Pradžia
Tarptautiškumas
Studentas iš Brazilijos atvyko į Lietuvą mokytis veido atpažinimo technologijų
2020-04-17
Studentas iš Brazilijos atvyko į Lietuvą mokytis veido atpažinimo technologijų
Gustavas Gonsalvesas Coelho – 25-erių metų brazilas, kilęs iš mažo miestelio Váržen Gránde Paulistà. Nuo 2018 metų Gustavas gyveno Portugalijoje ir studijavo Bragansos politechnikos institute. Gustavas svajojo įgyti daugiau tarptautinės patirties ir patobulinti inžinerijos įgūdžius. Jo svajonė išsipildė Vilniuje – visiškai kitokioje aplinkoje nei jo gimtinė. Jis spėjo atlikti praktiką, dar neprasidėjus pandemijai, tačiau, keliaudamas namo, jis įstrigo Portugalijoje. Taigi, Gustavas savo patirtimi dalijasi virtualiame susitikime.
Gustavai, visi pastebėjome, kaip greitai dėl koronaviruso pandemijos pasikeitė pasaulis. Kokia tavo patirtis?
Pirmiausia, mano paskutinės savaitės Lietuvoje buvo gana nerimastingos. Aš tikėjausi pagaliau grįžti namo į Braziliją ir ten praleisti kelis mėnesius su šeima, kurios taip ilgai nemačiau. Deja, dėl COVID-19 protrūkio situacija kito taip sparčiai, kad akimirką pasijutau tarsi būčiau vidury vandenyno. Susidūriau su nesklandumais dėl atšaukiamų skrydžių, bet galiausiai man pavyko rasti sprendimą.
Kita vertus, man pasirodė, kad Vilniaus oro uostas buvo gerai pasirengęs, buvo vykdomos visos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, tad jaučiausi saugus keliaudamas į Portugaliją. Šiuo metu jaučiuosi gerai, esu sveikas ir saugus, esu karantine nedideliame Portugalijos miestelyje draugės Evoros namuose. Greičiausiai čia liksiu, kol situacija pagerės.
Taigi, esi užstrigęs Portugalijoje?
Taip, visi skrydžiai į Braziliją atšaukti. Esu labai dėkingas savo draugams, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu jie man labai padeda. Jeigu ne jie – neturėčiau kur apsistoti.
Tikimės, kad situacija greitu laiku pradės gerėti, o dabar prisiminkime tuos laikus, kai visi galėjome laisvai keliauti. Tu keliavai iš Brazilijos į Portugaliją, tada į Lietuvą. Išvykai į kitą kontinentą, o vėliau atvykai į mažą šalį šiaurėje. Skamba kaip didelis pokytis. Kodėl taip nusprendei?
Tai nulėmė daug dalykų. Baigiantis studijoms Portugalijoje, jaučiau, kad noriu įgyti dar daugiau tarptautinės patirties, ypač patobulinti anglų kalbos įgūdžius. Atvykęs iš Brazilijos, Portugalijoje nepatyriau iššūkių, susijusių su kalba.
Tiesą sakant, prieš atvykstant į Portugaliją aš beveik nieko nežinojau apie Lietuvą ir tikrai neįsivaizdavau, kad kada nors gyvensiu čia. Rengiausi ginti savo magistro darbą ir netikėtai sužinojau apie galimybę atlikti praktiką Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“. Nedvejodamas nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe ir praktikai atvykau į Lietuvą.
Brazilijoje studijavai elektronikos inžineriją, koks buvo tavo pirmasis įspūdis, atvykus į VGTU?
Pirmiausia, man didelį įspūdį paliko darbinė VGTU „LinkMenų fabriko“ aplinka. Man patinka dirbtuvės – tarsi dirbtum garaže. Taip pat sužavėjo čia esanti nuostabi įranga. Vienintelė nemaloni mano vizito dalis – klimatas. Anksčiau nebuvau matęs sniego ir labai tikėjausi tai padaryti šią žiemą. Ką gi, galbūt kitą kartą.
Ką veikei VGTU „LinkMenų fabrike“ ir ko išmokai?
Pradžioje dirbau prie veido atpažinimo sistemos kūrimo projekto. Siekiau sukurti sistemą, kuri veiktų Raspberry PI 3 platformoje. Tai – sąlyginai pigus mikrokompiuteris, gaunantis informaciją iš PI kameros.
Vėliau dirbau prie išmanaus inkilo, kurį pradėjo gaminti dar prieš mane praktiką čia atlikę studentai iš Italijos. Inkile gyvena iš 3D spausdintuvu atspausdintų dalių sukonstruotas paukštis, kuris išlenda iš inkilo ir gieda, kaskart kai VGTU „LinkMenų fabriko“ paskyra Instagram platformoje sulaukia naujo sekėjo.
Ar susidūrei su iššūkiais?
Sudėtingiausia buvo suderinti savo asmeninę darbotvarkę ir projekto terminus. Kraustydamasis iš vienos vietovės į kitą, turi išmokti greitai prisitaikyti, perprasti daug naujos informacijos, kitaip bus sunku judėti į priekį, siekti užsibrėžtų rezultatų. Dabar jaučiuosi daug geriau pasirengęs kitiems savo karjeros žingsniams.
Pasidalink, kokia apkritai buvo tavo patirtis VGTU „LinkMenų fabrike“?
Tai buvo nuostabi stažuotė. VGTU „LinkMenų fabrikas“ siūlo daug galimybių mokytis ir tobulinti savo įgūdžius. Aš kalbu ne tik apie elektronikos sritį. Galima tobulėti, dirbant su medijomis plačiąja prasme, mokytis 3D spausdinimo, metalo ir medžio apdirbimo, virtualiosios realybės kūrimo ir daug kitų technologijų. Ši vieta skirta visiems, mėgstantiems technologijas ir kam patinka meistrauti, mokytis, vystyti ir įgyvendinti įvairiausias idėjas.
Ar VGTU „LinkMenų fabrike“ įgyta patirtis padės tau profesiniame gyvenime?
Be abejonės. Labai didžiuojuosi iš karto po magistro studijų VGTU „LinkMenų fabrike“ įgyta tarptautine patirtimi. Aš daug geriau išmokau valdyti Raspberry PI, pagerinau programavimo įgūdžius, ypač Python programavimo kalbą ir bash komandų rašymą.
Be to, gan gerai perpratau veido nustatymo ir atpažinimo realiuoju laiku technologijas. Labai susidomėjau šia tema ir gilinausi, kaip naudojantis mašininio mokymosi technologijomis, apmokomi veido atpažinimo modeliai. Manau, kad yra itin vertinga sau kelti įvairius iššūkius.
Gustavai, visi pastebėjome, kaip greitai dėl koronaviruso pandemijos pasikeitė pasaulis. Kokia tavo patirtis?
Pirmiausia, mano paskutinės savaitės Lietuvoje buvo gana nerimastingos. Aš tikėjausi pagaliau grįžti namo į Braziliją ir ten praleisti kelis mėnesius su šeima, kurios taip ilgai nemačiau. Deja, dėl COVID-19 protrūkio situacija kito taip sparčiai, kad akimirką pasijutau tarsi būčiau vidury vandenyno. Susidūriau su nesklandumais dėl atšaukiamų skrydžių, bet galiausiai man pavyko rasti sprendimą.
Kita vertus, man pasirodė, kad Vilniaus oro uostas buvo gerai pasirengęs, buvo vykdomos visos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, tad jaučiausi saugus keliaudamas į Portugaliją. Šiuo metu jaučiuosi gerai, esu sveikas ir saugus, esu karantine nedideliame Portugalijos miestelyje draugės Evoros namuose. Greičiausiai čia liksiu, kol situacija pagerės.
Taigi, esi užstrigęs Portugalijoje?
Taip, visi skrydžiai į Braziliją atšaukti. Esu labai dėkingas savo draugams, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu jie man labai padeda. Jeigu ne jie – neturėčiau kur apsistoti.
Tikimės, kad situacija greitu laiku pradės gerėti, o dabar prisiminkime tuos laikus, kai visi galėjome laisvai keliauti. Tu keliavai iš Brazilijos į Portugaliją, tada į Lietuvą. Išvykai į kitą kontinentą, o vėliau atvykai į mažą šalį šiaurėje. Skamba kaip didelis pokytis. Kodėl taip nusprendei?
Tai nulėmė daug dalykų. Baigiantis studijoms Portugalijoje, jaučiau, kad noriu įgyti dar daugiau tarptautinės patirties, ypač patobulinti anglų kalbos įgūdžius. Atvykęs iš Brazilijos, Portugalijoje nepatyriau iššūkių, susijusių su kalba.
Tiesą sakant, prieš atvykstant į Portugaliją aš beveik nieko nežinojau apie Lietuvą ir tikrai neįsivaizdavau, kad kada nors gyvensiu čia. Rengiausi ginti savo magistro darbą ir netikėtai sužinojau apie galimybę atlikti praktiką Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“. Nedvejodamas nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe ir praktikai atvykau į Lietuvą.
Brazilijoje studijavai elektronikos inžineriją, koks buvo tavo pirmasis įspūdis, atvykus į VGTU?
Pirmiausia, man didelį įspūdį paliko darbinė VGTU „LinkMenų fabriko“ aplinka. Man patinka dirbtuvės – tarsi dirbtum garaže. Taip pat sužavėjo čia esanti nuostabi įranga. Vienintelė nemaloni mano vizito dalis – klimatas. Anksčiau nebuvau matęs sniego ir labai tikėjausi tai padaryti šią žiemą. Ką gi, galbūt kitą kartą.
Ką veikei VGTU „LinkMenų fabrike“ ir ko išmokai?
Pradžioje dirbau prie veido atpažinimo sistemos kūrimo projekto. Siekiau sukurti sistemą, kuri veiktų Raspberry PI 3 platformoje. Tai – sąlyginai pigus mikrokompiuteris, gaunantis informaciją iš PI kameros.
Vėliau dirbau prie išmanaus inkilo, kurį pradėjo gaminti dar prieš mane praktiką čia atlikę studentai iš Italijos. Inkile gyvena iš 3D spausdintuvu atspausdintų dalių sukonstruotas paukštis, kuris išlenda iš inkilo ir gieda, kaskart kai VGTU „LinkMenų fabriko“ paskyra Instagram platformoje sulaukia naujo sekėjo.
Ar susidūrei su iššūkiais?
Sudėtingiausia buvo suderinti savo asmeninę darbotvarkę ir projekto terminus. Kraustydamasis iš vienos vietovės į kitą, turi išmokti greitai prisitaikyti, perprasti daug naujos informacijos, kitaip bus sunku judėti į priekį, siekti užsibrėžtų rezultatų. Dabar jaučiuosi daug geriau pasirengęs kitiems savo karjeros žingsniams.
Pasidalink, kokia apkritai buvo tavo patirtis VGTU „LinkMenų fabrike“?
Tai buvo nuostabi stažuotė. VGTU „LinkMenų fabrikas“ siūlo daug galimybių mokytis ir tobulinti savo įgūdžius. Aš kalbu ne tik apie elektronikos sritį. Galima tobulėti, dirbant su medijomis plačiąja prasme, mokytis 3D spausdinimo, metalo ir medžio apdirbimo, virtualiosios realybės kūrimo ir daug kitų technologijų. Ši vieta skirta visiems, mėgstantiems technologijas ir kam patinka meistrauti, mokytis, vystyti ir įgyvendinti įvairiausias idėjas.
Ar VGTU „LinkMenų fabrike“ įgyta patirtis padės tau profesiniame gyvenime?
Be abejonės. Labai didžiuojuosi iš karto po magistro studijų VGTU „LinkMenų fabrike“ įgyta tarptautine patirtimi. Aš daug geriau išmokau valdyti Raspberry PI, pagerinau programavimo įgūdžius, ypač Python programavimo kalbą ir bash komandų rašymą.
Be to, gan gerai perpratau veido nustatymo ir atpažinimo realiuoju laiku technologijas. Labai susidomėjau šia tema ir gilinausi, kaip naudojantis mašininio mokymosi technologijomis, apmokomi veido atpažinimo modeliai. Manau, kad yra itin vertinga sau kelti įvairius iššūkius.