A. Dailidaitė: „Kraštovaizdžio architektūros situacija Lietuvoje gerėja“

Birželio 4, 2024
Šiandien bakalauro diplomus ginasi pirmoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio Architektūros laida, o nuo šių metų Architektūros fakultetas siūlo ir Kraštovaizdžio Architektūros magistrantūros studijas.
Apie kraštovaizdžio architekto specialybės ypatumus ir situaciją Lietuvoje kalbamės su kraštovaizdžio architekte, VILNIUS TECH lektore Agne Dailidaite. 

 

– Ar architektas gali atlikti kraštovaizdžio architekto vaidmenį? Kodėl reikalinga kraštovaizdžio architekto specializacija?
 

– Architektas gali atlikti tam tikrus kraštovaizdžio architekto vaidmenis, ypač jei jis domisi kraštovaizdžio kūrimu, tačiau yra svarbių skirtumų tarp architekto ir kraštovaizdžio architekto specializacijų:
  • Kraštovaizdžio architektai specializuojasi kūrybiškame ir tvariame kraštovaizdžio projektavime, atsižvelgdami į gamtą, žmonių poreikius ir socialinius bei ekologinius veiksnius. Jie turi gilesnių žinių apie augalus, dirvožemį, vandens tvarkymą ir kitus kraštovaizdžio elementus;
  • Kraštovaizdžio architektai dažnai dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose reikalingas platesnis požiūris į viešųjų erdvių organizavimą ir darnų miesto vystymąsi. Jie gali kurti parkus, skverus, pėsčiųjų takus ir kitas viešąsias erdves;
  • Kraštovaizdžio architektai yra dažnai orientuoti į tvaraus vystymosi principus ir gali integruoti aplinkosauginius sprendimus į projektus, siekiant sumažinti ekologinį poveikį ir skatinti tvarų naudojimąsi gamtos ištekliais;
  • Kraštovaizdžio architektai kuria išskirtinius, estetiškus ir funkcinius kraštovaizdžius, kuriuose derinami gamtos ir žmogaus sukurti elementai. Jie gali sukurti unikalias aplinkas, kurios pritaikytos vietos kontekstui ir gyventojų poreikiams.

– Ar skiriasi Lietuvos kraštovaizdžio architektų praktika lyginant su kitomis šalimis?
 

– Iš savo asmeninės patirties galėčiau palyginti situacijas Lietuvoje ir Belgijoje. Turbūt didžiausias skirtumas, kad Belgijoje yra labai aiškus sričių pasidalijimas tarp architektų, kraštovaizdžio architektų ir urbanistų. Visi žino savo specialybės ribas ir nebando atlikti darbo už kitus, atvirkščiai, noriai bendradarbiauja tarpusavyje. Džiugu, jog Lietuvoje taip pat atsiranda tokia praktika, bet dar yra kur tobulėti.

Bent jau Belgijoje kraštovaizdžio architektas turi daugiau atsakomybių nei  Lietuvoje. Jis būna atsakingas ne tik už kraštovaizdžio dalį projekte, bet ir viso sklypo planą, vertikalinį planą ir kita. Taip pat kraštovaizdžio architektai Belgijoje dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose jie gali prisidėti prie ilgalaikių urbanistinių strategijų, skirtų miesto vystymuisi ir plėtrai, gali vykdyti urbanistinius tyrimus, skirtus suprasti miestų struktūrą, gyvenimo kokybę ir tvaraus vystymosi galimybes, kas Lietuvoje retas atvejis.

– Kokias tendencijas, iššūkius pastebite Lietuvoje, susijusių su kraštovaizdžio architektūra?

– Visų pirma reikėtų pasidžiaugti, jog kraštovaizdžio architektūros situacija Lietuvoje tikrai gerėja, ypatingai Vilniuje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra įvairių iššūkių:
  • Daug miestų ir miestelių Lietuvoje susiduria su urbanistinėmis problemomis, tokiomis kaip: prastos kokybės viešosios erdvės, pėsčiųjų susidūrimas su automobilių eismu ir nepakankamas žalias plotas. Kraštovaizdžio architektai siekia kurti aplinkas, kurios būtų patrauklios, funkcionalios ir tvarios;
  • Saugojant bei išsaugant Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, kraštovaizdžio architektai turi subalansuoti naujus vystymosi projektus su išsaugojimo ir restauravimo reikalavimais;
  • Svarbu, kad kraštovaizdžio architektūros projektai atsižvelgtų į visų gyventojų poreikius ir interesus, skatindami socialinę įtrauktį ir bendruomenės dalyvavimą viešųjų erdvių kūrime ir tvarkyme;
  • Klimato kaita gali turėti didelį poveikį Lietuvos kraštovaizdžiui, pavyzdžiui, padidėjęs potvynių pavojus, sausrų dažnumas arba temperatūros pokyčiai. Kraštovaizdžio architektai turi ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie šių kintančių sąlygų ir skatinti tvarumą;
  • Vienas iš pagrindinių iššūkių yra siekis skatinti tvarų kraštovaizdžio vystymąsi: integruoti aplinkosauginius principus, taupyti gamtos išteklius ir sumažinti neigiamą poveikį gamtai;
  • Dažnai projektuojant naujus kvartalus, užstatymo tankis didėja, iškertama daug žalių plotų, tačiau vystytojai nelinkę savo lėšomis kompensuoti padarytos žalos ar sukurti kokybiškas viešas erdves. 

Šie iššūkiai reikalauja nuolatinio kūrybiško požiūrio ir bendradarbiavimo tarp skirtingų specialistų bei suinteresuotųjų šalių, kad būtų sukurtos gyvybingos, tvarios ir gyvenimą gerinančios aplinkos.

Agnė Dailidaitė yra kraštovaizdžio architektė su plačia akademine ir profesine patirtimi. Baigusi architektūros bakalauro studijas VILNIUS TECH ir magistrantūros studijas KU Leuven universitete Belgijoje, dirbo prestižiniuose kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos biuruose, įskaitant Bureau Bas Smets ir Omgeving, įgydama vertingos tarptautinės ir praktinės patirties. nuo 2019-ųjų metų vidurio ji yra urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros biuro Bauland partnerė, šiuo metu dėsto Kraštovaizdžio Architektūros studentams VILNIUS TECH ir yra LKAS ir LUIT tikroji narė. 

Naujienos nuotrauka: Ugnė Petrauskaitė

 

Galerija

Panašios naujienos

 „Minecraft“ ir verslo logistika: panašumai, apie kuriuos net nepagalvotumėte
 „Minecraft“ ir verslo logistika: panašumai, apie kuriuos net nepagalvotumėte
Kiekvienas, kuris bent kartą žaidė „Minecraft“, žino, kad vien sukaupti resursus neužtenka. Pirmiausia reikia planuoti, kur juos laikyti, kaip transportuoti, ką gaminti ir kaip efektyviai panaudoti turimus išteklius. Verslo pasaulyje vyksta tas pats, tik vietoj virtualių blokų juda milijonų eurų vertės prekės. Jeigu „Minecraft“ žaidime visas surinktas medžiagas išmėtysite skirtingose skryniose, anksčiau ar vėliau pradėsite gaišti laiką jų ieškodami. Jeigu netinkamai suplanuosite resursų naudojimą, pritrūksite svarbiausių medžiagų tada, kai jų labiausiai reikės. Panašiai veikia ir verslas. Organizacijos turi planuoti, kokių išteklių joms reikės, kada jų reikės ir kaip užtikrinti, kad jie pasiektų reikiamą vietą tinkamu laiku. „Dažnai jaunimas net nesusimąsto, kad daugelis dalykų, kuriuos jie daro žaidimuose, yra susiję su tomis pačiomis logikos ir planavimo kompetencijomis, kurios reikalingos versle. Gebėjimas planuoti, vertinti turimus išteklius ir priimti sprendimus yra svarbus tiek virtualiame pasaulyje, tiek realiose organizacijose“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Tačiau yra ir daugiau panašumų. „Minecraft“ žaidime dažnai tenka priimti sprendimus: ką statyti pirmiausia? Kur investuoti turimus resursus? Ar verta rizikuoti dėl didesnio atlygio? Kaip pasiekti tikslą sunaudojant kuo mažiau laiko ir pastangų? Panašūs klausimai kyla ir verslo pasaulyje.  Tik čia sprendimai gali turėti įtakos ne vienam žaidėjui, o visos organizacijos veiklai. Vienas netikslus sprendimas gali lemti papildomas išlaidas, veiklos trikdžius ar nepatenkintus klientus. Todėl verslo logistikoje svarbu ne tik planuoti, bet ir numatyti galimus scenarijus bei jų pasekmes. Vienas įdomiausių dalykų „Minecraft“ žaidime yra tai, kad ilgainiui nebeužtenka tiesiog kaupti resursus. Norint progresuoti, reikia kurti sistemas. Žaidėjai stato sandėliavimo sistemas, rūšiuoja išteklius, planuoja maršrutus tarp skirtingų bazių, optimizuoja procesus ir ieško būdų, kaip tą patį rezultatą pasiekti greičiau bei efektyviau.  Versle vyksta tas pats. Augančiai organizacijai nepakanka turėti gerą produktą ar paslaugą. Reikia užtikrinti, kad visi procesai veiktų kaip viena sistema. Nuo to priklauso ne tik veiklos efektyvumas, bet ir klientų pasitenkinimas, organizacijos konkurencingumas bei gebėjimas augti. „Šiuolaikinėje verslo aplinkoje vis didesnę reikšmę turi ne pavieniai sprendimai, o gebėjimas matyti visą sistemą. Būtent todėl verslo logistikoje svarbu suprasti, kaip tarpusavyje susiję skirtingi procesai ir kaip vienas sprendimas gali paveikti visą organizaciją“, – sako prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Dar vienas panašumas – netikėtumai. Kiekvienas „Minecraft“ žaidėjas žino, kad planus gali sugriauti netikėtai pasirodę monstrai, prarasti resursai ar klaidingai priimti sprendimai. Tuomet tenka greitai prisitaikyti ir ieškoti naujo veiksmų plano. Verslo pasaulyje situacija panaši. Keičiasi klientų poreikiai, atsiranda nauji konkurentai, vėluoja tiekėjai, keičiasi rinkos sąlygos. Todėl verslo logistikos specialistams svarbu ne tik planuoti, bet ir gebėti greitai reaguoti į pokyčius. „Verslo logistika reikalauja smalsumo, gebėjimo analizuoti informaciją ir noro nuolat mokytis. Tai profesija žmonėms, kurie mėgsta suprasti, kaip veikia sudėtingos sistemos, ir ieškoti būdų jas tobulinti“, – teigia prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Todėl kitą kartą statydami savo bazę, planuodami resursų atsargas ar kurdami naują sistemą „Minecraft“ pasaulyje, prisiminkite – gali būti, kad jau dabar lavinate kai kuriuos gebėjimus, kurie ateityje pravers ne tik žaidime, bet ir versle. Žinoma, realus pasaulis yra kur kas sudėtingesnis nei „Minecraft“. Čia nėra galimybės iš naujo užkrauti išsaugoto žaidimo, o klaidos kartais kainuoja ne prarastą deimantinį kirtiklį, bet tūkstančius ar net milijonus eurų. Tačiau pats principas išlieka labai panašus – reikia planuoti, koordinuoti, efektyviai naudoti išteklius ir priimti sprendimus nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Būtent todėl verslo logistika šiandien laikoma viena iš sričių, kurioje susijungia strateginis mąstymas, technologijos ir problemų sprendimas. „Dažnai manoma, kad logistika susijusi tik su prekių judėjimu, tačiau iš tikrųjų tai daug platesnė sritis. Ji apima procesų planavimą, išteklių valdymą, duomenų analizę, technologinių sprendimų taikymą ir sprendimų priėmimą“, – sako prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Verslo logistikos specialistai šiandien dirba ten, kur susitinka verslas, technologijos ir žmonės. Jie padeda organizacijoms planuoti veiklą, valdyti procesus, numatyti galimus iššūkius ir užtikrinti, kad sudėtingos sistemos veiktų sklandžiai. Kitaip tariant, jeigu „Minecraft“ žaidime kuriate efektyviai veikiančią bazę, tai verslo logistikoje padedate efektyviai veikti organizacijoms. Neatsitiktinai verslo logistika dažnai patraukia žmones, kuriems patinka strateginiai žaidimai ir situacijos, kuriose reikia ieškoti sprendimų. Čia svarbu ne tik žinios, bet ir gebėjimas matyti platesnį vaizdą, analizuoti informaciją bei suprasti, kaip tarpusavyje susiję skirtingi procesai. Jeigu tau patinka „Minecraft“, galbūt tau patiktų ir verslo logistika? Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH Verslo logistikos studijų programą rasite čia. 
Plačiau
Mainų programų studentai užbaigė semestrą VILNIUS TECH: išsiveža žinias, draugystes ir patirtis
Mainų programų studentai užbaigė semestrą VILNIUS TECH: išsiveža žinias, draugystes ir patirtis
Pasibaigus pavasario semestrui, VILNIUS TECH atsisveikino su „Erasmus+“ ir kitų mainų programų studentais, kurie studijavo universitete, pažino Lietuvos kultūrą bei tapo VILNIUS TECH bendruomenės dalimi. Šį semestrą VILNIUS TECH bendruomenę papildė 402 studentai iš įvairių pasaulio šalių – 265 atvyko vienam semestrui ir 137 dalyvavo mišriose intensyviose programose. Studijuodami universitete jie gilino profesines žinias, dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, projektinėse veiklose, universiteto renginiuose ir socialinėse iniciatyvose. Studijų metu svečiai taip pat turėjo galimybę pažinti Vilnių ir Lietuvą, keliauti, atrasti naujas kultūras bei užmegzti draugystes, kurios, kaip patys teigia, tęsis ir pasibaigus mobilumo laikotarpiui. Svarbią studentų patirties dalį sudarė ir universiteto bendruomenė. Semestro studijoms atvykusius studentus lydėjo VILNIUS TECH Užsienio ryšių direkcijos komanda, tarptautiškumo prodekanai ir ESN VILNIUS TECH organizacija, padėjusi lengviau įsilieti į universiteto gyvenimą ir susipažinti su Vilniumi. Semestro pabaigoje studentai dalijosi savo įspūdžiais apie studijas VILNIUS TECH. Daugelis jų pabrėžė, kad mobilumas tapo ne tik akademine galimybe, bet ir svarbiu asmeninio augimo etapu. „Mano „Erasmus“ patirtis Vilniuje visiškai pranoko visus mano lūkesčius – tiek asmenine, tiek akademine prasme. Išvykstu su gausybe gražių prisiminimų, juoko, kelionių, taip pat smarkiai paaugusi kaip asmenybė“, – sako Valentina Iriarte Perez iš Ispanijos Granados universiteto (University of Granada). „Labiausiai mane sužavėjo dėstytojai. Visi profesoriai, su kuriais bendravau, puikiai kalbėjo angliškai, o visa universiteto bendruomenė buvo nepaprastai draugiška ir visada pasirengusi padėti. Studijuoti VILNIUS TECH buvo vienas geriausių mano sprendimų, todėl nuoširdžiai rekomenduoju šį universitetą kiekvienam būsimam mainų studentui“, – teigia Čekijos Brno technologijos universiteto (Brno University of Technology) studentas Adam Biciste. „Kasdien, būdama tarptautinių studentų apsuptyje, daug sužinojau apie kitas kultūras ir apie save. Ši patirtis suteikė man platesnį požiūrį tiek į gyvenimą, tiek į būsimą karjerą“, – pasakoja Oleksandra Halahan, atvykusi iš Ukrainos Nacionalinio Lvivo  politechnikos universiteto (Lviv Polytechnic National University). „Erasmus“ programa praplėtė mano akiratį ir padėjo man augti kaip asmenybei. Nuoširdžiai rekomenduočiau dalyvauti mainų programoje kiekvienam studentui, ieškančiam unikalios ir prasmingos patirties“, – sako Acai Arman iš Rumunijos Karinės jūrų akademijos (Naval Academy) „Mircea cel Bătrân“. „Laikas, praleistas VILNIUS TECH, buvo kur kas daugiau nei studijos užsienyje. Tai buvo asmeninio augimo, kultūrinių atradimų, draugystės ir kūrybinio tobulėjimo kelionė. Lietuva man iš tiesų tapo antraisiais namais“, – YuChieh Hsu, atvykęs iš Taivano Nacionalinio Yunlin mokslo ir technologijos universiteto (National Yunlin University of Science and Technology). Dėkojame visiems atvykusiems užsienio mainų studentams už aktyvų dalyvavimą universiteto gyvenime. Linkime sėkmės tęsiant studijas ir profesinį kelią bei tikimės, kad VILNIUS TECH ir Lietuva jums visuomet išliks vieta, į kurią norėsis sugrįžti.
Plačiau