Stojantiesiems

AKTUALU: atsakymai į stojančiųjų klausimus

Liepos 15, 2014
Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistų telefonai netyla kiaurą dieną. Stojantieji turi begalę klausimų ne tik apie studijų programas, numatomus modulius ar konkursinius balus, bet ir apie bendrąją priėmimo tvarką.



Dažniausiai stojančiųjų užduodami klausimai:



Kiek reikia išlaikyti egzaminų, kad galėčiau stoti į VGTU valstybės finansuojamas vietas? Ką daryti, jei neišlaikiau lietuvių egzamino? Ar pavyks įstoti į VGTU?



Stojantiesiems minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas, tai dažniausiai yra brandos atestatas. Jeigu jį gavote, drąsiai pretenduokite į pasirinktą studijų programą. Daugumoje VGTU studijų programų konkursiniame bale lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas sudaro tik 20 proc., tad įstoti į valstybės finansuojamą vietą įmanoma ir su mokyklinio egzamino rezultatu.



Skaičiuojant konkursinį balą trečiajame dalyke yra daug pasirinkimų. Ką reikėtų rinktis?



Trečiasis dalykas yra pasirinktinas iš sąrašo. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje nereikia nurodyti savo pasirinkimo. Sistema automatiškai parenka stojančiajam palankiausią variantą. Trečiojo dalyko gali būti imamas tiek brandos egzamino įvertinimas, tiek metinis pažymys. Jeigu stojantysis turi ir metinį pažymį, ir brandos egzamino įvertinimą, imamas stojančiajam palankiausias variantas.



Kokios mano galimybės studijuoti nemokamai?



Studijuoti nemokamai galima ne tik įstojus į valstybės finansuojamą vietą. Jau trečius metus egzistuoja dar vienas studijų finansavimo modelis – valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija (vnf/st). Keturių metų stipendijos dydis prilygsta mokesčiui už studijas. Vietas su studijų stipendija galima pasirinkti socialinių ir fizinių mokslų srityse, VGTU jose siūlo 17 skirtingų studijų programų, kurių kryptys labai įvairios – ekonomika, finansai, komunikacija, vadyba, verslas, informacijos sistemos, informatika, matematika ir statistika. Svarbiausia savo pageidavimuose nepamiršti įrašyti eilutės su vnf/st.



Pagrindinis skirtumas tarp valstybės finansuojamo ir studijų stipendiją gaunančio studentų – finansavimo praradimo galimybė. Visi studentai pagal savo pažymius rotuojami kasmet, tačiau studijų stipendiją gaunantys finansavimo netenka, jei jų studijų vidurkis žemesnis už kurso vidurkį, o valstybės finansuojamose vietose studijuojantys – tik tuo atveju, jei jų vidurkis net 20 procentų žemesnis už kurso. 



Taip pat dalis stojančiųjų bus priimti į tikslines studijų vietas – prie studijų finansavimo prisidės būsimojo absolvento darbdavys, pas kurį studentas įsipareigos dirbti trejus metus po studijų baigimo. Tikslinis finansavimas skiriamas šiose VGTU bakalauro studijų programose: orlaivių pilotavimas (2 vietos), aviacijos mechanikos inžinerija (2 vietos), gaisrinė sauga (10 vietų). Daugiau informacijos apie tikslinį finansavimą rasite čia.



Ar būtina savo atestatą atnešti į universitetą norint užregistruoti egzaminų rezultatus?



Asmenys, vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgiję 2010–2014 m. (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenis į LAMA BPO informacinę sistemą įkelia patys iš valstybinių duomenų bazių. Tai padaryti stojantieji gali vienu mygtuko paspaudimu, prisijungę prie LAMA BPO IS ir pasirinkti skyrelį „Atestatas ir pažymos“, o atsidariusiame lange paspausti mygtuką „Įkelti/atnaujinti“. Tai padaryti reikia iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos – t.y. liepos 21 d. 17 val.



Stojantieji, kurie mokyklą baigė anksčiau negu 2010-aisiais, savo brandos atestatą privalo pristatyti į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus, veikiančius visoje Lietuvoje.



Ar bus galima pretenduoti į VGTU likusias laisvas vietas po pagrindinio priėmimo?



Į likusias laisvas vietas galės pretenduoti tie stojantieji, kurie dalyvavo priėmimo konkurse t. y. buvo pateikę prašymą, bet nebuvo pakviesti studijuoti, arba buvo pakviesti, tačiau dokumentų neįteikė ir nepasirašė studijų sutarties. LAMA BPO papildomas priėmimas prasidės rugpjūčio 1 dieną.



Nereikėtų nusiminti net dėl nesėkmės šiuo etapu – nuo rugpjūčio 9 d. vyks papildomas priėmimas tik į VGTU likusias laisvas valstybės nefinansuojamas vietas.



Jeigu įstosiu į valstybės nefinansuojamą vietą, kokios galimybės pereiti į finansuojamą?



Studijuojant VGTU mokamoje vietoje dažnai jau po pirmųjų studijų metų atsiranda galimybė pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Viskas priklauso nuo studento pažangumo. Tokių perėjimų tendencija ryškiausia tarp fizinių ir technologijos mokslų studentų. Taip pat už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų.



Ar mokytis VGTU labai sunku?



Studijų „sunkumas“ ar „lengvumas“ priklauso nuo tiksliųjų mokslų žinių bagažo iš mokyklos metų. Visiems pirmo kurso studentams, turintiems spragų, organizuojamos papildomos matematikos, chemijos ir fizikos paskaitos, leisiančios pasivyti bendramokslius.



Kitas dalykas – tikslieji mokslai nėra vien teorija. Studijuojant teks dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis – braižyti, projektuoti, skaičiuoti, taip pat lankytis laboratorijose ir jose atlikti praktinius darbus. Pažintinės, gamybinės, profesinės veiklos praktikos numatytos tiek universitete, tiek išorėje – VGTU partnerių įmonėse tiek Lietuvoje, tiek užsienio įmonėse. Taip pat VGTU suteikia galimybę pagal įvairias mainų programas išvykti dalinėms studijoms į vieną iš daugiau nei 400 pasaulio universitetų.



Stojantieji, turintys daugiau klausimų, kviečiami kreiptis į VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 16.45 val. ir šeštadieniais nuo 9 iki 13 val.  telefonais (8 5) 274 4949, (8 5) 274 5010, (8 5) 237 0655 arba elektroniniu paštu priemimas@vgtu.lt.



Išsamią informaciją apie priėmimo sąlygas bei VGTU studijų programas taip pat galima rasti stojantiesiems skirtoje interneto svetainėje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau