Apie kraštovaizdžio architekto specialybės ypatumus ir situaciją Lietuvoje kalbamės su kraštovaizdžio architekte, VILNIUS TECH lektore Agne Dailidaite.
– Ar architektas gali atlikti kraštovaizdžio architekto vaidmenį? Kodėl reikalinga kraštovaizdžio architekto specializacija?
- Kraštovaizdžio architektai specializuojasi kūrybiškame ir tvariame kraštovaizdžio projektavime, atsižvelgdami į gamtą, žmonių poreikius ir socialinius bei ekologinius veiksnius. Jie turi gilesnių žinių apie augalus, dirvožemį, vandens tvarkymą ir kitus kraštovaizdžio elementus;
- Kraštovaizdžio architektai dažnai dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose reikalingas platesnis požiūris į viešųjų erdvių organizavimą ir darnų miesto vystymąsi. Jie gali kurti parkus, skverus, pėsčiųjų takus ir kitas viešąsias erdves;
- Kraštovaizdžio architektai yra dažnai orientuoti į tvaraus vystymosi principus ir gali integruoti aplinkosauginius sprendimus į projektus, siekiant sumažinti ekologinį poveikį ir skatinti tvarų naudojimąsi gamtos ištekliais;
- Kraštovaizdžio architektai kuria išskirtinius, estetiškus ir funkcinius kraštovaizdžius, kuriuose derinami gamtos ir žmogaus sukurti elementai. Jie gali sukurti unikalias aplinkas, kurios pritaikytos vietos kontekstui ir gyventojų poreikiams.
– Ar skiriasi Lietuvos kraštovaizdžio architektų praktika lyginant su kitomis šalimis?
Bent jau Belgijoje kraštovaizdžio architektas turi daugiau atsakomybių nei Lietuvoje. Jis būna atsakingas ne tik už kraštovaizdžio dalį projekte, bet ir viso sklypo planą, vertikalinį planą ir kita. Taip pat kraštovaizdžio architektai Belgijoje dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose jie gali prisidėti prie ilgalaikių urbanistinių strategijų, skirtų miesto vystymuisi ir plėtrai, gali vykdyti urbanistinius tyrimus, skirtus suprasti miestų struktūrą, gyvenimo kokybę ir tvaraus vystymosi galimybes, kas Lietuvoje retas atvejis.
– Kokias tendencijas, iššūkius pastebite Lietuvoje, susijusių su kraštovaizdžio architektūra?
- Daug miestų ir miestelių Lietuvoje susiduria su urbanistinėmis problemomis, tokiomis kaip: prastos kokybės viešosios erdvės, pėsčiųjų susidūrimas su automobilių eismu ir nepakankamas žalias plotas. Kraštovaizdžio architektai siekia kurti aplinkas, kurios būtų patrauklios, funkcionalios ir tvarios;
- Saugojant bei išsaugant Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, kraštovaizdžio architektai turi subalansuoti naujus vystymosi projektus su išsaugojimo ir restauravimo reikalavimais;
- Svarbu, kad kraštovaizdžio architektūros projektai atsižvelgtų į visų gyventojų poreikius ir interesus, skatindami socialinę įtrauktį ir bendruomenės dalyvavimą viešųjų erdvių kūrime ir tvarkyme;
- Klimato kaita gali turėti didelį poveikį Lietuvos kraštovaizdžiui, pavyzdžiui, padidėjęs potvynių pavojus, sausrų dažnumas arba temperatūros pokyčiai. Kraštovaizdžio architektai turi ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie šių kintančių sąlygų ir skatinti tvarumą;
- Vienas iš pagrindinių iššūkių yra siekis skatinti tvarų kraštovaizdžio vystymąsi: integruoti aplinkosauginius principus, taupyti gamtos išteklius ir sumažinti neigiamą poveikį gamtai;
- Dažnai projektuojant naujus kvartalus, užstatymo tankis didėja, iškertama daug žalių plotų, tačiau vystytojai nelinkę savo lėšomis kompensuoti padarytos žalos ar sukurti kokybiškas viešas erdves.
Šie iššūkiai reikalauja nuolatinio kūrybiško požiūrio ir bendradarbiavimo tarp skirtingų specialistų bei suinteresuotųjų šalių, kad būtų sukurtos gyvybingos, tvarios ir gyvenimą gerinančios aplinkos.
Agnė Dailidaitė yra kraštovaizdžio architektė su plačia akademine ir profesine patirtimi. Baigusi architektūros bakalauro studijas VILNIUS TECH ir magistrantūros studijas KU Leuven universitete Belgijoje, dirbo prestižiniuose kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos biuruose, įskaitant Bureau Bas Smets ir Omgeving, įgydama vertingos tarptautinės ir praktinės patirties. nuo 2019-ųjų metų vidurio ji yra urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros biuro Bauland partnerė, šiuo metu dėsto Kraštovaizdžio Architektūros studentams VILNIUS TECH ir yra LKAS ir LUIT tikroji narė.
Naujienos nuotrauka: Ugnė Petrauskaitė