A. Dailidaitė: „Kraštovaizdžio architektūros situacija Lietuvoje gerėja“

Birželio 4, 2024
Šiandien bakalauro diplomus ginasi pirmoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio Architektūros laida, o nuo šių metų Architektūros fakultetas siūlo ir Kraštovaizdžio Architektūros magistrantūros studijas.
Apie kraštovaizdžio architekto specialybės ypatumus ir situaciją Lietuvoje kalbamės su kraštovaizdžio architekte, VILNIUS TECH lektore Agne Dailidaite. 

 

– Ar architektas gali atlikti kraštovaizdžio architekto vaidmenį? Kodėl reikalinga kraštovaizdžio architekto specializacija?
 

– Architektas gali atlikti tam tikrus kraštovaizdžio architekto vaidmenis, ypač jei jis domisi kraštovaizdžio kūrimu, tačiau yra svarbių skirtumų tarp architekto ir kraštovaizdžio architekto specializacijų:
  • Kraštovaizdžio architektai specializuojasi kūrybiškame ir tvariame kraštovaizdžio projektavime, atsižvelgdami į gamtą, žmonių poreikius ir socialinius bei ekologinius veiksnius. Jie turi gilesnių žinių apie augalus, dirvožemį, vandens tvarkymą ir kitus kraštovaizdžio elementus;
  • Kraštovaizdžio architektai dažnai dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose reikalingas platesnis požiūris į viešųjų erdvių organizavimą ir darnų miesto vystymąsi. Jie gali kurti parkus, skverus, pėsčiųjų takus ir kitas viešąsias erdves;
  • Kraštovaizdžio architektai yra dažnai orientuoti į tvaraus vystymosi principus ir gali integruoti aplinkosauginius sprendimus į projektus, siekiant sumažinti ekologinį poveikį ir skatinti tvarų naudojimąsi gamtos ištekliais;
  • Kraštovaizdžio architektai kuria išskirtinius, estetiškus ir funkcinius kraštovaizdžius, kuriuose derinami gamtos ir žmogaus sukurti elementai. Jie gali sukurti unikalias aplinkas, kurios pritaikytos vietos kontekstui ir gyventojų poreikiams.

– Ar skiriasi Lietuvos kraštovaizdžio architektų praktika lyginant su kitomis šalimis?
 

– Iš savo asmeninės patirties galėčiau palyginti situacijas Lietuvoje ir Belgijoje. Turbūt didžiausias skirtumas, kad Belgijoje yra labai aiškus sričių pasidalijimas tarp architektų, kraštovaizdžio architektų ir urbanistų. Visi žino savo specialybės ribas ir nebando atlikti darbo už kitus, atvirkščiai, noriai bendradarbiauja tarpusavyje. Džiugu, jog Lietuvoje taip pat atsiranda tokia praktika, bet dar yra kur tobulėti.

Bent jau Belgijoje kraštovaizdžio architektas turi daugiau atsakomybių nei  Lietuvoje. Jis būna atsakingas ne tik už kraštovaizdžio dalį projekte, bet ir viso sklypo planą, vertikalinį planą ir kita. Taip pat kraštovaizdžio architektai Belgijoje dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose jie gali prisidėti prie ilgalaikių urbanistinių strategijų, skirtų miesto vystymuisi ir plėtrai, gali vykdyti urbanistinius tyrimus, skirtus suprasti miestų struktūrą, gyvenimo kokybę ir tvaraus vystymosi galimybes, kas Lietuvoje retas atvejis.

– Kokias tendencijas, iššūkius pastebite Lietuvoje, susijusių su kraštovaizdžio architektūra?

– Visų pirma reikėtų pasidžiaugti, jog kraštovaizdžio architektūros situacija Lietuvoje tikrai gerėja, ypatingai Vilniuje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra įvairių iššūkių:
  • Daug miestų ir miestelių Lietuvoje susiduria su urbanistinėmis problemomis, tokiomis kaip: prastos kokybės viešosios erdvės, pėsčiųjų susidūrimas su automobilių eismu ir nepakankamas žalias plotas. Kraštovaizdžio architektai siekia kurti aplinkas, kurios būtų patrauklios, funkcionalios ir tvarios;
  • Saugojant bei išsaugant Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, kraštovaizdžio architektai turi subalansuoti naujus vystymosi projektus su išsaugojimo ir restauravimo reikalavimais;
  • Svarbu, kad kraštovaizdžio architektūros projektai atsižvelgtų į visų gyventojų poreikius ir interesus, skatindami socialinę įtrauktį ir bendruomenės dalyvavimą viešųjų erdvių kūrime ir tvarkyme;
  • Klimato kaita gali turėti didelį poveikį Lietuvos kraštovaizdžiui, pavyzdžiui, padidėjęs potvynių pavojus, sausrų dažnumas arba temperatūros pokyčiai. Kraštovaizdžio architektai turi ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie šių kintančių sąlygų ir skatinti tvarumą;
  • Vienas iš pagrindinių iššūkių yra siekis skatinti tvarų kraštovaizdžio vystymąsi: integruoti aplinkosauginius principus, taupyti gamtos išteklius ir sumažinti neigiamą poveikį gamtai;
  • Dažnai projektuojant naujus kvartalus, užstatymo tankis didėja, iškertama daug žalių plotų, tačiau vystytojai nelinkę savo lėšomis kompensuoti padarytos žalos ar sukurti kokybiškas viešas erdves. 

Šie iššūkiai reikalauja nuolatinio kūrybiško požiūrio ir bendradarbiavimo tarp skirtingų specialistų bei suinteresuotųjų šalių, kad būtų sukurtos gyvybingos, tvarios ir gyvenimą gerinančios aplinkos.

Agnė Dailidaitė yra kraštovaizdžio architektė su plačia akademine ir profesine patirtimi. Baigusi architektūros bakalauro studijas VILNIUS TECH ir magistrantūros studijas KU Leuven universitete Belgijoje, dirbo prestižiniuose kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos biuruose, įskaitant Bureau Bas Smets ir Omgeving, įgydama vertingos tarptautinės ir praktinės patirties. nuo 2019-ųjų metų vidurio ji yra urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros biuro Bauland partnerė, šiuo metu dėsto Kraštovaizdžio Architektūros studentams VILNIUS TECH ir yra LKAS ir LUIT tikroji narė. 

Naujienos nuotrauka: Ugnė Petrauskaitė

 

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau