VILNIUS TECH Tvarumo centras

VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centras (ŽTPC) kviečia universiteto bendruomenę prisijungti prie 11 savaičių verslo akseleravimo programos. Geriausių idėjų autoriai bus apdovanoti prizais.   Čia auginsime savo verslumo kompetencijas ir stengsimės kartu išgryninti idėjas. Jūsų lauks dirbtuvės, paskaitos, individualios sesijos su ekspertais ir finalinis renginys, kuriame dalyviai pristatys savo verslo idėją investuotojams bei mentoriams. Paskaitos ir bendros dirbtuvės vyks antrą savaitę, o asmeniniams klausimams ir namų darbams aptarti bus organizuojamos individualios sesijos. Užsiėmimai vyks VILNIUS TECH erdvėse ir nuotoliu nuo kovo iki gegužės mėnesio. Pagrindinės verslumo temos: 1. Vartotojų nustatymas ir vertės pasiūlymas. 2. Verslo modeliai ir veiklos strategija. 3. Žmogiškųjų išteklių valdymas. 4. Finansų planavimas. 5. Istorijos pasakojimas pardavimuose ir efektyvi komunikacija. Tuo pačiu nagrinėjamos bendrinės temos: tvarumas, kvantai (quantum), dirbtinis intelektas ir gynyba. Prizai: Pirma vieta: 6 000 Eur sukurtos idėjos vystymo veikloms + bilietai (2 asm.) į didžiausią Europos startuolių bei technologijų renginį „VivaTech“  https://vivatech.com/ Antra vieta: 3 000 Eur sukurtos idėjos vystymo veikloms. Trečia vieta: „Linkmenų fabriko“ narystė. Kviečiame registruotis iki kovo 13 d. ir kreiptis el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, jei turite papildomų klausimų arba norėtumėte išsamiau aptarti programos teikiamas galimybes.  Registracijos formą rasite čia.

Vasario 13 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) suteikė Garbės daktaro vardą Brandenburgo technologijos universiteto (BTU, Vokietija) profesoriui, habilituotam daktarui Hartmutui Pasternakui – iškiliam plieninių ir kompozitinių konstrukcijų srities mokslininkui, ilgamečiam akademinės bendruomenės lyderiui ir aktyviam VILNIUS TECH partneriui.   Garbės daktaro vardas profesoriui suteiktas Statybos fakulteto iniciatyva, įvertinus jo išskirtinius nuopelnus inžinerijos mokslui, reikšmingą indėlį į tarptautinį akademinį bendradarbiavimą bei ilgametę, nuoseklią partnerystę su VILNIUS TECH.   „Mums tai ypač svarbus įvykis – per visą universiteto istoriją tokį vardą suteikiame 33-ąjį kartą nuo 1990-ųjų metų. Mes labai vertiname prof. dr. H. Pasternako bičiulystę su VILNIUS TECH bei jo nuopelnus inžinerijos mokslui, aktyvią pedagoginę veiklą.    Profesorius – mūsų ilgalaikis partneris, talentingas doktorantų mokytojas, standartų ir normatyvų kūrėjas, nuolat besidomintis statybos inžinerijos pasiekimais Lietuvoje, mūsų šalies tiltų garsintojas, ištikimas bendraautorius – esame dėkingi Jums, kad tarptautiniuose žurnaluose ir konferencijose skamba Lietuvos inžinerinė išmintis“, – sveikindamas kalbėjo universiteto rektorius Romualdas Kliukas.   Pasak prof. H. Pasternako, tai ne tik akademinis įvertinimas, bet ir simbolinis VILNIUS TECH bei mokslininko bendradarbiavimo ženklas.   „Garbės daktaro vardo suteikimas – didelė ir itin išskirtinė garbė. Man, asmeniškai, tai reiškia pripažinimą ir įvertinimą. Tai ypatingo ryšio tarp VILNIUS TECH ir manęs ženklas, kurį turėtume puoselėti ir ateityje“, – sako profesorius.   Tarptautinio lygio mokslininkas ir ekspertas   Prof. H. Pasternakas yra vienas žymiausių plieninių ir kompozitinių konstrukcijų specialistų Europoje. 1993–2020 m. jis vadovavo BTU Plieninių ir medinių konstrukcijų katedrai, o 2016–2019 m. ėjo BTU Statybos inžinerijos instituto vadovo pareigas. 2021 m. už mokslo pasiekimus buvo išrinktas Vokietijos Braunšveigo mokslo akademijos tikruoju nariu.   Profesorius yra aktyvus Europos plieninių konstrukcijų konvencijos (ECCS) 8-ojo techninio komiteto narys, prisidedantis prie plieninių konstrukcijų stabilumo klausimų sprendimo ir Europos standartų kūrimo. Jis taip pat dalyvavo Europos Komisijos projektų darbo grupėse „Crane supporting structures“ ir „Web openings“, COST C25 veikloje bei daugiau nei 15-oje tarptautinių projektų (DAAD, RFCS, DFG, AiF, DVS ir kt.).   Nuo 1999 m. prof. H. Pasternakas yra vienas iš mokslo žurnalo „Bauingenieur“ (įtrauktas į „Web of Science“ duomenų bazę) vyriausiųjų redaktorių, kuruojančių plieno konstrukcijų sritį. Jis taip pat priklauso daugelio tarptautinių mokslo žurnalų redakcinėms kolegijoms, tarp jų – ir VILNIUS TECH leidžiamų „Journal of Civil Engineering and Management“ bei „Engineering Structures & Technologies“.   Per savo akademinę karjerą profesorius paskelbė daugiau kaip 270 mokslinių publikacijų, yra penkių knygų vokiečių ir anglų kalbomis bendraautorius, vadovavo 24 apgintoms daktaro disertacijoms.   Praktinė patirtis ir tarptautinis pripažinimas   Be akademinės veiklos, prof. H. Pasternakas yra pripažintas konstrukcijų inžinerijos ekspertas. Nuo 1995 m. jis paskirtas konstrukcijų inžinerijos srities patikros inžinieriumi (ekspertu) ir yra atlikęs sudėtingų, tarptautiniu mastu žinomų statinių projektų ekspertizes, tarp jų – „CargoLifter“ dirižablių angaro, „Porsche“ paviljono, AKC Wolfsburg bei Schierke Feuerstein arenos dvigubo kreivio stogų.   Prof. H. Pasternak nuolat domisi statybos inžinerijos pasiekimais Lietuvoje ir dalyvauja įvairiose dalykinėse ekskursijose. Apsilankęs prie pastatyto inovatyvaus pėsčiųjų tilto Alytuje per Nemuną („Baltosios rožės“ tilto) ekskursijos profesorius paprašė pateikti apie šį statinį publikaciją žurnalui „Bauingenieur“, kad galėtų viešinti naujus ir inovatyvius Lietuvos tiltus.   Profesorius taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose visame pasaulyje – nuo Europos iki Australijos ir Pietų Afrikos – kaip mokslinių komitetų narys ir pagrindinis pranešėjas.   Ilgametė partnerystė su VILNIUS TECH     Prof. H. Pasternakas su VILNIUS TECH sieja daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas. Jis yra vienas iš VILNIUS TECH ir BTU partnerystės iniciatorių bei apie 20 metų koordinavo institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir pagal „Erasmus“ programą.   Profesorius dešimt kartų lankėsi VILNIUS TECH, skaitė paskaitas Statybos fakulteto studentams, dalijosi naujausiomis žiniomis apie plieninių konstrukcijų inovacijas. Tarp pastarųjų paskaitų – „Išskirtiniai plieniniai pastatai Vokietijoje – kai kurie inžineriniai aspektai“ (2023 m.) ir „Klijuojamo anglies pluošto plastiko (CFRP) panaudojimas nuovargio pažeistų plieninių konstrukcijų armatūrai ir renovacijai“ (2024 m.).   Nuo 2004 iki 2023 metų prof. H. Pasternak buvo VILNIUS TECH tarptautinės konferencijos „Modern Building Materials, Structures and Techniques“ (MBMST) mokslo komiteto narys ir kviestinis pranešėjas – šioje konferencijoje jis perskaitė septynis pagrindinius pranešimus.   Jo iniciatyva žurnale „Bauingenieur“ buvo publikuotos penkios VILNIUS TECH mokslininkų publikacijos, o 2022 m. kartu su VILNIUS TECH tyrėjais paskelbtas bendras straipsnis žurnale „Applied Sciences“. Artimiausiu metu planuojama ir toliau rengti bendras publikacijas.   Prof. H. Pasternakas aktyviai prisideda prie jaunųjų VILNIUS TECH mokslininkų ugdymo – jis dalyvavo šešių doktorantų disertacijų gynimo tarybose, o šių metų birželį buvo dar trijų doktorantų gynimo tarybos narys. Jo ekspertinės įžvalgos ir tarptautinė patirtis reikšmingai prisideda prie studijų ir mokslinių tyrimų kokybės stiprinimo universitete.   Paskutinį kartą VILNIUS TECH Garbės daktaro vardas buvo suteiktas 2023 m. JAV Ohajaus universiteto (JAV) profesoriui, filosofui Algiui Mickūnui. 

VILNIUS TECH mokslininkai džiaugiasi nauja ir svarbia naryste – jie prisijungė prie Naujojo europinio bauhauzo akademijos Šiaurės šalių tinklo (NEBA North Hub). Įsiliejimas į tarptautinę inovatorių bendruomenę atveria galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, dalintis gerąja praktika ir prisidėti prie Europos žaliosios transformacijos.   Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyvą 2020 m. inicijavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ja siekiama sujungus tvarumą, estetiką ir įtrauktį kurti  „Žaliojo kurso“ tikslus atitinkančią aplinką.    NEB skatina ne tik technologinius ir ekologinius sprendimus, bet ir kultūrinę, estetinę bei socialinę dimensiją, todėl tarpdiscipliniškumas čia įgyja ypatingą svarbą. Iniciatyva skatina architektūros, dizaino, inžinerijos, meno, socialinių mokslų ekspertų, vietos ir suinteresuotų bendruomenių bendradarbiavimą.   VILNIUS TECH Architektūros instituto ir Tvarumo centro mokslininkai tiki, kad atsakymas į klausimą, kaip atrodo ateities miestas, kuriame tvarumas dera su estetika ir žmonių gerove, slypi tarpdisciplininiame bendradarbiavime. Vadovaudamiesi šiuo požiūriu ir nagrinėdami XX a. architektūros išsaugojimo bei pritaikymo šiandienos poreikiams iššūkius, jie sujungė savo žinias ir patirtį.   „Naujasis europinis bauhauzas – galimybė permąstyti, kaip anksčiau statytus pastatus naudojame ir pritaikome šiandienos reikmėms, kokias kultūrines vertes šie pastatai saugo ir kokias naujas vertes skatina kurti. Tai ne tik estetika, bet ir aplinkos tausojimas, bendruomenių ateities kūrimas, demokratinių vertybių puoselėjimas. Skirtingų sričių mokslininkai, bendradarbiaudami ir sujungdami kūrybiškumą su technologijomis, kuria gyvą ir tvarų miestą“, – teigia doc. dr. Liutauras Nekrošius, VILNIUS TECH Architektūros instituto vadovas.   Architektūros instituto mokslininkė dr. Aušra Černauskienė, tyrinėjanti XX a. betono architektūros paveldo apsaugą ir nagrinėdama tvaraus išsaugojimo scenarijus pastebi, kad pritaikant ir tvarkant pastatus svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp paveldo verčių, šiuolaikinių reikalavimų bei tvarumo principų.   „NEB iniciatyva suteikia galimybę ne tik kurti naujas erdves, bet ir prisidėti prie dar iki galo nepripažinto, gausaus ir įvairaus modernizmo (tame tarpe ir betono) architektūros paveldo išsaugojimo bei jo pažinimo. Tai skatina darnų santykį tarp istorijos ir ateities“, – sako dr. A. Černauskienė.   Tarpdisciplininio bendradarbiavimo vertę akcentuoja Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė.    „Kai architektai, inžinieriai ir tvarumo ekspertai dirba kartu, gimsta sprendimai, kurie ne tik atitinka techninius reikalavimus, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei. NEB iniciatyva suteikia platformą šiai sinergijai augti ir skleistis tarptautiniu mastu“, – dalijasi mokslininkė.   Narystė NEBA Šiaurės šalių tinkle sustiprina Lietuvos poziciją kaip šalies, aktyviai prisidedančios prie Europos žaliosios transformacijos, ir atveria duris naujoms partnerystėms, inovacijoms bei finansavimo galimybėms.