VILNIUS TECH Tvarumo centras

Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena kasmet primena apie vieną svarbiausių žmonijos išteklių – gėlą vandenį. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie vandens trūkumą, bet ir jo kokybę. Viena iš mažiau matomų, tačiau itin pavojingų grėsmių – sąvartynų filtratas. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje susidaro apie 2,1 mlrd. tonų komunalinių kietųjų atliekų, o iki 2050 m. šis kiekis gali viršyti 3 mlrd. tonų. Lietuvoje kasmet susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Toks mastas daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai: dirvožemiui, orui ir ypač vandeniui. Sąvartynų filtratas – grėsmė gėlam vandeniui ir žmonių sveikatai Filtratas – tai nuotekos, susidarančios vandeniui skverbiantis per sąvartynuose esančias atliekas. Jose kaupiasi įvairūs pavojingi organiniai ir neorganiniai teršalai, kurie gali patekti į gruntinius vandenis ir kelti pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Pasak VILNIUS TECH Civilinės inžinerijos mokslo centro ir Chemijos ir bioinžinerijos katedros mokslininkės dr. Saloua Biyados, ši problema ilgą laiką buvo nepakankamai vertinama, ir tik pastaraisiais metais vis labiau suvokiama, kad nevalytas filtratas gali turėti ilgalaikių pasekmių vandens ir sausumos ekosistemoms. „Filtratas yra viena sudėtingiausių ir pavojingiausių sąvartynų problemų. Jo taršos sudėtis nuolat kinta, todėl tradiciniai valymo metodai dažnai tampa neefektyvūs. Vanduo turi palaikyti gyvybę, o ne kelti jai grėsmę, todėl filtrato valymas šiandien turi tapti vienu svarbiausių aplinkosaugos prioritetų“, – pabrėžia mokslininkė. Kodėl įprasti sprendimai neveikia? Iki šiol taikomi filtrato valymo metodai susiduria su rimtais iššūkiais. Cheminiai metodai nėra pakankamai efektyvūs ir gali sukelti papildomą taršą, o pažangūs technologiniai sprendimai, tokie kaip atvirkštinė osmozė, dažnai reikalauja daug energijos ir yra brangūs. „Didžiausia problema ta, kad dauguma Lietuvoje taikomų valymo metodų turi daugiau trūkumų nei privalumų, kadangi yra orientuoti tik į vieną parametrą. Dėl šios priežasties tokie metodai yra santykinai nepatikimi – pats filtratas yra nepastovus ir kompleksinis, todėl reikia visapusiškų sprendimų“, – sako dr. S. Biyada. VILNIUS TECH mokslininkai kuria prototipą Sąvartyno filtratas pasižymi ypač didelėmis cheminio deguonies suvartojimo (ChDS), azoto ir chloridų koncentracijomis. Šiuo metu Lietuvos sąvartynuose taikomi filtrato valymo metodai turi trūkumų. Šie metodai skirti konkrečiam teršalo rodikliui šalinti, todėl yra neefektyvūs – ypač atsižvelgiant į nestabilią filtrato sudėtį. Dėl šios priežasties Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai pradėjo ieškoti sprendimo, kuris vienu metu leistų paveikti kelis taršos rodiklius. „Ieškodami efektyvesnių sprendimų, universiteto mokslininkai susivienijo bei naudodamiesi naujai įkurto Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro infrastruktūra įsipareigojo konsoliduotai spręsti filtrato iššūkius Lietuvos sąvartynuose“, – sako kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga. Šiuo metu VILNIUS TECH Chemijos ir bioinžinerijos mokslininkai kartu su startuoliu „Clean4Planet“ kuria inovatyvų, biologiniais procesais paremtą filtrato valymo metodą. „Mikroorganizmai pasižymi išskirtiniu gebėjimu skaidyti net sudėtingiausias organines medžiagas. Jie prisitaiko prie kintančių sąlygų, todėl yra itin perspektyvus, ekologiškas ir ekonomiškai efektyvus sprendimas filtrato valymui“, – aiškina mokslininkė dr. S. Biyada. Mikrobų konsorciumo naudojimas biologinėse valymo sistemose leidžia vienu metu, vienoje sistemoje be cheminių priedų paveikti kelis taršos parametrus. „Mikroorganizmų pasaulis itin perspektyvi tyrimų sritis, kurioje pasiekus reikšmingų rezultatų būtų galima išspręsti ne tik filtrato problemą, bet ir daugybę kitų su vandens bei aplinkos tarša susijusių iššūkių“, – priduria mokslininkė. [caption id="attachment_108835" align="alignnone" width="671"] Paveikslėlyje pavaizduotas kombinuoto biologinio ir fizinio valymo prototipas, sukurtas siekiant įveikti su filtratu susijusią problemą Lietuvoje[/caption] Sąvartyno filtrato valymui reikalingi kombinuoti valymo metodai Kuriant kombinuotą valymo prototipą, pasitelkiamas ne tik mikroorganizmų gebėjimas skaidyti sunkiai yrančias medžiagas. Projekte taip pat naudojami biofiltrai, kurie pagaminti iš perdirbtų mineralinių medžiagų ir veikia kaip adsorbentai (dėl sudėtyje esančio silicio aliuminio) ir absorbentai (dėl apdorojimo metu susidarančios bioplėvelės). Šie adsorbentai kuriami kartu su VILNIUS TECH Statybinių medžiagų institutu ir Aplinkos inžinerijos fakultetu. Trijų mokslininkių – dr. Inos Pundienės, dr. Jolantos Prackevičienės ir prof. dr. Aušros Mažeikienės – sukurta adsorbentas padės užtikrinti, kad išvalytas filtratas atitiktų Lietuvos nuotekų išleidimo reglamentus. Šiuo metu kombinuota technologija testuojama laboratorijose, tačiau artimiausiu metu ją jau bus galima išbandyti realiomis sąlygomis Lietuvos sąvartynuose. Naujasis prototipas tvariai spręs su filtrato tarša susijusius iššūkius, ypač azoto ir chloridų šalinimą, o išvalytą filtratą bus galima panaudoti įvairiems kitiems tikslams. „Tai realus žiedinės ekonomikos modelis, atitinkantis Europos Sąjungos ir Lietuvos ilgalaikę 2050 m. viziją bei požiūrį skatinti visuotinę žiedinę ir gerovės ekonomiką, kurioje niekas neišmetama, o visi šalutiniai produktai tarnauja kaip žaliava naujai gamybai. Tai neabejotinai padės atkurti mūsų aplinką ir apsaugoti gamtą ir žmones nuo taršos“, – teigia dr. S. Biyada. Pasaulinę vandens dieną VILNIUS TECH mokslininkai pabrėžia, kad vien informuotumo nepakanka. „Jeigu norime išsaugoti gėlo vandens išteklius, turime pereiti nuo kalbų prie veiksmų – kurti technologijas ir diegti tvarius sprendimus, o tai pavyks pasiekti tik dirbant kartu“, – sako dr. S. Biyada.

Dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos tampa neatsiejama miestų, infrastruktūros ir pastatų valdymo dalimi. Doc. dr. Vilūnė Lapinskienė, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė, pasakoja, kaip šias technologijas pasitelkia inžinieriai prognozuodami stichines nelaimes, valdydami pastatų energetiką, analizuodami aplinkos pokyčius ir jau šiandien prisidėdami kuriant ateities poreikiams pritaikytus miestus. V. Lapinskienė sako, kad be dirbtinio intelekto (DI) ir šiuolaikinių technologijų kurti darnią gyvenamąją aplinką jau sunkiai įmanoma. Tokie sprendimai taikomi pažangiuose pasaulio miestuose, kur technologijos padeda planuoti infrastruktūrą ir valdyti sudėtingus urbanistinius procesus. Pavyzdžiui, Dubajuje, Amsterdame ar Londone skaitmeninių dvynių technologija (angl. Digital Twin) leidžia simuliuoti įvairius scenarijus: naujų pastatų architektūrą, inžinerines sistemas bei jų veikimo algoritmus, poveikį aplinkai, transporto srautus. Taip pereinama prie platesnės vizijos: skaitmeniniai dvyniai sujungia visą miesto infrastruktūrą į vieningą, tarpusavyje sąveikaujančią sistemą. Sprendimus galima išbandyti virtualioje aplinkoje dar prieš pradedant realius infrastruktūros projektus – taip sumažėja planavimo rizika. Inžinieriai kasdien pasitelkia sensorius, skaitmeninius dvynius ir pažangius duomenų analizės metodus, kurie padeda stebėti aplinkos pokyčius, prognozuoti procesus ir priimti efektyvesnius sprendimus. [caption id="attachment_108284" align="alignnone" width="1024"] Vilūnė Lapinskienė[/caption] „VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete veikia keturios katedros, trys institutai ir laboratorijos. Aplinkos technologijų, Geodezijos ir geoinformatikos, Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos, Pastatų energetikos sistemų inžinerijos ar Tvarumo technologijų studijų programų nebegalima įsivaizduoti be technologijų. Jos leidžia analizuoti didelius duomenų kiekius, modeliuoti procesus ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus – nuo pastatų energetikos, poveikio aplinkai, akustikos iki eismo valdymo ar potvynių prognozavimo“, – sako pašnekovė. Šių studijų programų studentai mokosi dirbti su skaitmeninėmis modeliavimo, projektavimo ir analizės priemonėmis planuodami infrastruktūrą, energetiką ir stebėdami aplinką. Aukštesnė gyvenimo kokybė Vienu pažangiausių skaitmeninio miesto pavyzdžių laikomas Singapūro projektas „Virtual Singapore“. Šiame trimačiame skaitmeniniame miesto modelyje integruojami pastatų, transporto, klimato ir gyventojų mobilumo duomenys, pasitelkiama skaitmeninių dvynių technologija. V. Lapinskienė paaiškina, kad skaitmeninis dvynys – tai virtualus tikro objekto ar sistemos modelis, kuris nuolat atnaujinamas realaus laiko duomenimis iš jutiklių, infrastruktūros ar kitų informacinių šaltinių. Toks modelis leidžia testuoti įvairius infrastruktūros vystymo scenarijus: sprendimus galima išbandyti virtualioje aplinkoje dar prieš pradedant realius infrastruktūros projektus, todėl miestą planuoti galima pasitelkiant duomenis ir sumažinant rizikas. „Skaitmeniniai dvyniai kuriami naudojant BIM modelius ir integruojant jutiklių duomenis bei DI modelius. Jie leidžia prognozuoti pastatų energijos sąnaudas, užtikrinti stabilų patalpų mikroklimatą bei automatiškai generuoti rekomendacijas, kurios leidžia efektyviau prižiūrėti ir valdyti pastatus, – dalinasi V. Lapinskienė. – Tokių sprendimų dėka pastatus galima nuolat analizuoti ir optimizuoti, remiantis realaus laiko duomenimis. Tai ypač aktualu siekiant mažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti tvarią pastatų eksploataciją“. Pavyzdžiui, Niujorke iškilusiame Hudson Yards kvartale DI naudojamas optimizuoti energijos vartojimą ir realiuoju laiku valdyti pastatų inžinerines sistemas. Panašūs sprendimai vis plačiau taikomi automatizuotose pastatų valdymo sistemose. V. Lapinskienė dalinasi, kad DI ir skaitmeninės technologijos visame pasaulyje naudojamos pastatų diagnostikai ir jų inžinerinių sistemų valdymui tobulinti. „Analizuojant pastatų valdymo sistemų duomenis, kuriami DI modeliai, kurie leidžia realiu laiku vertinti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų veikimą, identifikuoti energijos švaistymą, pagerinti patalpų mikroklimatą bei prisidėti prie pastatų CO₂ pėdsako mažinimo. Su šiomis technologijomis dirba ir Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studentai  – jie mokosi analizuoti pastatų inžinerinių sistemų duomenis, modeliuoti energijos vartojimą bei kurti sprendimus, kurie padeda pastatus eksploatuoti efektyviau ir tvariau“, – naudas vardija prodekanė. [caption id="attachment_108286" align="alignnone" width="657"] Ištrauka iš skaitmeninio dvynio[/caption] Nauda tyrėjams ir verslui DI ir pažangios skaitmeninės technologijos iš esmės keičia požiūrį į darnios gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pastatų akustikos srityje. Akustiniai tyrimai, paremti natūriniais bandymais ir skaitiniu modeliavimu, leidžia įvertinti skirtingų triukšmo šaltinių charakteristikas bei mažinti jų poveikį dar projektavimo etape. „Integruojant pažangiausius sprendinius, galima optimizuoti konstrukcinius sprendimus, prognozuoti pastato akustinę klasę bei sumažinti galimų korekcijų išlaidas“, – kaip technologijas pasitelkia Aplinkos technologijų studijų programą baigę studentai pasakoja V. Lapinskienė. Tyrimuose taikomi ir įvairūs akustiniai matavimo metodai, kurie leidžia objektyviai vertinti triukšmo slopinimo efektyvumą realiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, vadinamasis „Adrienne lango metodas“ leidžia įvertinti, kaip triukšmo užtvaros palei kelius ar geležinkelius sugeria ir atspindi garsą realiomis eismo sąlygomis. „Verslui tai reiškia galimybę kurti konkurencingus nekilnojamojo turto projektus, kuriuose akustinė kokybė tampa svarbia komforto ir projekto vertės dalimi“, – teigia V. Lapinskienė. V. Lapinskienė pasakoja, kad kuriant išmaniuosius miestus DI sprendimai leidžia efektyviai pagerinti paslaugas ir gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, Los Andžele dirbtiniu intelektu valdomos šviesoforų sistemos realiuoju laiku analizuoja transporto srautus ir padeda sumažinti spūstis bei oro taršą. V. Lapinskienė dalinasi, kad Vilniuje, naudojant daviklių, vaizdo kamerų ir GPS sistemų duomenis bei DI pagrindu veikiančius algoritmus, automatiškai reguliuojami šviesoforų ciklai. Sistema realiuoju laiku reaguoja į intensyviausias gatvių atkarpas, kuriose formuojasi spūstys, todėl mažėja transporto spūsčių, oro tarša ir gerėja gyvenimo kokybė. „Projektavimo metu pasitelkiamos tokios programos kaip „Autodesk Civil 3D“ ar „Autodesk InfraWorks“, kurios leidžia išanalizuoti didelius duomenų kiekius ir modeliuoti skirtingas kelio trasos alternatyvas. Taip ankstyvoje projektavimo stadijoje galima įvertinti būsimos infrastruktūros poveikį aplinkai, eismo saugumui ir projekto kaštams“, – ko mokosi Kelių, geležinkelių ir miesto inžinerijos studentai komentuoja pašnekovė. [caption id="attachment_108288" align="alignnone" width="643"] Trimatis kelio projektas, parengtas naudojant Autodesk Civil 3D programinę įrangą. Modelis leidžia virtualiai „važiuoti“ projektuojamu keliu ir įvertinti jo geometriją, matomumą bei saugumo sprendinius dar prieš pradedant statybas[/caption] Gali nuspėti rizikas Dar viena svarbi dirbtinio intelekto taikymo sritis – aplinkos stebėsena ir rizikų prognozavimas. Geografinių informacinių sistemų (GIS) taikymas tampa itin svarbia darnios gyvenamosios aplinkos kūrimo technologija. V. Lapinskienė pasakoja, kad į GIS sistemas integruojami palydoviniai duomenys, nepilotuojamų orlaivių matavimai ir geodeziniai tyrimai, o jas analizuojant taikomi mašininio mokymosi metodai. „Taip galime automatiškai identifikuoti pokyčius urbanizuotose teritorijose, modeliuoti reljefo transformacijas ir prognozuoti aplinkos rizikas, tokias kaip potvyniai ar dirvožemio degradacija. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH Geodezijos instituto atlikti Drūkšių ežero pakrančių šiluminio režimo tyrimai rodo, kad net ir nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą ežero pakrančių temperatūra išlieka aukštesnė nei ikiindustriniu laikotarpiu. Žmogaus veiklos poveikis ekosistemoms gali būti ilgalaikis ir pasireikšti net praėjus daugybei metų po intensyvios pramoninės veiklos. Jei norime laiku pastebėti pokyčius ir priimti tinkamus sprendimus, turime nuolat stebėti aplinką ir analizuoti duomenis“, – sako prodekanė. Nuotoliniai tyrimai taip pat taikomi Šilutės rajone prognozuojant potvynių riziką ir identifikuojant užliejamas teritorijas. Tam VILNIUS TECH mokslininkai bei Geodezijos ir geoinformatikos studijų programos studentai pasitelkia palydovinius duomenis ir skaitmeninius reljefo modelius. [caption id="attachment_108290" align="alignnone" width="768"] „Adrienne lango metodas“ leidžia įvertinti realiose automagistralėse įrengtų užtvarų garso sugerties ir atspindžio parametrus, patikrinti, ar nėra montavimo defektų, ir stebėti, kaip gerai užtvaros veikia laikui bėgant, joms senstant ar dėvintis[/caption] Ugdo naujas kompetencijas Anot prodekanės, DI ir naujausių technologijų integracija į darnios gyvenamosios aplinkos kūrimą rodo, kad tarp tokių skirtingų disciplinų kaip klasikinė inžinerija, duomenų analitika, geoinformatika ar skaitmeninis modeliavimas atsiranda vis daugiau sąlyčio taškų. Tai reiškia, kad rinkai reikia specialistų, kurie suprastų ne tik inžinerinius procesus, bet ir gebėtų dirbti su duomenimis, skaitmeniniais modeliais bei DI sprendimais. Tokias kompetencijas ugdo VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas. Universitetas taip pat vykdo tyrimus ir projektus, kuriuose kuriami bei testuojami sprendimai, skirti išmaniųjų miestų infrastruktūros, pastatų energetikos ir aplinkos stebėsenos sistemoms. „Šios technologijos iš esmės keičia mokslo, verslo ir švietimo aplinką, leidžia virtualioje erdvėje analizuoti ir testuoti sudėtingus procesus, dar prieš juos įgyvendinant realybėje. Rinkai tai reiškia didesnį efektyvumą, spartesnes inovacijas ir konkurencinį pranašumą, mokslininkams – galimybę greičiau atlikti tyrimus ir analizuoti didelius duomenų kiekius, o studentams – būtinybę įgyti naujų skaitmeninių ir analitinių kompetencijų. Šios technologijos žymi perėjimą prie duomenimis grįsto sprendimų priėmimo ir vis glaudesnės skaitmeninės bei realios aplinkos integracijos“, – pabrėžia V. Lapinskienė. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, pašnekovės teigimu, šiuo metu labiausiai reikia specialistų, kurie geba kurti darnų, tvarų ir technologiškai pažangų gyvenamosios aplinkos modelį. „Rinkai reikia profesionalų, kurie supranta energetinį efektyvumą, aplinkos apsaugą, infrastruktūros planavimą ir miestų vystymą kaip vieningą sistemą“, – sako ji. Tokius specialistus ruošia VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas, siūlantis į praktinius sprendimus ir modernias technologijas orientuotas studijų programas. „Jas baigę absolventai tampa darnios gyvenamosios aplinkos kūrėjais, gebančiais projektuoti efektyvius, saugius ir aplinkai draugiškus sprendimus. Šiuo metu vyksta svarbūs pokyčiai, o per artimiausią dešimtmetį miestų planavimas taps gerokai dinamiškesnis:  sprendimai bus priimami remiantis realaus laiko duomenimis, dirbtiniu intelektu ir skaitmeniniais modeliais, miestai vis dažniau bus „išbandomi“ virtualiai, o infrastruktūra – valdoma efektyviau, greičiau reaguojant į pokyčius. Toks požiūris stiprins tvarumą, energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę, o didžiausią vertę kurs specialistai, gebantys derinti inžineriją, duomenis ir aplinkosauginius sprendimus“, – mano V. Lapinskienė.

Šiemet 70-ąjį jubiliejų minintis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pristato naują priėmimų kampaniją „Žaidimai ir išradimai“. Kampanija kviečia būsimus studentus atrasti universitetą kaip suaugusiųjų žaidimų aikštelę, kurioje kiekvienas žaidimas veda prie išradimo, keičiančio pasaulį.  „Kiekvienas išradimas prasideda nuo žaidimo – eksperimentuojant, klystant ir mokantis. VILNIUS TECH šį žaidimą pakylėja į visai kitą lygį ir paverčia inovacijomis: nuo aviacijos ir robotikos iki energetikos, laivybos ir DI sprendimų. Naujoji priėmimų kampanija – tai kvietimas žaisti, tyrinėti ir atrasti sprendimus ne tik atliepiant šiandienos poreikius, bet ir siekiant žinių, įgūdžių, kurie leistų atsakyti į rytojaus klausimus“, – sako VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vadovė Dovilė Juršytė.  „Žaidimai ir išradimai“ – pirmasis universiteto žingsnis, įgyvendinant platesnę TECH KULTŪROS strategiją. Pasak D. Juršytės, gyvename laikotarpiu, kai technologinis mąstymas tampa universalia kompetencija. Dar niekada nebuvo taip lengva pereiti nuo idėjos prie veikiančio sprendimo ar bent jau prototipo: turime įrankius, technologijas ir žinias, kurios smarkiai sumažina atstumą tarp sumanymo ir įgyvendinimo, tad priežasčių nebandyti kurti beveik nebelieka. „Vis dėlto, net DI laikais svarbiausi išlieka žmonės, kurie kelia klausimus, eksperimentuoja ir kuria. Gebėjimas kurti su technologijomis tampa tokiu pat baziniu įgūdžiu, kaip kadaise – skaityti ar rašyti. Būtent tokį santykį ir kviečia atpažinti VILNIUS TECH“, – dalijasi universiteto atstovė. Naująją priėmimų kampaniją universitetas kūrė su „Synthesis Consulting Group“. Pasak Mariaus Mozūraičio, šio projekto stratego ir kūrybos vadovo, VILNIUS TECH technologinis mąstymas yra gyvas, praktiškai įgyvendinamas ir atspindi bendrą požiūrį į pasaulį. Jis jungia smalsius išradėjus, kurie nori suprasti, kaip veikia pasaulis, ir jį patobulinti: čia studentai analizuoja, modeliuoja, testuoja bei tobulina net pačius paprasčiausius dalykus. Būtent studentai tapo įkvėpimo šaltiniu ir paskatino kampanijoje išryškinti momentą, kuriame žaidybinis smalsumas virsta išradimu. Kartu su VILNIUS TECH dėstytojais jie kūrė „išradimus“, vaizduojamus įvaizdiniuose kampanijos vaizdo klipuose, ir patys tapo jų veikėjais.  Tiesa, komunikacijoje norėta parodyti ne tik galutinį rezultatą, bet ir paties proceso svarbą. „Pastebėjome, kad VILNIUS TECH bendruomenė į akademinę kelionę dažnai žiūri kaip į eksperimentą – laboratorijose vyksta diskusijos, bandymai, analizės, prototipų kūrimas. Kad ir kokią temą studentai nagrinėtų, visada yra vietos interpretacijai, sprendimų tobulinimui ar alternatyvų paieškai. Norėjosi užfiksuoti būtent šį procesą ir parodyti jo grožį“, – sako kampanijos strategas M. Mozūraitis. Kuriant vizualinius kampanijos sprendimus universitetas šįkart sąmoningai rinkosi ne kuo garsesnius pareiškimus ar herojiškas metaforas, o pasuko kita kryptimi. Trumpais vaidybiniais vaizdo klipais ir plakatais siekta parodyti konkrečius momentus, kuriuose technologinis mąstymas atsiskleidžia natūraliai – pavyzdžiui, kasdienėse situacijose ar paprastoje aplinkoje.  Popierinio lėktuvėlio aerodinamika, smėlio pilies landšaftas ar robotų rankų lenkimo varžybos – tai situacijos, kuriose žaidybinė forma susitinka su technine analize. „Technologinis mąstymas prasideda nuo smalsumo – kartais nuo paprasto klausimo, bandymo ar net žaidimo. Šiame universitete smalsumas veikia kartu su inžinerija ir visada virsta struktūra, žiniomis ir realiais sprendimais. Būtent tai ir formuoja TECH KULTŪRĄ“, – tvirtina universiteto atstovė D. Juršytė. Įvaizdinius priėmimo kampanijos „Žaidimai ir išradimai“ vaizdo klipus kūrė video agentūra TURBO. VILNIUS TECH – prestižinis Europos technikos universitetas ir lyderis inžinerijos mokslų krypčių grupėje Lietuvoje. Būdamas patrauklus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentams, dėstytojams bei mokslininkams VILNIUS TECH yra reikšmingas Lietuvos valstybės pažangai bei raidai, kurio dėmesio centre – atsakinga, poveikį daranti inžinerija: nuo aviacijos, energetikos, robotikos, transporto, statybos, energetikos, DI iki jūreivystės, finansų ir kūrybinių industrijų. Naująsias reklamas pamatyti pirmieji galite čia: https://shorturl.at/tSYgO.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) šiemet pakilo tarptautiniame QS World University Rankings reitinge ir užėmė 721 vietą pasaulyje. Šis augimas nėra atsitiktinis – universitetas kryptingai stiprina studijų kokybę, mokslinius tyrimus, infrastruktūrą bei nuosekliai integruoja tvarumo principus į strateginius sprendimus. Konkurencingi rezultatai regione Tyrimo metu buvo apskaičiuotos pirmosios (Scope 1) ir antrosios (Scope 2) rūšies emisijų apimtys bei palygintos su šešių pasirinktų regiono universitetų rodikliais, kurių duomenys yra viešai prieinami. Nustatyta, kad VILNIUS TECH vienam bendruomenės nariui tenkančios emisijos siekia apie 0,37 t CO₂ ekvivalento per metus. Pagal šį rodiklį universitetas užėmė 3 vietą iš šešių lygintų institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad sistemingas tvarumo strategijos įgyvendinimas universitete pradėtas palyginti neseniai, tokie rezultatai vertinami kaip stipri ir perspektyvi pradžia. Strateginis požiūris į tvarumo integravimą Straipsnyje analizuojama ne tik emisijų apskaita, bet ir gerosios praktikos pavyzdžiai: kaip universitetai integruoja tvarumą į savo strateginius dokumentus, nuo kokių veiksmų pradeda, kokius prioritetus išskiria bei kaip sprendžia iškylančius iššūkius. VILNIUS TECH jau įgyvendina konkrečias priemones: mažina energijos ir kitų išteklių sąnaudas, atnaujina ir renovuoja pastatus, didindamas jų energetinį efektyvumą, palaipsniui atnaujina transporto parką, įsigydamas elektromobilius, kuria naujus studijų modulius ir kursus tvarumo tematika, stiprina tvarumo principų integraciją į universiteto strateginius dokumentus. Iššūkiai ir tolimesni žingsniai Šiuo metu universitete dar nėra skaičiuojamos trečiosios apimties (Scope 3) emisijos, kurios apima, pavyzdžiui, tiekimo grandines, komandiruotes ar kitą netiesioginę veiklą. Tai – vienas iš artimiausių siekių, norint užtikrinti išsamią emisijų apskaitą. Taip pat iššūkių kelia kai kurie specifiniai sektoriai. Pavyzdžiui, dar nėra pilnai išspręsta kondicionavimo sistemų elektros sąnaudų apskaita, todėl sudėtinga tiksliai įvertinti jų poveikį bendram emisijų balansui. Kitas reikšmingas aspektas – aviacinių kelionių emisijos. Šiuo metu nėra realių alternatyvų aviaciniam kurui, todėl šių emisijų visiškai eliminuoti kol kas neįmanoma. Daugiau informacijos apie atliktą analizę galima rasti neseniai publikuotame moksliniame straipsnyje (https://doi.org/10.3846/tede.2025.25367), kuriame universiteto mokslininkai dr. Mantas Garnevičius, doc. dr. Vaida Šerevičienė, prof. dr. Raimondas Grubliauskas ir dr. Rūta Mikučionienė pirmą kartą išsamiai įvertino universiteto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei atliko lyginamąją analizę su kitais regiono universitetais. Nuoseklūs sprendimai rodo, kad VILNIUS TECH kryptingai juda klimato neutralumo link, o duomenimis grįsta pažanga tampa svarbia universiteto konkurencingumo dalimi tarptautinėje erdvėje.