AKTUALU: atsakymai į stojančiųjų klausimus

Liepos 15, 2014
Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistų telefonai netyla kiaurą dieną. Stojantieji turi begalę klausimų ne tik apie studijų programas, numatomus modulius ar konkursinius balus, bet ir apie bendrąją priėmimo tvarką.



Dažniausiai stojančiųjų užduodami klausimai:



Kiek reikia išlaikyti egzaminų, kad galėčiau stoti į VGTU valstybės finansuojamas vietas? Ką daryti, jei neišlaikiau lietuvių egzamino? Ar pavyks įstoti į VGTU?



Stojantiesiems minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas, tai dažniausiai yra brandos atestatas. Jeigu jį gavote, drąsiai pretenduokite į pasirinktą studijų programą. Daugumoje VGTU studijų programų konkursiniame bale lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas sudaro tik 20 proc., tad įstoti į valstybės finansuojamą vietą įmanoma ir su mokyklinio egzamino rezultatu.



Skaičiuojant konkursinį balą trečiajame dalyke yra daug pasirinkimų. Ką reikėtų rinktis?



Trečiasis dalykas yra pasirinktinas iš sąrašo. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje nereikia nurodyti savo pasirinkimo. Sistema automatiškai parenka stojančiajam palankiausią variantą. Trečiojo dalyko gali būti imamas tiek brandos egzamino įvertinimas, tiek metinis pažymys. Jeigu stojantysis turi ir metinį pažymį, ir brandos egzamino įvertinimą, imamas stojančiajam palankiausias variantas.



Kokios mano galimybės studijuoti nemokamai?



Studijuoti nemokamai galima ne tik įstojus į valstybės finansuojamą vietą. Jau trečius metus egzistuoja dar vienas studijų finansavimo modelis – valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija (vnf/st). Keturių metų stipendijos dydis prilygsta mokesčiui už studijas. Vietas su studijų stipendija galima pasirinkti socialinių ir fizinių mokslų srityse, VGTU jose siūlo 17 skirtingų studijų programų, kurių kryptys labai įvairios – ekonomika, finansai, komunikacija, vadyba, verslas, informacijos sistemos, informatika, matematika ir statistika. Svarbiausia savo pageidavimuose nepamiršti įrašyti eilutės su vnf/st.



Pagrindinis skirtumas tarp valstybės finansuojamo ir studijų stipendiją gaunančio studentų – finansavimo praradimo galimybė. Visi studentai pagal savo pažymius rotuojami kasmet, tačiau studijų stipendiją gaunantys finansavimo netenka, jei jų studijų vidurkis žemesnis už kurso vidurkį, o valstybės finansuojamose vietose studijuojantys – tik tuo atveju, jei jų vidurkis net 20 procentų žemesnis už kurso. 



Taip pat dalis stojančiųjų bus priimti į tikslines studijų vietas – prie studijų finansavimo prisidės būsimojo absolvento darbdavys, pas kurį studentas įsipareigos dirbti trejus metus po studijų baigimo. Tikslinis finansavimas skiriamas šiose VGTU bakalauro studijų programose: orlaivių pilotavimas (2 vietos), aviacijos mechanikos inžinerija (2 vietos), gaisrinė sauga (10 vietų). Daugiau informacijos apie tikslinį finansavimą rasite čia.



Ar būtina savo atestatą atnešti į universitetą norint užregistruoti egzaminų rezultatus?



Asmenys, vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgiję 2010–2014 m. (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenis į LAMA BPO informacinę sistemą įkelia patys iš valstybinių duomenų bazių. Tai padaryti stojantieji gali vienu mygtuko paspaudimu, prisijungę prie LAMA BPO IS ir pasirinkti skyrelį „Atestatas ir pažymos“, o atsidariusiame lange paspausti mygtuką „Įkelti/atnaujinti“. Tai padaryti reikia iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos – t.y. liepos 21 d. 17 val.



Stojantieji, kurie mokyklą baigė anksčiau negu 2010-aisiais, savo brandos atestatą privalo pristatyti į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus, veikiančius visoje Lietuvoje.



Ar bus galima pretenduoti į VGTU likusias laisvas vietas po pagrindinio priėmimo?



Į likusias laisvas vietas galės pretenduoti tie stojantieji, kurie dalyvavo priėmimo konkurse t. y. buvo pateikę prašymą, bet nebuvo pakviesti studijuoti, arba buvo pakviesti, tačiau dokumentų neįteikė ir nepasirašė studijų sutarties. LAMA BPO papildomas priėmimas prasidės rugpjūčio 1 dieną.



Nereikėtų nusiminti net dėl nesėkmės šiuo etapu – nuo rugpjūčio 9 d. vyks papildomas priėmimas tik į VGTU likusias laisvas valstybės nefinansuojamas vietas.



Jeigu įstosiu į valstybės nefinansuojamą vietą, kokios galimybės pereiti į finansuojamą?



Studijuojant VGTU mokamoje vietoje dažnai jau po pirmųjų studijų metų atsiranda galimybė pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Viskas priklauso nuo studento pažangumo. Tokių perėjimų tendencija ryškiausia tarp fizinių ir technologijos mokslų studentų. Taip pat už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų.



Ar mokytis VGTU labai sunku?



Studijų „sunkumas“ ar „lengvumas“ priklauso nuo tiksliųjų mokslų žinių bagažo iš mokyklos metų. Visiems pirmo kurso studentams, turintiems spragų, organizuojamos papildomos matematikos, chemijos ir fizikos paskaitos, leisiančios pasivyti bendramokslius.



Kitas dalykas – tikslieji mokslai nėra vien teorija. Studijuojant teks dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis – braižyti, projektuoti, skaičiuoti, taip pat lankytis laboratorijose ir jose atlikti praktinius darbus. Pažintinės, gamybinės, profesinės veiklos praktikos numatytos tiek universitete, tiek išorėje – VGTU partnerių įmonėse tiek Lietuvoje, tiek užsienio įmonėse. Taip pat VGTU suteikia galimybę pagal įvairias mainų programas išvykti dalinėms studijoms į vieną iš daugiau nei 400 pasaulio universitetų.



Stojantieji, turintys daugiau klausimų, kviečiami kreiptis į VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 16.45 val. ir šeštadieniais nuo 9 iki 13 val.  telefonais (8 5) 274 4949, (8 5) 274 5010, (8 5) 237 0655 arba elektroniniu paštu priemimas@vgtu.lt.



Išsamią informaciją apie priėmimo sąlygas bei VGTU studijų programas taip pat galima rasti stojantiesiems skirtoje interneto svetainėje.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau