– Darbe, kaip ir šeimoje, vieni svarbiausių dalykų yra pagarba ir pasitikėjimas. Tačiau tiek sau, tiek komandos nariams turiu griežtą terminų laikymosi politiką. Visada geriau pasakyti „atsiprašau, matau, kad nespėsiu“, bet pažadėti ir neatlikti laiku yra netoleruotina.  
 

– Stiprybės. Kas, Jūsų manymu, yra stipri komanda? Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmonės, kad kartu pavyktų sklandžiai pasiekti užsibrėžtų tikslų? 
 

– Stipria komanda galima vadinti tą, kuri tiki ir dar svarbiau dega idėja ar savo projektu, turi tikslą padaryti geriau, pasiekti geriausią rezultatą.
 

– Komanda. Kaip motyvuojate savo komandą? Gal turite išskirtinių tradicijų ar ritualų komandoje?  
 

– Mūsų komanda susiformavo gana neseniai, todėl motyvavimo priemonių dar bandau atrasti. Turime rytinę tradiciją aptarti dienos „problemytes“ (taip ir vadiname) ir „kas blogesnio“. Gal ir nelabai geras dienos startas, bet tokiu būdu į iššūkius pažiūrime juokaudamos. Norisi tikėti, kad komanda vertina mano pastangas priimti tiek jų pralaimėjimus, tiek maksimaliai pasidžiaugti ir pagirti už jų laimėjimus.  
 

– Iššūkiai. Kas Jums sunkiausia vadovaujant komandai? Gal turite savo sėkmės formulę, kuri padeda suvaldyti sunkias situacijas ir sklandžiai organizuoti komandos darbą? 
 

– Manau, kad mano silpnybė yra mano per didelis noras valdyti visus procesus, kas, tikėtina, signalizuoja apie negebėjimą pilnai pasitikėti kitais. Nors, iš kitos pusės, nuolatos kartoju ir prašau komandos narių imtis lyderystės ir vadovauti jų sričių projektams savarankiškai, aš pasitikėsiu. Bet, prisipažinsiu, kad tenka nuolat balansuoti dar tarp šių dviejų kraštutinumų.  
 

– Ateities projektai. Kokie projektai dabar yra svarbiausi Jūsų komandos darbotvarkėje?  
 

– Strateginės partnerystės centras koordinuoja 3 pagrindines sritis: alumnai, studentų karjera ir partnerystės su verslu. Kiekviena sritis turi ambicingų naujų idėjų ir projektų. Pavyzdžiui, alumnų veiklai turime planų inicijuoti investicinį neliečiamojo kapitalo fondą. Studentų kompetencijų stiprinimui startavome su skaitmeninių ženkliukų projektu, o šiemet sugrąžinome vieną didžiausių metų karjeros renginį – „Karjeros diena“.  Taip pat galime didžiuotis, kad bendradarbiavimą su verslu šiemet išvystėme iki rekordinių investicijų mūsų universiteto studentams ir infrastruktūrai. 
 

– Inovacijos. Kiek dėmesio komandos darbe skiriate naujų galimybių paieškai, inovacijų ir naujų technologijų integravimui?  
 

– Kuo toliau, tuo labiau matau, kad nuolat intensyvėjant darbo tempui ir informacijos srautams, inovacijų ir naujų technologijų integravimas į darbo procesą tampa tiesiog būtinybė. Nuotoliniai arba hibridiniai susitikimai tampa mūsų kasdienybe, o įvairūs darbo planavimo ir organizavimo skaitmeniniai įrankiai yra neatsiejama procesų dalis. Neabejoju, kad dirbtinis intelektas vis intensyviau integruosis į mokslo, studijų, darbo procesus ir taps mums vienu pagrindiniu pagalbininku.  
 

– (Ne) Sėkmės istorija. Kokia ypatinga savo sėkmės, o gal ir nesėkmės, istorija galite pasidalinti su VILNIUS TECH bendruomene? Kokias pamokas iš to išsinešėte ateičiai? 
 

– Nesėkmių istorijų slypi kiekvienoje sėkmės istorijoje ir atvirkščiai. Visi didžiausi pasiekimai ateina per begalę nuolatinių nesėkmių, kurios išsprendžiamos ir judama toliau. Mano didžiausia gyvenimo sėkmė buvo gimti toje šeimoje, kurioje gimiau ir turėti fantastiškus tėvus. Tai yra mano visų sėkmių receptas –būti vėlyvam vaikui, gimusiam išsilavinusioje šeimoje, tačiau nesėkmė yra neįprastai anksti atsisveikinti su jais.  
 

– Pasirinkimai. Kodėl savo karjerai pasirinkote VILNIUS TECH? Ar jaučiatės VILNIUS TECH komandos dalimi? 
 

– Galima sakyti, kad universitete esu nuo pirmo studentavimo kurso – bakalauras, magistrantūra, doktorantūra. Tuomet buvau išvykus į užsienį studijuoti doktorantūrą, grįžus dirbau mokslo politikos srityje, bet vis vien grįžau į savo Alma Mater. Šiandien labai tuo džiaugiuosi, nes turiu puikią komandą ir labai prasmingą darbą! 
 

– Herojus. Į kokį herojų vaikystėje lygiavotės? Kodėl? 
 

– Mano herojė visada buvo mano a. a. mama. Žinojau, kad ji gali viską, o taip, panašu, ir buvo, nes užaugusi tapau labai į ją panaši ir besijaučianti galinti viską! 
 

– Poilsis. Kas Jums padeda pailsėti po intensyvios darbo dienos? 
 

– Namiškių glėbys ir taurė raudono vyno (juokiasi). 
 

– Augimas. Kokią knygą, filmą ar spektaklį rekomenduotumėte VILNIUS TECH bendruomenei? 
 

– Knyga, filmas, spektaklis – labai subjektyvus dalykas: saviugdos turėtų būti pagal darbo ir mokslų interesų sritis, laisvalaikio – pagal pomėgius, vertybes ir panašiai. Mano skaitomų knygų spektras įvairus, nuo ugdomosios iki paremtos tikrais įvykiais. Mūsų nuolat besiskundžiančiai visuomenei patarčiau perskaityti Hanso Roslingo knygą „Faktų galia“, kurioje išdėstyti statistiniai faktai apie tai, kaip pasikeitė pasaulis per paskutinius metus. Ir pasikeitė į teigiamą pusę! O jauniems žmonėms (gal ir ne tik) labai rekomenduoju perskaityti Armino Lydekos „Etiketas kiekvienam“.  
 

– Patarimas. Ką patartumėte jaunam žmogui, tik pradedančiam karjerą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? 
 

Mano mylimiausias patarimas yra vienos Briano Tracy knygos pavadinimas – „Eat that frog“ (liet. „Suvalgyk tą varlę“). Mes kartais savaitėmis, mėnesiais, o kartais ir visus metus galime save kamuoti kažkokiu darbu, kurio labai nenorime padaryti, nors turime, ir nuolat save graužiame dėl to. Patarimas –visus nemaloniausius darbus geriausia padaryti iš karto. Taip, tikėtina, kad sukandus dantis ir labai nemaloniai, bet tai truks tik tą dieną arba kartais net valandą, užuot nešiojant „tą varlę“ su savimi kasdien savaitėmis.