Mokslas ir inovacijos

Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę.  Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai – visa tai ne vizijos, o jau dabar realūs projektai Europoje. Renginį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasarį į Vilnių pakvietę architektus, inžinierius ir susijusių sričių profesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis išteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų į klimato krizę ir miestų gyvenimo kokybės iššūkius. Kai paprastumas tampa inovacija Stefan Winter (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija) pradėjo forumą kvietimu grąžinti medieną į miestus – re-timber the cities! Pasak jo, šiandieninė Europa gyvena lūžio laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugumą, atsparumą ir neišvengiamą atstatymą. Mediena šiame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miestų vystymo sprendimu. Suomių architektas, Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen auditorijai uždavė paprastą, bet esminį klausimą – kas iš tiesų yra kūrybinga inovacija? Jo teigimu, svarbiausi kriterijai išlieka tie patys: ilgaamžiškumas, energetinis efektyvumas, ekonomiškumas bei paprasta eksploatacija. „Geriausia inovacija – paprastumas. Mediena turėtų pasiūlyti sprendimą“, – įsitikinęs Pekka Heikkinen. Robotai statybose – efektyvumas ir pagalba Vokietijos Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreas Heinzmann pristatė, kaip automatizacija keičia medinių pastatų gamybą. Jo teigimu, robotai nėra skirti pakeisti žmogų – priešingai, jie leidžia spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sumažinti fizinį krūvį statybose. Šiuolaikinės sistemos apima robotizuotą pjovimą, sienų ir stogų elementų gamybą bei automatizuotą logistiką. „Didžiausias efektyvumas atsiranda ne dėl vienos mašinos, o dėl visos sistemos – žmonių, procesų ir aplinkos sąveikos“, – akcentavo profesorius, pristatęs realius gamybos proceso pavyzdžius. Lietuvoje jau statome medinius biurus Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patirčiai. Statybų bendrovės „Kalvasta Statyba“ atstovai – statybos direktorius Simonas Pliupelis ir medinių konstrukcijų departamento vadovas Audrius Papėčenka – pristatė vieną didžiausių Lietuvoje administracinių pastatų, statytų naudojant sluoksninės lukštų medienos (LVL) konstrukcijas, Naujojoje Akmenėje. Projektas parodė, kad tinkamai panaudota mediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse. Pranešėjai akcentavo visos grandinės svarbą – nuo projektavimo iki gamybos ir montavimo. Būtent koordinacija tarp architektų, inžinierių, gamintojų ir rangovų lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais. Mediena kaip socialinis įrankis Architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pasakojo apie daugiau nei dešimtmetį veikiančias „Keliaujančios architektūros dirbtuves“. Per šį laiką daugiau nei 75 Lietuvos bendruomenės kartu su architektais statė realius objektus – nuo elementų mokyklų erdvėms iki viešųjų paviljonų. Lengvai apdirbama ir dažnai pakartotinai naudojama medžiaga leidžia į statybą įtraukti net vaikus, žmones be statymo patirties. Rezultatas – ne tik statiniai, bet ir stipresnės bendruomenės. Panašia patirtimi dalijosi ir architektė Viktorija Blažienė (2L Architects), pristačiusi mokyklos Ukrainoje projektą, konstruotą kartu su vietos bendruomene, vaikais. Projektas išsiskiria tuo, kad kuriamos rėmimo platformos, įtraukti įvairių verslų atstovai ir nors statybos vyksta Ukrainoje, viskas  gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje – tai didelio Bučos mokyklos projekto pradžia. Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu Forume pristatyti ir įspūdingi tarptautiniai projektai. Ispanijos inžinerijos bendrovės „Media Madera Engineers“ ekspertai pristatė daugiau nei 500 medinių pėsčiųjų tiltų projektavimo patirtį įvairiose šalyse, įrodydami, kad mediena gali būti patikima infrastruktūros medžiaga net sudėtingomis sąlygomis. Latvijos architektas Rūdis Rubenis papasakojo apie Uogrės biblioteką – pastatą, kuris sąmoningai kurtas kaip jaukus „vasarnamis“, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvių ceremonijoms. Tuo metu architektas Uldis Lukševics (NRJA) pristatė vieną sudėtingiausių Baltijos regiono rekonstrukcijų – naują kryžmai sluoksniuotos medienos kupolą istoriniame Rygos cirke. Unikali konstrukcija leidžia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių, energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų. Ateities daugiabučiai – iš šiaudų? Švedų architektas Joakim Kaminsky pristatė Malmėje kuriamą 12 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame mediena derinama su šiaudų sienomis. Šiaudai – žemės ūkio atliekos – pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir leidžia mažinti statybų CO2 pėdsaką. Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje būtų lengvai išardomos ir pernaudojamos. Austrijos mokslininkas Maximilianas Pramreiteris (BOKU universitetas, Austrija) ragino naudoti iki šiol nuvertintas medienos žaliavas – šakas ar viršūnes – kurios dažnai sudeginamos, nors gali tapti naujų konstrukcinių produktų pagrindu. Diskusijos neapsiribojo vien architektūra. Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės profesorius Vitas Marozas priminė, kad statybų ateitis prasideda miške. Klimato kaita keičia medžių rūšinę sudėtį, todėl būtina pereiti prie biologinei įvairovei palankios miškininkystės. Nuo renovacijos iki klimato kaitai atsparių pastatų Serijinės renovacijos tyrimus pristatęs architektas Johannesas Hübneris (Niurnbergo Georg Simon Ohm technikos universitetas, Vokietija) akcentavo, kad didžiausias klimato iššūkis slypi ne naujoje statyboje, o jau esamuose statiniuose. Architektė Tina Selami (Einszueins Architektur, Austrija) demonstravo „Wood Clay Climate“ projektą – CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis šildymo ir vėsinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku į karščio bangas miestuose. Estų architekto Markus Kaasik (3+1 Architektid) patirtis rodo, kad medinės inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines. O danų architektas Thomas Jørgensen (Dorte Mandrup Studio) pristatė amatų mokyklos bendrabutį, patapusį vitrina: demonstruojamos amatų, bendruomenės ir architektų mediena įkūnytos ambicijos. Paveldas ir saugumas – sudėtinga pusiausvyra Kuldīgos restauravimo centro vadovė Ilze Zariņa pasakojo apie medinio senamiesčio išsaugojimą Kuldīga mieste, neseniai įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jos teigimu, medinis paveldas nėra tik istorija – tai gyva sistema, kuriai būtinas bendruomenės įsitraukimas ir praktinis mokymas. Apie kitą paveldui svarbią temą – gaisrinę saugą – kalbėjo ekspertė Irina Demidova-Buizinienė (VILNIUS TECH). Ji pristatė, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant išsaugoti autentiškas konstrukcijas neprarandant saugumo. Mediena – ne mada, o kryptis Medinė architektūra nebėra nišinė tema, ji apima viską – nuo vaikų kuriamų paviljonų Lietuvoje iki robotizuotų gamyklų, nuo UNESCO paveldo puoselėjimo ir įveiklinimo iki klimatui pozityvių daugiabučių. Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindinių ateities statybos strategijų. Paulius Milčiaus (Natura Consulta) pranešimas parodė, kad Baltijos regionas šiame procese jau nebėra stebėtojas – regionas tampa vienu iš eksporto lyderių ir pokyčio kūrėjų. Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Proclima Lietuva“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF Lietuva“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko Lietuva“, „Drūtsraigtis“, „VMGLignum“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras. Daugiau Alekso Jauniaus nuotraukų – nuorodoje. [gallery ids="105436,105438,105440,105442,105444,105446,105448,105450,105452,105454,105456,105458,105460,105462,105464,105466,105468,105470,105473"]

Pasauliui sparčiai žengiant į priekį technologijų srityje, stipriai transformuojasi ir transporto sektorius. Dirbtinis intelektas (DI) vaidina vis svarbesnį vaidmenį naujos kartos automobiliuose – jis ne tik suteikia papildomas funkcijas, bet ir tampa esminiu elementu, nulemiančiu saugumą, efektyvumą ir vairavimo patirtį. Pasak VILNIUS TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktoriaus, vyr. mokslo darbuotojo doc. dr. Viktor Skrickij, besivystančios inovacijos atveria galimybę automobilį tarsi išrasti iš naujo.   Potencialas iki šiol nebuvo išnaudotas   Pasak doc. dr. V. Skrickij, dirbtinio intelekto (DI) technologijos jau seniai sprendžia daugelį judumo ir prekių transportavimo iššūkių, o kai kurių uždavinių sprendimas be DI yra labai komplikuotas ar net neįmanomas.   Pavyzdžiui, transporto priemonėje DI yra tapęs neatsiejama pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų, tokių kaip adaptyvi greičio palaikymo, kelio ženklų, pėsčiųjų ir gyvūnų atpažinimo, dalimi. Čia DI interpretuoja informaciją, gautą iš vaizdo kamerų ir kitų jutiklių, ir paverčia ją transporto priemonės valdikliams suprantama kalba.    Šios ir kitos inovacijos stipriai prisideda prie saugumo keliuose didinimo – tarkime, avarinės stabdymo sistemos gali sumažinti avarijų skaičių.   Tiesa, iki šiol viso DI potencialo nebuvo galima išnaudoti pilnai – šių inovacijų taikymą serijinėse transporto priemonėse ribojo aparatinės įrangos galimybės, o aukšta daugelio sprendimų diegimo kaina neleido jiems paplisti. Vis dėlto, šiuo metu automobilių rinkoje vyksta reikšminga transformacija.   Didžiausia naujiena ir proveržis, doc. dr. V. Skrickij teigimu, yra perėjimas nuo klasikinių automobilių prie programine įranga apibrėžtų transporto priemonių. Keičiantis aparatinės įrangos architektūrai, DI galės būti pritaikomas žymiai plačiau ir įvairiau.    „Toks elektroninių valdymo blokų skaičiavimo pajėgumas iki šiol nebuvo prieinamas, tad tai – puiki proga kurti visiškai naują transporto priemonę su iki šiol nerealizuotomis funkcijomis“, – sako ekspertas.   DI perims vairavimo patirtį   Besivystant technologijoms, ateities automobilių sistemos bus nuolat atnaujinamos, o tai suteiks dar daugiau galimybių DI pritaikymui automatizuotame (autonominiame) vairavime. Tai turi nemažai privalumų: nuo eismo įvykių skaičiaus sumažinimo iki eismo efektyvumo pagerinimo.   „Taip pat, autonominės transporto priemonės gali pagerinti transporto prieinamumą žmonėms su negalia ar vyresnio amžiaus vairuotojams, sumažindamos jų priklausomybę nuo tradicinių vairavimo įgūdžių. Be to, automatizuotos transporto priemonės sprendžia ir vairuotojų trūkumo Europoje iššūkį.   Ilgainiui DI perims mūsų vairavimo patirtį, nes automobiliai jau dabar sugeba išlaikyti transporto priemonę juostoje, stabdyti, bėgėtis, net persirikiuoti. Viskas, ko reikia vairuotojui – nepaleisti vairo“, – tikina Transporto ir logistikos kompetencijos centro mokslininkas.   Atsižvelgiant į DI plėtrą, ateityje galima tikėtis ir technologijų pagalbos optimizuojant transporto srautus, mažinant anglies dioksido emisijas ir energijos sąnaudas, personalizuotų vairavimo paslaugų, labiau pritaikytų vartotojų poreikiams.   Didžiausias iššūkis – konkurencija su Kinija ir JAV   Nepaisant akivaizdžios naudos, DI diegimas transporto priemonėse vis dar susiduria su iššūkiais. Eksperto nuomone, iš jų lengviausiai įveikiami – technologiniai ir infrastruktūriniai, tad kuo toliau, tuo automobilių funkcionalumas didės, o žmonių įsitraukimo reikės mažiau.    Vis tik transporto priemonių autonomiškumą riboja teisiniai aspektai ir perteklinis reguliavimas. Kitas didelis iššūkis – visuomenės priėmimas.     „Transporto priemonės renka didelius kiekius duomenų, kurie gali apimti asmeninę informaciją, vairavimo įpročius ir lokaciją, tačiau mes nebeturime privilegijos nerimauti dėl privatumo. Kol ES buvo kuriama teisinė bazė dėl DI, stipriai atsilikome nuo JAV ir Kinijos. Sukurti teisės aktai ne skatina, o riboja technologijų vystymąsi, tad tai turi keistis. Dabartinis iššūkis yra mūsų konkurencingumo didinimas ir tam turi būti skiriamas didžiausias dėmesys“, – sako VILNIUS TECH mokslininkas.   Šiuo metu taip pat stebima, kuo pasibaigs elektrifikacijos revoliucija ir ar Europos gamintojai sugebės atsilaikyti prieš Kinijos gamintojų keliamą konkurenciją, priduria ekspertas.   „Pačioje Kinijoje šiuo metu yra virš 100 elektromobilių gamintojų. Be to, gamintojus ir jų tiekėjus mūsų regione neigiamai veikia ir JAV muitai. Išgyvens tik stipriausi, tad Europai reikės labai stipriai konkuruoti dėl savo rinkos dalies“, – teigia doc. dr. V. Skrickij.    Paveiks ir kainas   Vis platesnis DI pritaikymas gali turėti įtakos ir naujų transporto priemonių kainai. Kaip pastebi doc. dr. V. Skrickij, per paskutinį dešimtmetį valdymo blokų skaičius ir programinio kodo apimtis automobiliuose išaugo dešimteriopai, be to, tęsiasi sparti elektrifikacija, o tai neigiamai veikia naujų automobilių kainas, dėl to jų pardavimai krenta. Tai lemia, kad gamintojai į serijinius automobilius neskuba diegti inovatyvių DI technologijų.   Vis tik, nors DI diegimas iš pradžių gali dar padidinti transporto priemonių kainą dėl papildomų išlaidų, susijusių su technologijų kūrimu ir įdiegimu, ilgainiui efektyviau veikiančios transporto priemonės gali sumažinti eksploatacines išlaidas.   „Nauja transporto priemonių architektūra leis optimaliai išnaudoti resursus. Be to, išmanesnių, autonominių automobilių atsiradimas neišvengiamai keis darbo rinką – nors gali sumažėti vairuotojų poreikis judumo ir logistikos sektoriuose, atsiras naujų darbo vietų, susijusių su DI technologijų kūrimu ir priežiūra“, – sako Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) šiuo metu veikia 4 mokslo centrai, 13 mokslo institutų, 22 laboratorijos, iš kurių 6 – akredituotos, o 1 – notifikuota. Visuose mokslo padaliniuose atliekami pažangūs moksliniai tyrimai ir bandymai, rengiami moksliniai projektai, kuriami inovatyvūs sprendimai, bendradarbiaujama su verslo įmonėmis.   Kiekvienais metais VILNIUS TECH mokslininkai atlieka šimtus tiriamųjų ir užsakomųjų projektų Lietuvos verslo įmonėms bei institucijoms, vykdo įvairių sričių mokslinius tyrimus, sukuria naujus, inovatyvius sprendimus bei juos užpatentuoja. Tai tik parodo, jog mokslo indėlis šiuolaikinėje visuomenėje – neįkainojamas.   Apie mokslą, inovacijas ir universitete įgyvendinamus projektus bene geriausiai žino VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas. Su juo kalbamės ne tik apie pastarųjų skirtumus bei svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, bet ir apie ryškiausius universiteto mokslininkų įgyvendinamus projektus. Kas, Jūsų nuomone, yra mokslas ir inovacijos? Kokie jų skirtumai? Mokslas – tai sistemingas požiūris į gamtos pasaulį, grįstas stebėjimais, eksperimentais ir teoriniais paaiškinimais. Jis apima hipotezių formulavimą ir tikrinimą, empirinių duomenų rinkimą ir analizę, teorijų ir modelių kūrimą, siekiant paaiškinti stebimus reiškinius.   Mokslas apima daugybę disciplinų, įskaitant fiziką, chemiją, biologiją, astronomiją, psichologiją, sociologiją ir kt. Svarbiausias mokslo tikslas – plėsti žinias ir supratimą, atskleidžiant pagrindinius visatą valdančius principus bei mechanizmus.   Tuo tarpu inovacijos – tai naujų idėjų, metodų ar technologijų taikymo procesas, kuriuo siekiama sukurti vertę ar išspręsti problemas. Jis apima naujų sprendimų, produktų, procesų ar paslaugų, gerinančių efektyvumą, veiksmingumą ar gyvenimo kokybę, kūrimą ir diegimą.   Inovacijos gali būti grindžiamos kūrybiškumu, verslumu ir tarpdisciplininiu bendradarbiavimu. Jos apima ne tik platų veiklos spektrą – nuo laipsniško tobulinimo iki revoliucinio proveržio – bet ir gali būti taikomos visuose sektoriuose.   Kalbant apie pastarųjų skirtumus, mokslas suteikia žinių pagrindą ir metodikas, padedančias suprasti pasaulį, o inovacijos – tai kūrybiškas šių žinių pritaikymas, siekiant pažangos ir pokyčių. Mokslas daugiausiai dėmesio skiria pagrindinių principų ir mechanizmų supratimui plėsti, o inovacijomis siekiama šį supratimą paversti praktiniu taikymu ir apčiuopiamais rezultatais. Nors dažnai tarpusavyje jie ir susiję, skiriasi pastarųjų tikslai: mokslas gilina žinias, o inovacijos jas paverčia visuomenei naudingais produktais, procesais ar paslaugomis. Kokia inovacijų ir mokslo svarba šiandieniniame pasaulyje? Mokslo ir inovacijų svarbos šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma pervertinti. Noriu išskirti keletą pagrindinių priežasčių, kodėl jie yra itin svarbūs. Mokslas ir inovacijos: pagrindiniai ekonomikos augimo veiksniai, sudarantys pagrindą technologinei pažangai, naujoms pramonės šakoms ir darbo vietų kūrimui. Jie skatina našumo augimą, didina konkurencingumą ir skatina verslumą, didina gerovę ir gyvenimo lygį; atlieka svarbų vaidmenį, sprendžiant pasaulines problemas, pavyzdžiui, klimato kaitos, visuomenės sveikatos krizes, aprūpinimą maistu ir tvarų vystymąsi. Tai gali padėti kurti atsinaujinančiosios energijos technologijas, naujus gydymo būdus, tvarią žemės ūkio praktiką ir aplinkos apsaugos sprendimus; gerina žmonių ir bendruomenių gyvenimo kokybę: sveikatos būklę, galimybes įgyti išsilavinimą, užtikrina saugesnes transporto sistemas, švaresnę aplinką ir efektyvesnius ryšius bei infrastruktūrą; skatina socialinę pažangą, nes skatina lygybę, įsitraukimą ir galimybių prieinamumą. Sudaromos sąlygos kurti įperkamas ir prieinamas technologijas, įgalinamos socialiai atskirtos bendruomenės, remiamos pastangos šalinti socialinius skirtumus bei neteisingumą; didina atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčių pokyčių ir neapibrėžtumo. Jie leidžia kurti prisitaikymo strategijas, rizikos vertinimo priemones, išankstinio įspėjimo sistemas ir novatoriškus sprendimus, kad būtų sušvelnintas stichinių nelaimių, pandemijų ir kitų krizių poveikis; labai svarbūs, siekiant darnaus vystymosi tikslų, skatinant aplinką tausojančią praktiką, efektyvų išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką. Jais remiamas perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos, tvaraus žemės ūkio, atliekų mažinimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Plačiąja prasme, mokslas ir inovacijos – nepakeičiami pažangos ir gerovės varikliai, lemiantys visuomenės, ekonomikos ir planetos ateitį. Investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir infrastruktūrą, kuriomis remiama mokslo ir inovacijos pažanga, yra būtinos, siekiant spręsti dabartinius iššūkius ir kurti tvaresnę bei atsparesnę ateitį jaunajai kartai. Ar galima tarp žodžių mokslas ir inovacijos dėti lygybės ženklą? Kodėl? Nors mokslas ir inovacijos yra glaudžiai susiję, jie nėra sinonimai. Mokslas sukuria pagrindą plėtojant žinias ir supratimą, o inovacijos paverčia šias žinias praktiniu pritaikymu ir apčiuopiamais rezultatais.   Inovacijos dažnai atsiranda skirtingų disciplinų sankirtoje, derinant mokslo, technologijų, inžinerijos ir kitų sričių įžvalgas, kad būtų sprendžiami realūs iššūkiai bei galimybės.   Trumpai tariant, mokslas suteikia žinių pagrindą ir metodikas, padedančias suprasti pasaulį, o inovacijos apima kūrybišką šių žinių taikymą, siekiant pažangos ir pokyčių. Jie tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, nes moksliniai atradimai dažnai tampa inovacijų katalizatoriais, o novatoriški sprendimai, savo ruožtu, įkvepia naujus mokslinius tyrimus. Be kokių įgūdžių negali apsieiti tyrėjas? Kaip juos išsiugdyti? Kertiniais tyrėjo įgūdžiais mokslinėje veikloje yra: Kritinis mąstymas. Tyrėjai turi gebėti vertinti informaciją, analizuoti duomenis ir daryti logiškas išvadas. Šis įgūdis apima prielaidų kvestionavimą, šališkumo nustatymą ir įrodymų pagrįstumo vertinimą; Problemų sprendimas. Tyrėjai nuolat susiduria su sudėtingomis problemomis ir turi rasti naujųs jų sprendimo būdus. Ugdant problemų sprendimo įgūdžius reikia praktikuoti kūrybinį mąstymą, skaidyti problemas į lengvai įveikiamas dalis ir eksperimentuoti taikant įvairius metodus; Bendravimas. Efektyvus bendravimas – būtinas, norint dalytis mokslinių tyrimų rezultatais, bendradarbiauti su kolegomis ir paaiškinti sudėtingas sąvokas įvairioms auditorijoms. Tyrėjai turėtų būti įgudę rašyti mokslinius straipsnius, pristatyti savo darbą konferencijose ir bendrauti su visuomene; Techniniai įgūdžiai. Priklausomai nuo srities, kurioje dirba, tyrėjams reikia mokėti naudotis įvairiomis techninėmis priemonėmis ir metodais. Tai gali būti laboratoriniai įgūdžiai, programavimo kalbos, statistinės analizės programinė įranga arba specializuota įranga; Gebėjimas prisitaikyti. Moksliniai tyrimai dažnai susiję su neapibrėžtumu ir netikėtais iššūkiais. Tyrėjai turi gebėti prisitaikyti, noriai mokytis naujų metodų ir gebėti juos koreguoti, atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes. Šiuos įgūdžius galima įgyti, derinant išsilavinimą, mokymąsi ir praktinę patirtį. Bakalauro ir magistrantūros studijų programos suteikia galimybę ugdyti kritinį mąstymą, spręsti problemas ir įgyti techninių žinių. Mokslinių tyrimų patirtis įgyjama dalyvaujant praktiniuose mokslinių tyrimų projektuose. Tai leidžia tyrėjams taikyti teorines žinias, tobulinti įgūdžius ir įgyti praktinės patirties pasirinktoje srityje. Mentorystė ir bendradarbiavimas – tai darbas su patyrusiais mokslininkais ir bendradarbiavimas su kolegomis. Tai suteikia galimybę ne tik tobulinti įgūdžius, bet ir gauti vertingų patarimų bei grįžtamąjį ryšį. Tyrėjai turėtų nuolat susipažinti su naujausiais savo srities pasiekimais seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose, konferencijose ir internetiniuose kursuose. Nuolatinis mokymasis padeda jiems išlikti šiuolaikiškiems ir prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Šiandieniniame pasaulyje sparčiai daugėja inovacijų. Kaip manote, ar išauš tokia diena, kai nebus įmanoma sukurti ir atrasti nieko naujo, nustebinti pasaulio? Atrodo, kad naujovių atsiradimas – nepaliaujamas, o proveržiai įvairiose srityse vyksta itin sparčiai. Tačiau nuspėti absoliučias žmogaus išradingumo ribas yra sudėtinga. Istoriškai visada, kai atrodė, jog galime pasiekti maksimumą, atsirasdavo naujų technologijų ar paradigmų, atveriančių visiškai naujus tyrinėjimų ir atradimų kelius. Nors sunku įsivaizduoti ateitį, kai nebus galima sukurti ar atrasti visiškai nieko naujo, tačiau galima įsivaizduoti, kad tam tikros sritys gali pasiekti mažėjančią grąžą.   Nepaisant to, žinių ir technologijų tarpusavio ryšys dažnai reiškia, kad pažanga vienoje srityje gali paskatinti pažangą, iš pirmo žvilgsnio, nesusijusiose srityse. Be to, žmogaus smalsumas ir įgimtas siekis tyrinėti bei diegti naujoves – pagrindiniai bruožai, kurie per visą istoriją skatino mus žengti į priekį. Kol šios savybės išliks, tikėtina, kad horizonte visada lauks netikėtumai.   Mokslo projektai: VILNIUS TECH koordinuojamo CLIMAS projekto – „Piliečių įtraukimo į klimato kaitą priemonių rinkinys“, skirtas spręsti visuomenės atsparumo problemas (EUROPOS HORIZONTAS, 2022–2025 m.), vykdymą organizuoja prof. dr. Aelita Skaržauskienė ir dr. Monika Mačiulienė (Kūrybinių industrijų fakultetas). Šio projekto metu 2022 m. VILNIUS TECH įkūrė pirmąjį Piliečių mokslo centrą Lietuvoje, kuris skirtas įtraukti visuomenę į mokslinių tyrimų, inovacijų ir žinių kūrimo procesus. Piliečių mokslo nauda – padedami žmonių, mokslininkai gali surinkti daugiau ir įvairesnių duomenų. Tokias duomenimis grįstos klimato kaitos politikos bus ženkliai tvaresnės, o priemonės visuomenei – priimtinesnės. Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą – „Vėžio atsparumo vaistams valdymas naudojant naujas nanosekundines asimetrinių impulsų sekas elektroporacijai iššaukti“ (2021–2024 m.), kartu su Vroclavo medicinos universitetu, vykdo prof. dr. Vitalij Novickij (Stiprių magnetinių laukų institutas). Elektroporacijos technologija leidžia efektyviai, ląstelių lygmenyje, pristatyti vaistus ir genus, šios technologijos potencialas terapiniuose protokoluose, maisto konservavimo, kosmetologijos ar genų inžinerijos srityse – itin didelis. Projekte tiriami naujo tipo asimetriniai nanosekundinio diapazono elektrinio lauko impulsai dar nenaudoti elektrochemoterapijoje. Inovaciniai projektai:   Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, 2023 m. pradėti vykdyti „Naujos kartos Lietuva“ finansuojami projektai:   „Industry 4.0 Lab platforma: EDIH VILNIUS“ projektu siekiama skaitmeninės transformacijos tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje išmanaus miesto, išmaniosios sveikatos, produktų bei procesų automatizacijos srityse. Projekto metu teikiamos VILNIUS TECH paslaugos apima integruotų skaitmeninimo paslaugų teikimą, konsultacijas dėl naujų produktų kūrimo, skaitmeninės transformacijos Vilniaus regione analizę, skaitmeninės transformacijos skatinimo renginių organizavimą ir kt. „SustAInLivWork“ projektu siekiama sukurti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijos centrą, padėsiantį kurti sinergiją su verslu ir viešuoju sektoriumi, veikiantį kaip sektinas pavyzdys gerinant Lietuvos MTEP kultūrą, siekiantį plėtoti ir skatinti tarpdisciplininius, etiškus ir tvarius mokslinius tyrimus DI srityje, kurios pagrindiniu vystymo trukdžiu įvardijamas modernios techninės įrangos, reikalingos DI sistemų tyrimams atlikti trūkumas, menkas talentų pritraukimas bei nepakankamas šios srities finansavimas. Šis projektas sudarys sąlygas įvardytų trūkumų eliminavimui . VILNIUS TECH tyrėjai aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės veiklos konkurse „Skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, kūrimas, testavimas ir vystymas“ ir gavo finansavimą dviems projektams: Skaitmeninio–technologinio sprendimo, paremto 5G ryšiu, sukūrimas individualizuotam vairuotojų mokymui realiu laiku. Inovatyvūs 5G duomenų perdavimo moduliai su vaizdo stebėjimu ir duomenų nuasmeninimu mobiliosioms mašinoms ir geležinkelių transportui.  Įsibėgėja universiteto tyrėjų know-how tarptautinio patentavimo veiklos, pavyzdžiui, Elektronikos fakulteto mokslininkų registruoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) patentai: „Real-time alignment of multiple point clouds to video capture“, A. Serackis, D. Navakauskas, D. Matuzevičius, D. Plonis, A. Katkevičius, T. Sledevič, V. Abromavičius; „System and method for adapting graphical user interfaces to real-time user metrics“, A. Serackis, D. Navakauskas, D. Matuzevičius, T. Sledevič, V. Abromavičius. Išskirtiniais moksliniais tyrimais grįstos disertacijos: „Skaitmeninis kūrybiškumas žaidimų scenos generavime taikant genetinius daugiakriterių sprendimų priėmimo metodus“, Aurimas Petrovas (Fundamentinių mokslų fakultetas). Disertacijoje pritaikytas WASPAS-SVNS metodas ir CoCoSo patobulinimas procedūrinei genetinei žaidimo scenų struktūros generavimo tikslo funkcijai, todėl padidinamas neapibrėžtumas, kriterijų sujungimo efektyvumas ir sugeneruotų artefaktų įvairumas. Kvantifikuoti ir sumodeliuoti tikslo funkcijos kriterijai, pasitelkiant geštalto principus žaidimo scenų struktūros genetinio procedūrinio generavimo tikslo funkcijai. Išplėstas WASPAS-SVNS procedūrinis generatorius su lokaliai morfuojančiais žaidimo objektais; „Tretinio nuotekų valymo filtro užpildų tyrimai ir įrenginio kūrimas“, Julita Šarko (Aplinkos inžinerijos fakultetas). Lietuvos mokslų akademijos premija įvertintoje disertacijoje atlikta tretiniam nuotekų valymui tinkamų medžiagų efektyvumo šalinti azotą ir fosforą analizė. Jos pagrindu pasirinkta OG medžiaga fosforui šalinti (efektyvumas > 80 proc.) ir gamtinis ceolitas (klinoptilolitas) amonio azotui šalinti (efektyvumas > 80 proc.). Pirmą kartą fosforui iš nuotekų šalinti buvo išbandyta ir pritaikyta medžiaga (OG), kuri susidaro geriamojo vandens ruošimo metu, gelžbakterėms ant kvarcinio smėlio grūdelių suformuojant nuosėdas; „Biodujomis veikiančio kibirkštinio uždegimo variklio ekologinių ir energinių rodiklių gerinimas“, Julita Šarko (Transporto inžinerijos fakultetas). Lietuvos Respublikos prezidento apdovanojimu technologijos mokslų srityje įvertintoje disertacijoje išplėsta ir pritaikyta skystaisiais bei dujinius degalais veikiančio kibirkštinio uždegimo (KU) variklio eksperimentinių bandymų metodika, keičiant jo reguliavimo charakteristikos parametrus. Nustatyta racionali vandenilio koncentracija 40BD biodujomis veikiančiam KU varikliui, nesumažinant efektyviojo naudingumo koeficiento. Išplėsta KU variklio degimo proceso skaitinio modeliavimo metodikos taikymo sritis biodujų bei biodujų ir vandenilio mišiniams.