A. Daniūnas: užuojauta stojantiems abiturientams ir jų tėvams

Gegužės 26, 2017
Kam didžiausią žalą daro diskusijos apie aukštojo mokslo reformą? Ne universitetams. Ir ne politikų reitingams. Su kiekviena pasirodžiusia nuomone ir komentaru, kelioms dešimtims tūkstančių jaunuolių tampa vis neaiškiau ką jiems studijuoti, į kurią pusę kreipti savo gyvenimus. Būtent šie moksleiviai ir jų tėvai yra didžiausi diskusijų apie aukštojo mokslo reformą įkaitai.
 
Turbūt retas gali įsivaizduoti, kaip šiuo metu turėtų jaustis abiturientai, kuriems jau šiandien reikia nuspręsti kur ir ką jie norės studijuoti. Nelengviau ir tėvams, ypač moksleivių, kurie dar neturi galutinio sprendimo dėl tolimesnių mokslų. Juk vaikai tikisi, kad tėvai padės apsispręsti, tačiau ką gali patarti savo atžalai, jeigu viešojoje erdvėje kalbama tik apie tai, koks blogas yra mokslas, kaip turi nelikti vienų ar kitų aukštųjų mokyklų. Nenuostabu, kad daugelis pradeda mąstyti apie studijas užsienyje. Juk ten bent gali būti užtikrintas, kad į kokį universitetą įstojai, tokį ir baigsi. Jeigu šiuo metu būčiau abiturientas, turbūt, taip pat galvočiau apie tokį pasirinkimą.
 
Kenčia ir mokslininkai
 
Blogiausias dalykas kas gali nutikti su reforma – tai kad ji neįvyks. Tada ji bus iš naujo eskaluojama kiekvienais metais, siūlomi nauji projektai, apie juos vėl bus diskutuojama. Ir taip kiekvienais metais keliasdešimt tūkstančių studentų nebus užtikrinti dėl stabilaus mokslo Lietuvoje ir vis didesnė dalis išvyks į užsienį.
 
Tačiau nuo šios nežinomybės kenčia ne tik tėvai. Pasekmes dėl aukštųjų mokyklų reformos jaučia ir mokslininkai, kurie turi planuoti savo mokslinę veiklą, tyrimus kelis metus į priekį. Kad mokslininkas galėtų nevaržomai dirbti, jam būtina jaustis užtikrintai, jis neturi nuolat galvoti apie tai, kas už kelių metų bus su aukštąja mokykla, kurioje jis dirba. Tik tada jie gali kurti ir atnešti naudingas žinias, inovacijas Lietuvai bei pasauliui. O vykstant nuolatinėms kalboms apie permainas – iškyla kliūčių ir verslo bei mokslo bendradarbiavimui.
 
Reforma turi įvykti dabar
 
Taip, aukštojo mokslo reforma turi įvykti. Bet ji turi būti įgyvendinta kuo greičiau. Kad reforma bent kažkiek pajudėtų į priekį, siūlyčiau visiems sugrįžti į diskusijos pradžią – kodėl ji daroma? Juk universitetų sujungimas nėra vienintelis reformos tikslas. Reforma turi pagerinti aukštojo mokslo kokybę, sureguliuoti besidubliuojančias, nerentabilias programas ir išspręsti kitas matomas problemas. Jis neturi būti atliekamas tik dėl pačio veiksmo. Turime kalbėti apie susijungimų teikiamą naudą, ką tai duos valstybei, piliečiams, mokslui. Kokių kompetencijų prireiks ateities specialistams, mokslininkams. Kalbėdami tik apie besikeičiančius universitetų pavadinimus ir stumdydami vienus universitetus prie kitų, tik nutolinsime reformą arba priversime ją žlugti, kaip ir daugelį jau bandytų įgyvendinti seniau.
 
Nors šioje aukštojo mokslo reformoje yra daug diskutuotinų vietų, kurias galima pakoreguoti, bet visiems universitetams, studentams ir mokslininkams būtų kur kas naudingiau jeigu ji būtų priimta kuo greičiau. Dėl to sutarėme su visais didžiaisiais universitetais. Juk ir po reformos priėmimo visada galima prie jos sugrįžti, tobulinti strategiją, ją papildyti. Bet jeigu po poros metų bus vėl siekiama sukurti naują reformą, lauks dar keli nerimo metai, kurių metu jauni Lietuvos protai rinktis stabilias studijas užsienyje, o ne vėl planuojamą reformuoti Lietuvos aukštąjį mokslą. Taip, reformos reikalauja ne tik aukštasis mokslas, reikia tobulinti ir vidurinį, pagrindinį mokslą, kad į universitetus ateitų jiems pasiruošę, motyvuoti moksleiviai. Nereikia visko griauti ir taip daryti aukštojo mokslo revoliuciją.  Reformą galima ir reikia vykdyti žingsnis po žingsnio – tik taip pasieksime rezultatų. Mes per daug kalbam ir per mažai darom. 
 
Komentaro autorius: VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas

Galerija

Panašios naujienos

Ievos Mizgeraitės fotografijų paroda „Išeiti iš savo kūno“
Ievos Mizgeraitės fotografijų paroda „Išeiti iš savo kūno“
Kviečiame apsilankyti stendinėje VILNIUS TECH alumnės Ievos Mizgeraitės fotografijų parodoje „Išeiti iš savo kūno“. Šis rinkinys – tai kelionė per moters vidinį pasaulį, per kūną, emocijas, savęs pažinimą ir bandymą pažvelgti į save iš šalies. Parodos autorė savo darbuose tyrinėja kūną, kuris ne visada atitinka visuomenės keliamus lūkesčius, situacijas, kurių negalime kontroliuoti, aplink mus matomas ir pačių užsidedamas kaukes, taip pat nuolatinį reikalavimą būti stiprioms, lygioms ir viskam pasiruošusioms. „Kiekvienas projektas gimė iš konkrečios emocijos – triukšmo ir dialogo galvoje, kuris kilo tuo metu. Ieškodama atsakymų, išėjau iš savo kūno ir pažvelgiau į viską iš šono – per modelių būsenas, pozas, žvilgsnius, kūną. Supratau: kai žiūri į save iš šalies, emocijos tampa laikinos. Vidinės dilemos, kurios atrodė amžinos, ima tirpti“, – apie parodos idėją pasakoja fotografė. Parodoje susitinka pyktis, pasipriešinimas, kaukės, reikalavimai ir laisvė. Tai temos, kurios nėra vien asmeninės – jos atpažįstamos daugeliui moterų. Fotografė teigia savo darbuose fiksuojanti ne veidus, o psichologines būsenas. Fotografija jai tapo savęs pažinimo ir savirefleksijos būdu – meditacija, padedančia atsitraukti nuo išorinio pasaulio triukšmo ir geriau suprasti tai, kas iš tiesų svarbu. Autorė daugiausia fotografuoja juodai baltai. Profesionaliai fotografijos srityje ji dirba nuo 2025 metų. Paroda „Išeiti iš savo kūno“ – tai įžanga į gilesnę kelionę, kurią planuojama pristatyti 2026 metų lapkritį bibliotekos Galerijoje A. Paroda veikia Centrinės bibliotekos II aukšto fojė.
Plačiau
Paskutinės minutės patarimai, kaip sėkmingai įstoti į svajonių studijas
Paskutinės minutės patarimai, kaip sėkmingai įstoti į svajonių studijas
Studijų pasirinkimas – vienas svarbiausių sprendimų, su kuriuo susiduria stojantieji. Tačiau sėkmingam stojimui neužtenka vien gerų valstybinių brandos egzaminų rezultatų – ne mažiau svarbu iki ketvirtadienio, liepos 23 d. 12 val. atidžiai užpildyti LAMA BPO prašymą, suprasti studijų programų skirtumus ir atsakingai sudėlioti prioritetų sąrašą. Kad stojantieji nepadarytų klaidų paskutinėmis priėmimo valandomis, VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė dalijasi dešimčia patarimų. 1. Neredaguokite prašymo pagal nuogirdas ir informaciją viešuose forumuose. Paskutinę dieną socialiniuose tinkluose ir grupėse atsiranda begalė „patikimos informacijos“, kad kažkur „visi stoja“, „balai kyla“, „vietų neliks“. Niekas, netgi aukštosios mokyklos, nežino galutinių konkursinių balų iki priėmimo pabaigos. Taip pat kritiškai vertinkite šaltinį, teikiantį jums rekomendacijas apie svarbius gyvenimo sprendimus. 2. Pirmoje vietoje turi būti tai, ką labiausiai norite studijuoti. Sistema neskiria „baudos“ už ambicingą pirmą pasirinkimą. Jei atitinkate minimalius reikalavimus – drąsiai rašykite svajonių programą pirmoje vietoje. 3. Išnaudokite visas prašymo galimybes. Neapsiribokite 2–3 pasirinkimais. Jei domina kelios programos ar universitetai, įrašykite daugiau variantų pagal savo prioritetus, nes alternatyvų tikrai yra. 4. Eiliškumas reiškia jūsų prioritetus. Jei būsite pakviesti į aukščiau esantį pasirinkimą, žemiau esančių sistema nebesvarstys. Todėl nesudėkite „dėl visa ko“ programų  bet kokia tvarka. 5. Neatimkite kitų svajonių. Jei sąžiningai sau atsakote, kad gavę kvietimą studijuoti studijų sutarties nepasirašysite – neįveskite šios programos į savo prašymo pageidavimų sąrašą. Taip neatimsite galimybės iš savo draugo ar kito apie šią programą svajojančio žmogaus. 6. Jeigu svarstote apie kelias programas – rinkitės suteikiančią platesnes galimybes. Dažnai universalesnė programa leidžia vėliau specializuotis, o labai siaura kryptis gali apriboti pasirinkimus. 7. Nelyginkite savęs su draugais. Draugo pasirinkimai nebūtinai tinka jums. Jūsų tikslai, gebėjimai ir motyvacija gali būti visiškai kitokie. 8. Neapsigaukite vien programos pavadinimu. Tos pačios krypties programos kituose universitetuose gali labai skirtis turiniu, praktika, partneriais ir karjeros galimybėmis.  Ar tikrai perskaitėte studijų planą? 9. Nepamirškite praktinių dalykų. Bendrabutis, miestas, kelionės, finansai, galimybė derinti darbą ir studijas – visa tai po rugsėjo tampa labai svarbu. Ar tikrai žinote, kokiu būdu finansuosi studijas ir pragyvenimą, jeigu tuo teks rūpintis savarankiškai? 10. Nepanikuokite. Kiekvienais metais paskutinę dieną daug stojančiųjų keičia prašymus po kelis kartus. Dažniausiai tie spontaniški pakeitimai nėra geriausi sprendimai. Jei prašymą apgalvojote prieš savaitę, jis greičiausiai ir šiandien yra geras. Be to, išvengsite techninių klaidų savo prašyme, kurios gali nulemti likusius studijų metus. Svarbu atminti – jeigu neįstojote į norimas studijas, dar galite dalyvauti papildomuose priėmimo etapuose, kadangi ne visi, gavę kvietimą pagrindinio priėmimo metu, pasirašo studijų sutartis. Šiais metais papildomo priėmimo pirmasis etapas vyks nuo rugpjūčio 4 iki 7 d. 12 val. Papildomo priėmimo antrasis etapas vyks rugpjūčio 14–17 d. 
Plačiau