Pradžia
Tarptautiškumas
VGTU doktorantės įspūdžiai iš studijų Tailande – į svečią šalį vyko su visa šeima
2020-04-28
VGTU doktorantės įspūdžiai iš studijų Tailande – į svečią šalį vyko su visa šeima
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros doktorantūros studentė Santautė Venslavienė dalijasi įspūdžiais iš trijų mėnesių trukmės studijų Tailando Azijos technologijos institute (Asian Institute of Technology – AIT)
Apie galimybę studijuoti AIT sužinojau lapkričio mėnesį. Tailandas motyvavo dėl labai paprastų dalykų: su šeima visada svajojome pagyventi kitaip nei esame įpratę, pažinti naujas kultūras ir pabėgti nuo lietuviškos žiemos. Azija pasirodė kaip puiki galimybė, nes niekada nebuvome ten nuvykę. Pats AIT yra aukšto lygio tarptautinis universitetas, kurio profesoriai yra atvykę iš įvairių užsienio šalių. Paskaitos vyksta anglų kalba.
Viską susidėliojus labai greitai priėmėme sprendimą ir nusipirkę bilietus sausio mėnesį jau keliavome į savo didžiausią trijų mėnesių nuotykį. Ten gyvenome visiškai kitokį gyvenimą nei Lietuvoje – kultūrų mišinys didžiulis, gamta neįtikėtina, spalvos ryškios, žmonių kiekiai nesuvokiami. Kulinarinė virtuvė žavi skirtingais skoniais, aromatais, prieskonių gausa, o vaisiai – tobuli! Maistas labai pigus ir skanus, todėl beveik negaminome namuose. Kasdien patyrėme daug įspūdžių, vis negalėjome kuo nors atsistebėti, tiek kontrastų dar nebuvome matę. Ganėtinai sunku apibūdinti, ten nepabuvus – visko nesuprasi. Mūsų lūkesčiai atsipirko su kaupu.
Mes gyvenome universiteto miestelyje, šeimyniniuose bendrabučio apartamentuose. Universiteto miestelyje be paties universiteto pastatų galima dar rasti maisto parduotuves, kavines, kirpyklas, masažo salonus, kepyklėlę, knygyną, medicinos kliniką, paštą, privačią mokyklą, treniruoklių salę bei erdves lauko sportui (tenisui, badmintonui, futbolui, krepšiniui), net baseiną. Turint viską vienoje vietoje, išeiti iš universiteto teritorijos net nebereikia, atstumai nėra didelis, todėl dažniausiai studentai visur važinėja dviračiais. Visa teritorija yra apsupta gamtos, yra kanalas su žuvytėmis, didelis fontanas, daug žalių medžių, vaismedžių, visokių rūšių paukščių.
AIT taip pat neatsiejamas nuo varanų. Jie ilgiausiai ten apsistoję gyventojai. Varanai – dideli, maždaug 2 metrų ilgio driežai, kurie po teritoriją vaikšto visiškai laisvai. Nors jie nepavojingi žmonėms, jei jiems nieko nedarai, mums jie būdavo didžiausias iššūkis. O sutikdavome juos beveik kasdien.
Grįžtant prie studijų, universiteto dėstytojai yra labai kompetetingi, puikiai kalba angliškai, dažniausiai – ne vietiniai. Dėstytojai ir administracija labai draugiški ir visada pasiruošę padėti bet kokiu klausimu. Aš mokiausi School of Management (SOM). Paskaitos buvo labai įdomios, net toks „sausas“ studijų dalykas, kaip kiekybiniai sprendimų metodai, buvo pateikiamas patraukliai. SOM turėjo padalinį už universiteto miestelio teritorijos, Bankoko centre, viename iš verslo centrų, 15-ame dangoraižio aukšte. Ten man ir vyko paskaitos. Vaizdas pro langą buvo kvapą gniaužiantis, aplink vien dangoraižiai. Mano studijose nebuvo daug dalykų, kuriuos reikėtų studijuoti, tai laikas buvo laisvesnis, skirtas literatūros analizei ir informacijos rinkimui. Taip pat turėjau įvairių susitikimų su profesoriais bei studentais, dalyvavau diskusijose ir seminaruose.
Per trijų mėnesių laikotarpį pavyko susipažinti su daugeliu Tailando miestų. Matėme įvairių gyvūnų, augalų, labai gražius paplūdimius bei nuostabius kalnus, įspūdingus miestus. Keliavome su dviem mažais vaikais (trejų ir vienerių metų), tad dažnai sulaukdavome daug dėmesio tiek iš turistų, tiek iš vietinių. Tajai yra labai labai šeimyniški ir draugiški, norėdavo bendrauti su mumis ir mūsų vaikais, su jais nusifotografuoti. Jiems atrodėme pakankamai išsiskiriantys iš aplinkos. Iš pradžių buvo sunku suprasti tokias situacijas, kai svetimi žmonės prieina, sveikinasi ir net pasiima vaikus ant rankų, o vėliau pripratome prie tokios atviros kultūros.
Apibendrinant galėčiau pasakyti, jog labai džiaugiuosi, kad išdrįsome priimti šią galimybę su visais patirtais iššūkiais studijuoti ir gyventi svetur. Nors nuo lietuviškos žiemos visiškai ir nepabėgome, nes grįžus, po kelių dienų Lietuvoje dar snigo, tikrai praplėtėme akiratį, sužinojome daug naujų dalykų, susipažinome su įvairiais žmonėmis, o bendravimas su AIT profesoriais ir studentais, manau, išliks ilgam. Tai visiškai neįkainojama patirtis, kuri išliks atmintyje visai šeimai.
Apie galimybę studijuoti AIT sužinojau lapkričio mėnesį. Tailandas motyvavo dėl labai paprastų dalykų: su šeima visada svajojome pagyventi kitaip nei esame įpratę, pažinti naujas kultūras ir pabėgti nuo lietuviškos žiemos. Azija pasirodė kaip puiki galimybė, nes niekada nebuvome ten nuvykę. Pats AIT yra aukšto lygio tarptautinis universitetas, kurio profesoriai yra atvykę iš įvairių užsienio šalių. Paskaitos vyksta anglų kalba.
Viską susidėliojus labai greitai priėmėme sprendimą ir nusipirkę bilietus sausio mėnesį jau keliavome į savo didžiausią trijų mėnesių nuotykį. Ten gyvenome visiškai kitokį gyvenimą nei Lietuvoje – kultūrų mišinys didžiulis, gamta neįtikėtina, spalvos ryškios, žmonių kiekiai nesuvokiami. Kulinarinė virtuvė žavi skirtingais skoniais, aromatais, prieskonių gausa, o vaisiai – tobuli! Maistas labai pigus ir skanus, todėl beveik negaminome namuose. Kasdien patyrėme daug įspūdžių, vis negalėjome kuo nors atsistebėti, tiek kontrastų dar nebuvome matę. Ganėtinai sunku apibūdinti, ten nepabuvus – visko nesuprasi. Mūsų lūkesčiai atsipirko su kaupu.
Mes gyvenome universiteto miestelyje, šeimyniniuose bendrabučio apartamentuose. Universiteto miestelyje be paties universiteto pastatų galima dar rasti maisto parduotuves, kavines, kirpyklas, masažo salonus, kepyklėlę, knygyną, medicinos kliniką, paštą, privačią mokyklą, treniruoklių salę bei erdves lauko sportui (tenisui, badmintonui, futbolui, krepšiniui), net baseiną. Turint viską vienoje vietoje, išeiti iš universiteto teritorijos net nebereikia, atstumai nėra didelis, todėl dažniausiai studentai visur važinėja dviračiais. Visa teritorija yra apsupta gamtos, yra kanalas su žuvytėmis, didelis fontanas, daug žalių medžių, vaismedžių, visokių rūšių paukščių.
AIT taip pat neatsiejamas nuo varanų. Jie ilgiausiai ten apsistoję gyventojai. Varanai – dideli, maždaug 2 metrų ilgio driežai, kurie po teritoriją vaikšto visiškai laisvai. Nors jie nepavojingi žmonėms, jei jiems nieko nedarai, mums jie būdavo didžiausias iššūkis. O sutikdavome juos beveik kasdien.
Grįžtant prie studijų, universiteto dėstytojai yra labai kompetetingi, puikiai kalba angliškai, dažniausiai – ne vietiniai. Dėstytojai ir administracija labai draugiški ir visada pasiruošę padėti bet kokiu klausimu. Aš mokiausi School of Management (SOM). Paskaitos buvo labai įdomios, net toks „sausas“ studijų dalykas, kaip kiekybiniai sprendimų metodai, buvo pateikiamas patraukliai. SOM turėjo padalinį už universiteto miestelio teritorijos, Bankoko centre, viename iš verslo centrų, 15-ame dangoraižio aukšte. Ten man ir vyko paskaitos. Vaizdas pro langą buvo kvapą gniaužiantis, aplink vien dangoraižiai. Mano studijose nebuvo daug dalykų, kuriuos reikėtų studijuoti, tai laikas buvo laisvesnis, skirtas literatūros analizei ir informacijos rinkimui. Taip pat turėjau įvairių susitikimų su profesoriais bei studentais, dalyvavau diskusijose ir seminaruose.
Per trijų mėnesių laikotarpį pavyko susipažinti su daugeliu Tailando miestų. Matėme įvairių gyvūnų, augalų, labai gražius paplūdimius bei nuostabius kalnus, įspūdingus miestus. Keliavome su dviem mažais vaikais (trejų ir vienerių metų), tad dažnai sulaukdavome daug dėmesio tiek iš turistų, tiek iš vietinių. Tajai yra labai labai šeimyniški ir draugiški, norėdavo bendrauti su mumis ir mūsų vaikais, su jais nusifotografuoti. Jiems atrodėme pakankamai išsiskiriantys iš aplinkos. Iš pradžių buvo sunku suprasti tokias situacijas, kai svetimi žmonės prieina, sveikinasi ir net pasiima vaikus ant rankų, o vėliau pripratome prie tokios atviros kultūros.
Apibendrinant galėčiau pasakyti, jog labai džiaugiuosi, kad išdrįsome priimti šią galimybę su visais patirtais iššūkiais studijuoti ir gyventi svetur. Nors nuo lietuviškos žiemos visiškai ir nepabėgome, nes grįžus, po kelių dienų Lietuvoje dar snigo, tikrai praplėtėme akiratį, sužinojome daug naujų dalykų, susipažinome su įvairiais žmonėmis, o bendravimas su AIT profesoriais ir studentais, manau, išliks ilgam. Tai visiškai neįkainojama patirtis, kuri išliks atmintyje visai šeimai.