30 d. 16 val. Projekto terminai: Pradžia – 2025-11-03–2025-12-01 Trukmė – ne ilgesnė nei 36 mėn. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Asmuo vienu metu gali vykdyti ne daugiau kaip du konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų, paskirtinių programų, Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programa bei mokslininkų grupių projektus kaip pagrindinis projekto vykdytojas ir būti tik vieno iš jų vadovas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. Dalyvavimo ir finansavimo taisyklės paskelbtos čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas stažuotėms NASA Stažuočių finansavimas LMT sumoka NASA su studento stažuotės vykdymu susijusį stažuotės dalyvio mokestį. LMT taip pat skiria finansavimą stažuotojo, kuris stažuotės sutarties sudarymo metu studijuoja Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje, kelionės, pragyvenimo JAV ir kitoms išlaidoms padengti. Stažuotės atlikimui skiriamų lėšų dydis nustatomas Tarybos pirmininko įsakymu, atsižvelgus į atitinkamiems biudžetiniams metams stažuočių NASA finansavimui numatytus Tarybos asignavimus. Stažuotojui, kuris sutarties pasirašymo metu studijuoja užsienio mokslo ir studijų institucijoje, finansavimas šioms išlaidoms nėra skiriamas – apmokamas tik stažuotės dalyvio mokestis. Paraiškos teikiamos nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. 16 val. Konkursas skelbiamas 2026 m. pavasario stažuotėms (16 savaičių, sausio – gegužės mėn.) ir vasaros stažuotėms (10 savaičių, birželio – rugpjūčio mėn.). Reikalavimai studentams Stažuočių NASA programoje gali dalyvauti studentai: 1.    studijuojantys Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose bakalauro, magistro ir daktaro laipsnį suteikiančiose gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. science, technology, engineering and mathematics (STEM)) studijų programose; 2.    paraiškos teikimo Tarybai metu ir stažuotės NASA laikotarpiu turintys galiojančią studijų sutartį su Lietuvos ar užsienio šalies mokslo ir studijų institucija; 3.    pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų viso studijų laikotarpio svertinis studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra lygus 8,0 arba didesnis. Stažuočių NASA programos konkurse dalyvaujantiems antrosios studijų pakopos pirmo kurso studentams vidurkis gali būti skaičiuojamas ir iš viso pirmosios studijų pakopos studijų laikotarpio įvertinimų, jei antrosios pakopos studijų metu pirmoji egzaminų sesija dar neįvyko. Tais atvejais, kai vieną ar daugiau semestrų studijos buvo vykdytos užsienio mokslo ir studijų institucijoje, tų semestro (-ų) visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi atitikti bent 80 proc. maksimalaus toje užsienio mokslo ir studijų institucijoje taikomo įverčių svertinio vidurkio; 4.    trečiojoje studijų pakopoje studijuojantys studentai yra atestuoti už praėjusį doktorantūros studijų laikotarpį (atsiskaitę už tiriamojo darbo plano vykdymą doktorantūros komitetui jo nustatyta tvarka). Trečiosios studijų pakopos pirmo kurso studentams šis reikalavimas netaikomas, tačiau jų studijų antrojoje studijų pakopoje laikotarpio svertinis visų studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis turi būti lygus 8,0 arba didesnis. Tais atvejais, kai vieną ar daugiau semestrų studijos buvo vykdytos užsienio mokslo ir studijų institucijoje, tų semestro (-ų) visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi atitikti bent 80 proc. maksimalaus toje užsienio mokslo ir studijų institucijoje taikomo įverčių svertinio vidurkio; 5.    aktyviai dalyvaujantys mokslinėje veikloje, t. y., dalyvaujantys moksliniuose projektuose, skaitantys pranešimus mokslinėse konferencijose, publikuojantys mokslinius straipsnius ir pan., ir mokslo populiarinimo veiklose; 6.    besidomintys kosmoso tyrinėjimais; 7.    turintys ne žemesnį kaip B2 anglų kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį dokumentą (sertifikatą), kuris išduotas ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius, skaičiuojant nuo paskutinės kvietimo teikti paraiškas dienos; 8.    sutinkantys su NASA nustatytais reikalavimais, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimus dėl intelektinės nuosavybės teisų į stažuotės metu sukurtą intelektinę nuosavybę perdavimo NASA Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigoniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas studentų tyrimams semestrų metu Projekto biudžetas – 4 800 Eur (susideda iš 1, 3 ir 4 išlaidų eilučių) Projekto biudžetas – 5 920 Eur (susideda iš 1, 2, 3 ir 4 išlaidų eilučių) Išlaidų eilutės: 1.    Stipendija / darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) studentui – 400*7=2 800 Eur 2.    Studento su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių išlaidos (jeigu studentui bus mokamas darbo užmokestis) – 160*7=1 120 Eur. 3.    Kitos projekto vykdymo išlaidos – 1 800 Eur 4.    Netiesioginės išlaidos – 200 Eur Paraiškų teikimo pabaiga - 2025 m. gegužės 16 d. 16 val. Projekto trukmė - projektai vykdomi 7 mėnesius 2025 m. rudens – 2026 m. pavasario semestrais (2025 m. spalio – 2026 m. balandžio mėn.). Galimi pareiškėjai •    Paraišką teikia tyrimo vadovas kartu su vykdančiąja institucija. •    Vykdančiąja institucija gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. •    Tyrimo vadovas turi atitikti šiuos reikalavimus paskutinę kvietime nurodytą paraiškų pateikimo termino dieną: o    būti mokslininkas, meno daktaras arba pripažintas menininkas, o    neturėti Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių 76–80 punktuose nurodytų apribojimų svarstant jo teikiamą paraišką. •    Studentas turi atitikti šiuos reikalavimus paskutinę kvietime nurodytą paraiškų pateikimo termino dieną: o    būti pirmosios pakopos ir (ar) vientisųjų studijų pirmo ar antro kurso studentas, o    turėti paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinį vidurkį ne mažesnį kaip 8,0. Tas pats studentas ir tyrimo vadovas gali būti nurodyti tik vienoje kvietimo teikti paraiškas paraiškoje Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigoniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos–Ukrainos programos mokslo projektams vykdyti Siekdamos plėtoti ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, Lietuvos mokslo taryba ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija (UŠMM) skelbia paraiškų konkursus vykdyti dvišalius tyrėjų mokslo projektus. Kvietimo tematikos ir potemės 1. Saugi infrastruktūra: •    Esminės kibernetinio saugumo priemonės, skirtos kritinei infrastruktūrai, įskaitant valstybės institucijas ir finansų sistemas. •    Technologijos, skirtos apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių, branduolinių ir gamtinių grėsmių. •    Sienų apsaugos technologijos – pažangios stebėjimo ir aptikimo sistemos. 2. Atspari visuomenė ir valstybė: •    Viešosios valdžios institucijų funkcionavimas ir pajėgumai pokariniam atstatymui ir atsigavimui. •    Solidarumas ir tarpusavio pasitikėjimas visuomenėje. •    Kultūra kaip visuomenės ir valstybės atsparumo veiksnys. •    Demokratinių vertybių stiprinimas ir visuomenės atsparumas dezinformacijai ir melagingoms žinioms. •    Užterštos aplinkos (dirvožemio, biocenozių, miškų, vandens išteklių, oro) atkūrimas. •    Ekonomikos, žemės ūkio ir aplinkos atkūrimo po karinių konfliktų ir technologinių avarijų tyrimai ir metodai. 3. Saugus žmogus: •    Bendruomenės saugos iniciatyvos: saugumas miesto ir kaimo vietovėse, dėmesys nusikaltimų prevencijai ir greitam reagavimui į ekstremalias situacijas. •    Psichikos sveikatos palaikymo sistemos: pagalbos sistemų, skirtų konfliktų paveiktiems žmonėms, įskaitant psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas, kūrimas. •    Inovacijos asmens apsaugos priemonių (dizaino ir gamybos) srityje civiliams konfliktų zonose. •    Sveikata – prieiga prie skubios medicininės pagalbos; telemedicinos inovacijos; visuomenės sveikatos iniciatyvos. •    Gynybos, technologinių krizių, rizikos vertinimo, aplinkos atkūrimo ir naujų švietimo programų tyrimas ir kūrimas. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 100 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. gegužės 12 d. 17.00 val. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir partneriu iš Ukrainos. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Partneris turi būti Ukrainos mokslo ir studijų institucija. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Šiam konkursui paraiškų negali teikti Lietuvos–Ukrainos programos projektų vykdytojai, kurių projektams skirtas finansavimas 2024–2025 m., jei paraiškos teikiamos su tuo pačiu partneriu iš Ukrainos. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas moksliniams projektams su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) pagal VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimo vidinę programą. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti penkis bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki kovo 14 d. Konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2025 gegužės 1 d. iki 2026 vasario 28 d.  Daugiau informacijos apie kvietimą rasite čia. Paraiškos formą rasite čia. Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į VILNIUS TECH Mokslo direkciją el. paštu: jelena.kabulova@vilniustech.lt

Jei administruojate projektus, rengiate paraiškas – šis seminaras Jums! Ar administruojate projektus ir atsiskaitote už rodiklius, rengiate struktūrinių fondų ir kitų ES programų paraiškas? O gal planuojate infrastruktūros, technologijų ar MTEP investicijas?  Tuomet Jums tiesiog būtina apsilankyti mūsų universitete kovo 27 d. vyksiančiuose mokymuose – „Reikšmingos žalos nedarymo principas: žingsnis link tvarių investicijų“. KODĖL TAI SVARBU? RŽNP yra privaloma sąlyga daugeliui ES finansuojamų projektų. Jei projektas neatitinka RŽNP reikalavimų: finansavimas gali būti neskirtas arba nutrauktas, gali atsirasti papildomų korekcijų ir rizikų, sudėtingėja paraiškų rengimas ir vertinimas. VILNIUS TECH ir Žaliųjų finansų institutas kviečia: keleto ministerijų ir instituto ekspertai pasiruošę supažindinti Jus su Reikšmingos žalos nedarymo principu (RŽNP) ir praktiniu taikymu ES investicijų planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapuose. Pateiks  praktinių projektų atitikties pavyzdžių, atsakys į jūsų klausimus. KADA ir KUR? Data: kovo 27 d. (penktadienis), 9–14 val. Vieta: Plytinės g. 25 (P2) aud. 153. Įvadinis seminaras NEMOKAMAS, tačiau būtina užsiregistruoti. PROGRAMA ir REGISTRACIJA ČIA

Laimė ne piniguose, o jų kiekyje – šią frazę yra girdėjęs ne vienas. Dažnam gyventojui galimybe gauti papildomų pinigų tampa paskolos, iš kurių žinomiausias ir populiariausios yra trys: vartojimo paskola, paskola būstui ir automobilio lizingas. Vis dėlto, paskolos ne visais atvejais teikia naudą – kartais finansinę situaciją jos gali tik pabloginti.  Pasaulinės pinigų savaitės proga apie šių paskolų skirtumas, naudas ir rizikas pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė, ekonomikos inžinerijos katedros vedėja Daiva Jurevičienė. Pasak ekspertės, pirmoji rūšis – lizingas – iš tiesų net nėra paskola: tai – nuoma. Ši paslauga geriausiai žinoma kaip automobilio lizingas, kai gauni automobilį, o už jį susimoki palaipsniui, dažniausiai per 5-erius metus – tuomet oficialiai ir tampi jo savininku. Vis dėlto, prieš perkant tikrai ne visi pagalvoja, kad reikės sumokėti ne tik automobilio kainą, bet ir palūkanas, nes, kliento pageidavimu, finansų įstaiga jį nupirko ir pilnai nesusimokėjus leido juo naudotis. Automobilis – tai ne investicinė, o vartojimo prekė (išimtis, kai automobilio turėjimas leidžia padidinti gaunamas pajamas ir tampa darbo priemone. „Šiuo atveju svarbu žinoti, kad jei kas nors nutiks automobiliui ar jo pirkėjui, įmokas vis tiek reikės mokėti arba rasti, kas perims pasirašytą sutartį kartu su automobiliu. Be to, lizingo kompanijos, skaičiuojant grąžinimo grafiką, dažnai taiko anuiteto metodą, t .y. visos įmokos mokamos lygiomis dalimis, net jei ir taikoma kintama palūkanų norma, tad paskolos likutis pradžioje mažėja nežymiai, o didžiausia suma tenka palūkanų įmokai. Tai reiškia, kad skaičiuojant kito mėnesio palūkanas, vėl skaičiuojama nuo didesnio likučio ir t.t., tad iš viso lizingo kompanijai sumokama daugiau palūkanų, nei grąžinant kitu (linijiniu) būdu“, – pasakoja VVF mokslininkė D. Jurevičienė. Paskola būstui – tai jau ir investicija, ir vartojimas: investicija, nes ilguoju laikotarpiu (per 20-30 metų) nekilnojamasis turtas pabrangsta, o pinigai nuvertėja, vartojimas, nes tuo pačiu metu būstas užsitikrina patalpas gyvenimui. „Vyrauja įvairių minčių, ar verta imti tokią paskolą. Svarbiausia jos neimti tuo atveju, jei jos grąžinimas drastiškai pablogins gyvenimo kokybę dabar. Nors priežiūros institucijos riboja per didelių paskolų išdavimą, reikia ir patiems įsivertinti, ar kokie nors gyvenimo įvykiai – liga, artimojo mirtis, darbo praradimas ar pajamų sumažėjimas, šeimos pagausėjimas, žymus paskolos palūkanų bazės padidėjimas – gali stipriai paveikti finansinę situaciją, – dalijasi D. Jurevičienė. – Svarbu suprasti, kad, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų vertės turtas, įsigytas su visam laikotarpiui fiksuotomis 5 proc. palūkanomis, per 25-erių metų paskolos laikotarpį iš tiesų kainuos 200 tūkst. eurų.“ Kalbant apie vartojimo paskolas, jos turėtų mažiausiai dominti gyventojus, tikina profesorė. Visos išsimokėtinai įsigyjamos prekės – vartojimo paskolos pakaitalas. Dabar populiarėja „be pabrangimo“ išsimokėtinai perkamos prekės, tačiau reikia įsitikinti, ar tai nėra reklaminis triukas. Tokios pačios taisyklės galioja ir kreditinėms, o kartais – ir debetinėms kortelėms, jei bankas suteikia kredito limitą. Visos tokio pobūdžio paskolos yra brangiausios, t.y. palūkanos už jas yra didžiausios, nes jų grąžinimui nėra taikomas joks įkeitimas ar pan. grąžinimo užtikrinimo priemonė. „Visais atvejais geriausias rodiklis – ar išlaidos, susijusios su paskolos aptarnavimu (paskolos grąžinimu, palūkanomis ir pan.) yra mažesnės nei už iš tos paskolos įsigyto daikto gautina grąža (vertės padidėjimas ar kitos periodinės pajamos, pvz., nuomos). Taip elgiasi bankai ir kitos kredito įstaigos“, – tvirtina D. Jurevičienė.