Istorija
Buvę vadovai
Kviečiame su jais susipažinti!
Choras „Gabija“ nuolat prisimena ir pagerbia buvusius choro vadovus, reikšmingai prisidėjusius prie choro raidos ir sėkmės.
1-ojo vadovo Klemenso Griauzdės gyvenimo ir veiklos istorija
Rygoje (Latvija) gimė Klemensas Griauzdė.
Apsigyveno Linkuvoje, kur pas K. Jovaišą pradėjo mokytis muzikos; Šiauliuose baigė pradžios mokyklos mokytojų kursus.
Mokytojavo ir vargonininkavo Lauksodyje (Pakruojo r.).
Tobulinosi vargonininkų kursuose Kaune.
Kauno muzikos mokykloje mokėsi vargonuoti pas prof. J. Naujalį, chorvedybos – pas N. Martinonį, kapelmeisterio specialybės – pas E. Gailevičių; konservatorijoje pas prof. J. Gruodį studijavo kompoziciją.
Vadovavo „Dainos“ draugijos Šančių skyriaus chorui.
Vadovavo Kauno centrinio „Jaunosios Lietuvos“ mišriajam chorui, su kuriuo atliko stambius lietuvių ir užsienio klasikų kūrinius bei koncertavo Lietuvoje ir užsienyje.
Buvo Lietuvių muzikų draugijos pirmasis sekretorius, atsakingas už chorinę veiklą, ir žurnalo „Muzikos barai“ redakcinės komisijos narys.
Dirbo Kauno konservatorijos bibliotekos vedėju ir dėstytoju.
Vadovavo Kauno universiteto studentų mišriajam chorui.
Su šiuo choru Vilniaus miesto dainų šventės chorų varžybose pelnė pirmąją vietą.
Kauno jaunimo teatro muzikos dalies vedėjas ir dirigentas.
Klaipėdos muzikinės komedijos teatro meno vadovas ir dirigentas; pastatė muzikinius spektaklius ir operetes.
Dirbo Klaipėdos muzikos mokykloje: buvo direktoriaus pavaduotojas, direktorius, dėstė chorvedybą ir teorines disciplinas, vadovavo chorui.
Suorganizavo Klaipėdos simfoninį orkestrą ir tapo jo dirigentu.
Vadovavo Kauno politechnikos instituto mišriajam chorui.
Dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje muzikos teorijos ir choro dirigavimo disciplinas.
Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įkūrė Muzikos katedrą ir jai vadovavo.
Respublikinių dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
Vadovavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto akademiniam chorui „Gabija“.
K. Griauzdei suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
Vadovaujant K. Griauzdei, choras „Gabija“ koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo „Gaudeamus“ šventėse, respublikiniuose konkursuose, surengė daugiau nei 100 koncertų.
Tapo Choro dirigavimo katedros docentu ir Respublikinių dainų švenčių vyriausiuoju dirigentu.
Ėjo profesoriaus pareigas. Per šį laikotarpį išugdė daugiau nei 50 choro dirigentų ir 5 muzikologus.
K. Griauzdė mirė Vilniuje; palaidotas Kaune.
2-ojo vadovo Felikso Viskanto gyvenimo ir veiklos istorija
Palangoje gimė Feliksas Viskantas.
Baigęs Palangos vidurinę mokyklą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Klaipėdos mokytojų institute, tuo pat metu muzikos mokykloje pas S. Girčių mokėsi griežti kontrabosu.
Tarnaudamas sovietinėje armijoje vadovavo karių chorui.
Klaipėdos muzikos mokykloje įgijo choro dirigento specialybę (dėst. A. Buzys).
Choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje (dėst. A. Lopas).
Studijų metu dėstė muziką ir dainavimą sostinės aštuonmetėje mokykloje bei vadovavo Miškų technikumo chorui.
Buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro muzikos dalies vedėjas.
Vadovavo mergaičių vokaliniam ansambliui, suburtam iš Vilniaus miesto vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių; ansamblis dažnai pasirodė per televiziją, apie jį sukurtas filmas „Skraidantis namelis“.
Pradėjo dirbti Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedroje, vėliau tapo vyr. dėstytoju ir docentu, taip pat akademinio mišriojo choro „Gabija“ chormeisteriu.
Buvo choro „Gabija“ meno vadovas ir dirigentas.
Vadovaujant Feliksui Viskantui, choras „Gabija“ tapo daugelio respublikinių dainų švenčių konkursų laureatu, sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose studentų chorų konkursuose „Juventus“ ir Baltijos studentų dainų šventėse „Gaudeamus“.
Choras „Gabija“ tapo VI S. Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatu.
Choras aktyviai koncertavo Lietuvoje ir užsienyje – Vengrijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Danijoje, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, sukaupė vertingą klasikinės ir lietuvių kompozitorių muzikos repertuarą.
Feliksui Viskantui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
Valstybinės filharmonijos salėje choras „Gabija“ surengė iškilmingą dviejų dalių koncertą, skirtą 30 metų gyvavimo sukakčiai.
Feliksas Viskantas paskutinį kartą dirigavo chorui „Gabija“ Vilniaus technikos universiteto 5-mečio minėjimo koncerte.
Be pedagoginės ir kūrybinės veiklos, F. Viskantas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo chorvedžių tarybų, konkursų ir dainų švenčių komisijų narys bei dirigentas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Jis kūrė dainas chorams ir vokaliniams ansambliams; išpopuliarėjo kūriniai „Traukinių dainelė“ ir „Ežerėliai“.
Feliksas Viskantas mirė Vilniuje.
Jis užaugino tris dukras, iš kurių Rasa ir Daina tapo profesionaliomis dirigentėmis.
3-osios choro vadovės Rasos Viskantaitės gyvenimo ir veiklos istorija
Vilniuje gimė Rasa Viskantaitė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja, žinomo muziko Felikso Viskanto duktė.
Choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje mokykloje (dėst. M. Gaižauskienė).
Choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), T. Šumsko klasėje.
Pradėjo dirbti Vilniaus inžinerinio statybos instituto akademiniame chore „Gabija“ chormeistere ir koncertmeistere.
Vilniaus 4-osios vaikų muzikos mokyklos (dab. Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos) dirigavimo, choro ir kitų disciplinų mokytoja;
nuo 1996 – vyresnioji muzikos mokytoja.
Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedros dėstytoja, diriguodavo ir akompanuodavo koncertuose.
Vadovavo moterų vokaliniam kvartetui, kuris tapo kai kurių R. Mažulio ir R. Kabelio kūrinių pirmuoju atlikėju.
Kasmet dalyvauja tarptautiniuose meistriškumo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuos veda žymūs pasaulio chorų dirigentai.
Nuo 1995 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų mišraus choro „Gabija“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė.
Nuo 1997 ietuvos chorų sąjungos narė.
Vadovaujant Rasai Viskantaitei, VILNIUS TECH akademinis choras „Gabija“ tęsia susiformavusias kūrybinio ir koncertinio darbo tradicijas, išlaiko aukštą muzikalumo lygį, pelno reikšmingus įvertinimus tarptautiniuose muzikos renginiuose ir tampa daugelio konkursų nugalėtoju.
Lietuvos tūkstantmečio metais choras „Gabija“ pripažintas Ryškiausia Lietuvos žvaigžde ir apdovanotas „Aukso paukšte“.
Rasos Viskantaitės veikla įvertinta VGTU X metų medaliu.
Apdovanota Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ medaliu.
Įteiktas VILNIUS TECH jubiliejinis sidabro medalis.
Apdovanota Lietuvos dainų šventės „Būties ratu“ medaliu.
Įteiktas Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ medalis.
Rasa Viskantaitė ypatingą dėmesį skiria lietuviškai dainai ir lietuvių kompozitorių kūrybai. Choro repertuarą sudaro įvairių žanrų kūriniai, gausu lietuviškos muzikos, atliekami ir stambios formos kūriniai.