Žengiant į 2018-uosius, pats metas peržvelgti praėjusius dvylika mėnesių, pasidžiaugti nuveiktais darbais, išskirti pagrindinius įvykius universiteto gyvenime ir visoje Lietuvos švietimo sistemoje. Be abejo, svarbiausias šių metų procesas – Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir universitetų tinklo optimizacija. Apie visa tai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas.
VGTU – sėkmingi metai
Besibaigiantys 2017-ieji buvo svarbūs tiek kiekvienai aukštajai mokyklai atskirai, tiek ir visam Lietuvos aukštajam mokslui. Šalies ir kiekvienos aukštosios mokyklos bendrieji tikslai sutampa, tačiau kiekvienas universitetas turi savo prioritetus. Kalbant apie VGTU, mums, kaip ir visuomet, yra dvi svarbiausios veiklos: studijos ir mokslas. Jau prieš kurį laiką buvome priėmę sprendimą pertvarkyti studijų programas, kad studijos atitiktų ateities tendencijas. Siekiame, kad informacinės technologijos taptų reikšmingos ne tik kaip įrankis mokymosi procese, bet kad ir studentas būtų paruoštas ateities rinkai. Juk visas verslas, pramonė perėjo prie naujųjų technologijų, tad mūsų studentai turi jas ne tik suprasti, įvaldyti, bet ir būti priekyje. Taigi, galime pasidžiaugti, kad per pastaruosius metus pasirinkta studijų pertvarkymo ir tobulinimo kryptis sėkmingai įgyvendinta. Būtina paminėti ir tarptautinių studentų pritraukimą – džiugu, kad pagal paskutiniuosius MOSTA paskelbtus duomenis šiemet pritraukėme daugiausiai laipsnio siekiančių užsienio studentų Lietuvoje. Dabar iš visų VGTU studentų beveik 10 procentų yra užsieniečiai. Tarptautinė dimensija visada reikšminga ir kalbant apie mokslą. Per pastaruosius metus gerokai pagerinome savo rezultatus skelbdami tarptautines publikacijas. Labai svarbu ir toliau skelbti publikacijas tarptautiniuose geriausiuose savo srities leidiniuose. Organizaciniu požiūriu ir rezultatais mūsų universitetas 2017-aisiais sėkmingai teikė paraiškas tarptautiniams įvairių rūšių projektams ir gavo finansavimą. Žinoma, šalia studijų bei mokslo egzistuoja ir kiti svarbūs dalykai. Reikėtų išskirti sėkmingai veikiantį ir besiplečiantį VGTU „LinkMenų fabriką“: studentai patenkinti jo teikiamomis galimybėmis, formuojami glaudūs ryšiai su įvairiomis kūrybinėmis organizacijomis, industrijomis. Mums, kaip universitetui, labai svarbu ir tai, kad per šiuos metus užmezgėme dar daugiau tvarių ryšių su verslo įmonėmis, mokslo ir valdžios institucijomis – tai yra būtina ėjimo pirmyn sąlyga, akceleruojanti tobulėjimą daugelyje svarbių sričių. Noriu pasidžiaugti ir vis vieningiau bendrų tikslų siekiančia universiteto bendruomene, vis gabesniais, ambicingesniais studentais bei kvalifikaciją keliančiais darbuotojais.
Manau, kad universitetui 2017 metai buvo sėkmingi, tą parodo ir tarptautiniai reitingai. Tarptautiniame universitetų reitinge „2017–2018 QS World University Rankings“ VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų. Šių metų „QS University Rankings: Emerging Europe and Central Asia“ reitinge VGTU užima 41 vietą ir yra Lietuvos techninių universitetų lyderis. Džiugu, kad „QS World University Rankings by Subject 2017“, vertinančio aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis, VGTU tapo vieninteliu Lietuvos universitetu, reitinguotu net keturiose kryptyse. Statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų, architektūros bei urbanistikos kryptyse užimame 101–150 vietą pasaulyje. Taip pat esame reitinguoti verslo ir vadybos studijų kryptyje, kur užimame 201–250 vietą, o ekonomikos ir ekonometrijos kryptyse – 301–350 vietą tarp pasaulio universitetų. Šie pasiekimai – aukščiausi Lietuvoje.
Universitetų reforma ir optimizacija – kur link judame?
Pokyčiams Lietuvos aukštajame moksle daugiausiai įtakos turėjo tai, kad nauja LR Vyriausybė ir Seimas vienu iš prioritetų pasirinko aukštojo mokslo reformą, kuri apima studijų kokybės gerinimo, mokslo potencialo koncentravimo, mokslo stiprinimo klausimus. Žinoma, natūraliai su tuo siejasi ir universitetų, kolegijų tinklo optimizavimas. Šiemet tai buvo labai svarbus momentas tiek Vyriausybei, tiek Seimui, tiek pačioms aukštosioms mokykloms, o pozicijos, įvairūs variantai per šiuos metus keitėsi ne kartą. Kodėl procesas nebuvo toks greitas? Reikia suprasti, kad reforma gali vykti vertikaliai, kai sprendimus priima valstybinės institucijos, arba horizontaliai, kai sprendimus priima patys universitetai. Manau, kad nei vienas, nei kitas kraštutinumas nėra labai sėkmingas, reikia bendro sprendimo, sutarimo. Panašu, kad metų pabaigoje pagaliau mes artėjame prie jo priėmimo.
Viena iš dabartinių alternatyvų – prie VGTU prijungiamas Mykolo Romerio universitetas (MRU). Prieš pradedant apie tai kalbėti, reikėtų šiek tiek plačiau peržvelgti universitetų tinklo optimizavimą. Kaip žinote, Vilniuje, nekalbant apie specializuotas meno aukštąsias mokyklas, turėtų likti du universitetai: Vilniaus universitetas (VU) ir VGTU. Manau, kad tinklo optimizacija, siekiant palikti mažiau institucijų, yra teisinga – tai atitinka pasaulines tendencijas. Kitas svarbus faktorius – kad ir kaip bebūtų gaila, Lietuvoje mažėja jaunimo, tad kartu ir būsimų universiteto studentų. Pagal planą iš keturiolikos aukštųjų mokyklų liktų devynios universitetinio lygmens mokyklos. Mano nuomone, tai – pakankamas skaičius.
Grįžtant prie Vilniaus, kuriame lieka du universitetai – VU, klasikinis universitetas, ir VGTU, technologijų universitetas, – tai yra įprasta daugelio šalių sostinėse. Toks sprendimas logiškas ir žvelgiant į mūsų šalies vystymosi tendencijas. Pasaulyje vis labiau didėja mega miestų svarba, ir, nors dar negalime teigti, kad Vilnius taps tokiu miestu, tačiau jis yra didžiausias ir vienintelis natūraliai augantis mūsų šalyje. Pažiūrėkime į kitas šalis, sakykime, Suomijoje Helsinkis ir jo apylinkės tampa pagrindiniu traukos centru, o likę miestai vystosi lėčiau, panaši situacija ir kitose Skandinavijos šalyse. Girdisi nuomonių, kad, prisijungus MRU, mūsų universitetas gali panašėti į VU, bet galiu patikinti, kad taip tikrai neatsitiks. VGTU – universitetas su technologinių mokslų šerdimi ir integruotu stipriu socialinių mokslų bloku, orientuotu į visuomenės gerovę ir saugumą. VU – gilias klasikinio universiteto tradicijas turinti įvairiapusė aukštojo mokslo įstaiga.
Technologijos mokslų universiteto struktūra yra kitokia nei klasikinio universiteto. Klasikinis universitetas yra labai stipriai nukreiptas į fundamentinius tyrimus, fizikos, chemijos mokslus. Nors to yra ir technologijos universitete, tačiau čia šalia egzistuoja stipri taikomoji veikla, nukreipta į šalies, jos visuomenės poreikius. VGTU daro tuos tyrimus ir rengia tuos specialistus, kurių reikia šalies ūkiui, Lietuvai. Dar sustiprinus šią veiklą, manau, galime stipriau prisidėti prie mūsų valstybės ėjimo į priekį. VGTU – stiprus technologijų universitetas, įsiliejus MRU, jis įgytų dar daugiau tarpkryptiškumo.
Įgyvendinant universitetų tinklo optimizavimo planą, būtina susitelkti į svarbiausius šio proceso tikslus – užtikrinti šalies socialinį ir ekonominį augimą, šalies tarptautinio konkurencingumo didinimą, akademinio ir mokslinio potencialo sutelkimą ir kokybės didinimą, tarpdisciplininių tyrimų, inovacijų bei tarptautiškumo plėtrą. VGTU yra orientuotas į šių valstybės poreikių įgyvendinimą.
Toliau stiprinsime technologijos ir socialinius mokslus
Pasaulyje jau nebėra tokių technikos universitetų, kuriuose būtų mokoma tik technologijų: šiais laikais visi mokslai yra susipynę, itin išaugusi tarpdiscipliniškumo svarba, tad požiūris laikytis vienos srities yra tiesiog atgyvenęs. Puikiai suvokiame, kad technologinius studijų dalykus integruodami su vadybos, teisės mokslais bei viešojo saugumo sprendimais ir išlaikydami technologinių mokslų pagrindą, sukursime būtent tą kokybę, kurios šiuo metu reikia šalies socialinei raidai ir konkurencingumo auginimui.
Remiantis tarptautine technologinių universitetų valdymo patirtimi, aktualių studijų krypčių įsiliejimas į VGTU galėtų prisidėti prie dar didesnės technologijos ir socialinių mokslų potencialo sinergijos didinimo, išlaikant ir pabrėžiant stipriąją VGTU technologijos mokslų šerdį, o svarbiausia – tinkamai užtikrintų studentų, dėstytojų, mokslininkų ir šalies interesus. Pasaulio technologijos universitetai dažnai siūlo ir socialinius, netgi tam tikrus menų pakraipos mokslus. Sakykime, mūsų architektūros studijos – jose menas ir technologijos yra tiesiog neatsiejamos. Technologijos mokslai universitetuose taip pat derinami su sveikatos, teisės sritimis – tai daroma apgalvotai, norint daugiau pasiekti naujose mokslo technologinio proveržio srityse, reaguojant į naujus pasaulio ekonomikų iššūkius, jungiant kryptis ir iš šio darinio gaunant teigiamų rezultatų, naujų atšakų. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Sidnėjaus technologijos universitetą, patenkantį tarp 200 geriausių pasaulio universitetų ir pripažintą geriausiu jaunu universitetu Australijoje. Šis universitetas turi ne tik inžinerijos, bet ir menų, dizaino, sveikatos, verslo, teisės fakultetus. Tiesą sakant, nereikia net taip toli keliauti – puikiai vertinamas Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas ne tik savo pavadinimu, bet ir siūlomomis programomis puikiai sugeba sujungti technologijos bei socialinius mokslus. Ir tai tik pora iš daugelio kitų panašios struktūros technologijos universitetų.
Dabar dažnai girdime apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Ji iš pradžių suponuoja tiesiog pramonę, tačiau vėliau apima ir visas gyvenimo sritis. Lietuvai, kaip ir kitoms Europos ir pasaulio valstybėms, susiduriant su naujais migracijos, kibernetinio saugumo, valstybės sienos apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo iššūkiais, ypač reikalinga šių sričių ir technologijos mokslų dermė, užtikinant visuomenės saugumą bei įveikiant atotrūkį tarp technologijų raidos ir visuomenės pasirengimo priimti atsirandančius iššūkius.
Reikia pasakyti, kad mes išspręstume ir kitą problemą: dabar Vilniuje veikia trys socialinių mokslų centrai, o, likus tik dviem, padidėtų socialinių mokslų koncentracija, sumažėtų studijų programų dubliavimasis. Iš kitos pusės, noriu priminti ir kitą svarbų dalyką – konkurenciją. Kartais manoma, kad vienos srities atstovus užtektų rengti viename universitete, tačiau tai nėra geras požiūris. Ir, nors visuomet lygiuojamės į geriausius pasaulio universitetus, ne mažiau svarbi yra konkurencija šalies mastu. Tarkim, VGTU ir Kauno technologijos universitetas (KTU): mes stengiamės konkuruoti gerąja prasme, ir nežinau, ar būtume pasiekę tokių rezultatų, jei neturėtume konkurento. Manau, kad tą patį galėtų pasakyti ir KTU. Taigi, ir kitoms sritims, tokioms kaip teisė, palanku turėti dvi aukštąsias mokyklas, tuo pačiu išlaikant konkurenciją, galimybę pasilyginti. Ne veltui Lietuvos teisininkų bendruomenė vieningai pasisako už būtinumą išsaugoti dvi teisės mokyklas, tokiu būdu išvengiant teisės specialistų rengimo monopolizavimo.
Kalbant apie VGTU ir MRU jungimosi galimybę, reikia vadovautis posakiu, kad vienas plius vienas būtų ne du, bet trys. Kitaip tariant, šio proceso pasekmė turi būti tam tikrų naujų dalykų atsiradimas. Manau, kad MRU studijų programų, krypčių ir mokslo integracija į VGTU leistų pasiekti norimą sinerginį efektą, didintų kokybę ir atitiktų ne tik šalies, regiono, bet ir Europos poreikius, kuriant naują technologinę ateitį.
Vykstančių permainų kontekste, mūsų universiteto bendruomenei norėčiau linkėti, kad 2018-ieji būtų stabilūs ir atneštų daug vertingų patirčių. Svarbiausia turėti aiškius tikslus, nesiblaškyti ir siekti to, kas užsibrėžta. Kitaip tariant, išlaikyti stabilumą ir savas vertybes, kryptis, tuo pačiu būnant atviriems naujovėms. Juk visi mes gyvename pašėlusiu tempu, tokiu pat ritmu sukasi ir aukštasis mokslas. Mokslininkams noriu palinkėti, kad ateinantys metai būtų gausūs kūrybinių idėjų, kurios sėkmingai realizuotųsi projektuose, publikacijose, o studentams – kad studijos VGTU pateisintų ir net viršytų lūkesčius, kad iš čia pasiimtų tai, ko jiems reikia ir kas bus itin naudinga ateityje. Na, o mes dar daugiau dirbsime ir stengsimės, kad visi procesai būtų dar efektyvesni ir tobulesni.
Galerija
